- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-11
- Bylos Nr.
- e2YT-14610-947/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05992-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Žeromskytė-Stanienė
- Pareiškėjas
- R. B.
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjos R. B. atstovei advokatei J. A., Kauno apygardos prokuratūros atstovei prokurorei V. M., Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorei I. I.,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjos skundo argumentai
1. Pareiškėja R. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama:
· panaikinti 2025 m. sausio 6 d. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini);
· panaikinti 2025 m. kovo 3 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini);
· taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Šalies argumentai
2. Posėdžio metu pareiškėjos atstovė nurodė, kad yra palaikomi visi be išimties pareiškėjos skundo reikalavimai, o patikslinama tik trečiojo reikalavimo formuluotė – pareiškėja prašo įpareigoti Kauno apygardos prokuratūrą taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
3. Pareiškėja taip pat prašė priteisti iš suinteresuotų asmenų bylinėjimosi išlaidas.
4. Pareiškėja skunde nurodė, kad Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė 2025 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2025 m. sausio 6 d. Nutarimas) atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pareiškėja, nesutikdama su 2025 m. sausio 6 d. Nutarimu, pateikė skundą, kuris Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2025 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2025 m. kovo 3 d. Nutarimas) buvo atmestas, pripažinus 2025 m. sausio 6 d. Nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones pagrįstu ir palikus jį galioti.
5. Pareiškėja nesutinka su 2025 m. kovo 3 d. Nutarimu ir jame nurodytais argumentais, pažymėjo, kad D. P. žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,38 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nėra statinių, todėl nuosavybės teisė į šį žemės sklypą D. P. atkurtos neteisėtai. Du statiniai ir ūkinis pastatas, nuosavybės teise priklausantys pareiškėjai, patenka į D. P. priklausantį žemės sklypą. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, pareiškėjai nuosavybės teise priklauso gyvenamojo namo 61/100 dalis, ½ dalis kiemo rūsio ir ūkinio pastato. Administracinių aktų dalys dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra neteisėtos ir naikintinos dėl jų neatitikties imperatyvioms Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatoms. Valstybinė žemė perleista privačiai nuosavybei, nesant tam teisinio pagrindo. Pareiškėja nesutinka su 2025 m. kovo 3 d. Nutarime nurodytais argumentais. Prokuratūra privalo ginti viešąjį interesą, neatsižvelgiant į tai, ar piliečiai sąžiningai ar nesąžiningai elgiasi, todėl pareiškėjos žinojimas ar nežinojimas neturi turėti jokios įtakos prokuratūros darbui. Prokuroro ir aukštesniojo prokuroro argumentai, kad šiuo atveju yra suėję kreipimosi į teismą naikinamieji terminai bei nuo administracinių aktų priėmimo praėjęs 20 metų terminas, o ginčo turtas neturi išimtinės valstybės nuosavybės teisinio statuso, pareiškėjos vertinimu, yra nepagrįsti. Kauno apygardos prokuratūra, 2016 m. kovo 14 d. gavusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus raštą, kuriame nurodyta, kad atkuriant nuosavybės teises D. P. į B. P. iki nacionalizacijos valdytą žemę buvo pažeistos imperatyvios įstatymų nuostatos, kreipėsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo praėjus daugiau nei 10 metų nuo Kauno apskrities viršininko 2005 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2005 m. sausio 7 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo. Pareiškėja nėra atsakinga, kad institucijos, kurios yra atsakingos dėl žemės nuosavybės atkūrimo ir viešojo intereso gynimo neatliko veiksmų, kurie užtikrintų teisingą įstatymų vykdymą. Nagrinėjamu atveju vyrauja akivaizdus viešasis interesas ir viešojo intereso gynimas dėl valstybinių institucijų padarytų klaidų, atkuriant nuosavybės teises.
