Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutarimo, kuriuo R. K. nubausta pagal ATPK 126 str. 4 d. 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metų 6 mėnesių laikotarpiui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2013-04-16 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2013 m. balandžio 16 d. 06.20 val. H. Manto g. 38 Klaipėdoje vairavo automobilį „Fiat Stilo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas vidutinis – 1,81 ‰ neblaivumo (girtumo) laipsnis. Tuo ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą. Tokie R. K. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 126 str. 4 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

R. K. skundžiamu nutarimu nubausta pagal ATPK 126 str. 4 d. už tai, kad vairavo automobilį būdama neblaivi, kai nustatytas vidutinis – 1,