Suinteresuoto asmens Kauno apygardos prokuratūros argumentai
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo Kauno apygardos prokuratūra atsiliepime prašė atmesti pareiškimą. Nurodė, kad nei skunde dėl Kauno apygardos prokuratūros 2025 m. sausio 6 d. nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nei skunde dėl Generalinės prokuratūros 2025 m. kovo 3 d. nutarimo panaikinimo pareiškėja nenurodė argumentų, susijusių su pateikto skundo nagrinėjimo procedūra, taip pat nenurodė jokių konkrečių proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką, pažeidimų, kuriuos būtų padarę skundą nagrinėję prokurorai, o kiti teiginiai neturi reikšmės priimtų sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui. Nagrinėjamu atveju teismas turi patikrinti, ar nagrinėjant pareiškėjos skundus, nebuvo pažeistos proceso normos, nustatančios tyrimo atlikimo ar skundo nagrinėjimo procedūras, t. y. ar rinkti faktiniai duomenys dėl skunde nurodytų aplinkybių, ar duomenys buvo analizuojami bei vertinami ir argumentuotos Nutarimuose padarytos išvados. Prokuroras negali būti įpareigotas imtis viešojo intereso gynimo priemonių, jeigu nenustatė pagrindų tokiam prašymui teikti. Kauno apygardos prokuratūroje nagrinėjant pareiškėjos 2024 m. gruodžio 23 d. skundą, nustatyta, kad nuo nuosavybės teisių atkūrimo D. P. yra praėję dvidešimt metų, todėl suėjo teisės aktuose nustatyti kreipimosi į teismą naikinamieji terminai. Vadovaujantis Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 24 punktu, pareiškėjos pateikti teisiniai argumentai neanalizuoti, 2025 m. sausio 6 d. priimant nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, nagrinėdama pareiškėjos skundą dėl 2025 m. sausio 6 d. nutarimo, išsamiai išanalizavo faktinius duomenis, juos įvertino ir argumentavusi išvadas konstatavo, kad 2025 m. sausio 6 d. Nutarimas yra pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.
Šalies argumentai
7. Teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė V. M. palaikė skunde nurodytus argumentus, visiškai sutiko su Generalinės prokuratūros išsakyta pozicija, prašė skundą atmesti.
Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros argumentai
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime prašė civilinę bylą dalyje dėl Kauno apygardos prokuratūros 2025 m. sausio 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo nutraukti, skundą dėl Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2025 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
9. Nurodė, kad teismui gali būti skundžiamas tik aukštesniojo prokuroro nutarimas, taigi, pareiškėjos reikalavimas panaikinti 2025 m. sausio 6 d. Nutarimą yra nenagrinėtinas teisme, bylos dalis dėl šio prašymo nutrauktina.
10. Pareiškėja nepateikė jokių argumentų dėl pažeistų proceso normų, nustatančių prašymo, skundo tyrimo procedūras. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, nagrinėdama pareiškėjos 2024 m. gruodžio 23 d. prašymą dėl viešojo intereso gynimo, susipažino ne tik su pareiškėjos pateiktais duomenimis, bet ir prokuratūroje surinktais prašymo nagrinėjimui aktualiais dokumentais (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2016 m. kovo 10 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir teisminio nagrinėjimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini)), juos analizavo ir vertino.
Šalies argumentai
11. Aukštesnysis prokuroras, susipažinęs su prašymo nagrinėjimo medžiaga ir teisminio nagrinėjimo medžiaga, remdamasis gautais duomenimis bei teisiniu reguliavimu Nutarime atsakė į pareiškėjos skunde nurodytus argumentus dėl 2025 m. sausio 6 d. Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, išvadas argumentavo. Aukštesnysis prokuroras konstatavo, kad šiuo atveju yra praleistas naikinamasis terminas administracinių aktų ginčijimui (2005 m. sausio 7 d. įsakymo ir 2005 m. sausio 7 d. sprendimo dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Žemės sklypą panaikinimo), todėl pagrįstai atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir pareiškėjos teisinių argumentų neanalizavo. Įstatymų leidėjas naikinamąjį terminą, kuriam pasibaigus negali būti atnaujinamas administracinio sprendimo apskundimo teismui terminas, Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtino nuo 2016 m. liepos 1 d., todėl vien aplinkybė, kad prokuroras 2016 m. balandžio 13 d. prašymu kreipėsi į teismą dėl administracinių aktų, kurie buvo priimti prieš 10 metų, panaikinimo, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo aukštesniojo prokuroro argumentus pripažinti nepagrįstais. Prokurorui nesukreipus į teismą dėl viešojo intereso gynimo, pareiškėjai manant, kad pažeistos jos teisės ar įstatymų saugomi interesai, neužkertamas kelias inicijuoti teisminį procesą, kreipiantis į teismą su ieškiniu bendra tvarka. Pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai dėl prokurorų procesinių sprendimų pagrįstumo yra susiję su prokuroro pareiga kreiptis į teismą, o tai nėra bylos pagal suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą nagrinėjimo dalykas. Teismas neturi pareigos vertinti skunde nurodytų dokumentų turinio ir spręsti, ar jie patvirtina, ar nepatvirtina pareiškėjos teiginių dėl teisės aktų ir viešojo intereso pažeidimų.
12. Teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė I. I. palaikė skunde nurodytus argumentus, sutiko su Kauno apygardos prokuratūros išsakyta pozicija, prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Dėl skundo teistumo ir pagrįstumo
13. Šios bylos ginčo dalykas apima skundo reikalavimus, kuriuos byloje pateikė pareiškėja ir kuriuos visa apimtini palaikė pareiškėjos atstovė teismo posėdyje. Taigi, atitinkamai byloje teismas pateiks teisinį vertinimą pagal skunde suformuluotus reikalavimus, vertinant, ar ginčijami prokurorų nutarimai dėl viešojo intereso gynimo (ne) buvo nemotyvuoti pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo reikalavimus.
Dėl reikalavimo panaikinti 2025 m. sausio 6 d. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini)
14. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. Aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016, yra išaiškinta, kad prokuroro nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones visais atvejais gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui. Aukštesnysis prokuroras ir teismas nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus ir panaikina neteisėtus sprendimus, o asmuo, pateikęs informaciją dėl galimai pažeisto viešojo intereso ir nesutinkantis su aukštesniojo prokuroro nutarimu, kuriuo paliktas galioti prokuroro nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali skųsti šį aukštesniojo prokuroro nutarimą teismui.
16. Vadinasi, kaip ir teisingai nurodė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė I. I., pagal nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką teismui gali būti skundžiamas tik aukštesniojo prokuroro procesinis sprendimas, kuriuo paliktas galioti prokuroro nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
17. Remiantis nurodytomis teisės normomis ir teismų praktika, pareiškėjos skundas dėl 2025 m. sausio 6 d. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo laikytinas nenagrinėtinu teisme civilinio proceso tvarka, o tai sudaro Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 punkte nustatytą pagrindą nutraukti šią civilinės bylos dalį.
Dėl reikalavimų panaikinti 2025 m. kovo 3 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Kauno apygardos prokuratūrą taikyti viešojo intereso gynimo priemones
18. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numato, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Vadinasi, prokurorai viešąjį interesą gina tokiu atveju, jeigu nustato teisės akto pažeidimą ir faktinės aplinkybės atitinka kitas Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Ir tik nustačius teisės akto pažeidimą, dėl viešojo intereso gynimo kreipiamasi į teismą. Prokuratūros įstatymas prokurorui suteikia diskrecijos teisę įvertinti, ar nebuvo padarytas teisės pažeidimas, ir tokį galimą teisės ir viešojo intereso pažeidimą ginti teisme, tačiau nesuteikia diskrecijos teisės spręsti dėl konkretaus viešojo administravimo subjekto sprendimo panaikinimo.
19. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio, kuriame nustatyti pamatiniai prokuratūros struktūros ir veiklos pagrindai, 2 dalyje nurodyta, kad prokuroras įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, yra savarankiškas ir diskretiškas priimti sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).
20. Teismas, nustatęs prokuroro padarytus išimtinai proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą (Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 4 dalis). Taigi, įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu – ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų.
21. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti.
22. Jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Kol prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas.
23. Nenustatęs prokuroro veiksmuose proceso normų pažeidimo, teismas skundo netenkina. Teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jo kompetenciją ir nurodyti, kokį sprendimą prokuroras turi priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016).
24. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė procesiniu sprendimu būtent ir įvertino, ar pareiškėjos R. B. pareiškimą nagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė įvykdė pareigą: pirma, rinkti įrodymus; antra, juos analizuoti ir vertinti; trečia, motyvuoti savo išvadą.
25. Kaip matyti iš bylos duomenų (į bylą buvo pateikta visa prokuratūros turima medžiaga dėl šio ginčo; žr. procesinį dokumentą Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė V. M., nagrinėdama pareiškėjos R. B. 2024 m. gruodžio 23 d. prašymą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, nagrinėjamam klausimui visą aktualią informaciją turėjo. Iš nutarimo turinio matyti, kad prokurorė analizavo ne tik pareiškėjos kartu su prašymu pateiktus dokumentus, bet taip pat atsižvelgė į prokuratūros žinioje turėtą medžiagą (Kauno apygardos prokuratūros skundą Nr. (duomenys neskelbtini) ir teisminio nagrinėjimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini), susijusią su nuosavybės teisių D. P. atkūrimu):
· dėl Kauno apskrities viršininko 2005 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini);
· dėl Kauno apskrities viršininko 2005 m. sausio 7 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini).
26. Duomenys buvo analizuoti, įvertinta, kad ginčas dėl viešojo intereso gynimo jau buvo nagrinėtas teismine tvarka, nustatyta, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 24 punktą, kuriame nustatyta, kad papildoma medžiaga gali būti nerenkama ir pareiškėjo ar jo atstovo pateikti teisiniai argumentai neanalizuojami, jeigu yra suėję teisės aktuose nustatyti kreipimosi į teismą naikinamieji terminai. Prokurorė aiškiai pagrindė, kad nagrinėtu atveju nuo nuosavybės teisių atkūrimo D. P. yra praėję 20 metų, todėl vertino, kad yra suėję teisės aktuose nustatyti kreipimosi į teismą naikinamieji terminai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnis).
27. Akcentuotina, kad 2025 m. kovo 3 d. Nutarime Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, ištyrusi skundą, dar išsamiau išanalizavo turėtą medžiagą, papildomai išdėstė esminius aspektus, kurie buvo nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eI-6899-821/2016, pažymėjo, kad byloje prokurorė minėtoje byloje jau buvo pateikusi pareiškimą atsisakyti prašymo dėl viešojo intereso gynimo klausimu dėl Kauno apskrities viršininko 2005 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl 2005 m. sausio 7 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini). Prokurorė motyvuodama atmetė pareiškėjos argumentus apie tai, kad jai nebuvo žinomos viešojo intereso gynimo aplinkybės nurodytoje byloje. Prokurorė pažymėjo, kad minėtoje byloje pareiškėja R. B. dalyvavo suinteresuoto asmens statusu ir žinojo (turėjo žinoti), kokia apimtimi buvo nagrinėta byla, ginant viešąjį interesą nurodytoje byloje.
28. Prokurorė minėtame nutarime taip pat išanalizavo skundo dalyką ne tik terminų aspektu, bet taip pat įvertino ir padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju vien viešojo intereso pažeidimas, susijęs su nuosavybės teisių atkūrimu ne į valstybei išimtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, nėra faktas, dėl kurio netaikomi teisės normose nustatyti naikinamieji terminai. Prokurorė taip pat nustatė, kad nėra pradėti baudžiamieji procesai, susiję su prašomų ginčyti administracinių sprendimų priėmimu.
29. Įvertinus skundžiamuose nutarimuose nurodytus motyvus, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė labai išsamiai atliko realų faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės sprendimo priėmimui, tyrimą, analizavo, vertino tyrimo metu surinktus duomenis ir visų įrodymų visumą, argumentuotai nustatė, kad
- be to, nustačius, kad ginčo turtas neturi išimtinės valstybės nuosavybės teisinio statuso,
nėra teisinio pagrindo inicijuoti viešojo intereso gynimo procesą, taikant Prokuratūros įstatyme numatytas viešojo intereso gynimo priemones (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis).
30. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad nebuvo pažeistos proceso normos, nustatančios skundo tyrimo procedūras, kadangi buvo rinkti faktiniai duomenys dėl skunde nurodytų aplinkybių, jie analizuoti ir įvertinti. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos prokuratūra ir Generalinė prokuratūra tyrė ir aiškinosi, ar pareiškėjos R. B. nurodomas kaip gintinas įstatymo saugomas interesas patenka į viešojo intereso sritį. Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sprendimas yra neteisėtas. Tuo pagrindu pareiškėjos skundas panaikinti 2025 m. kovo 3 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Kauno apygardos prokuratūrą taikyti viešojo intereso gynimo priemones yra atmestinas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 293 straipsnio 1 punktu, 294–295 straipsniais, 443 straipsniu,
nutaria:
nutraukti civilinę bylą dalyje dėl 2025 m. sausio 6 d. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Atmesti pareiškėjos R. B. skundą panaikinti 2025 m. kovo 3 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Kauno apygardos prokuratūrą taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.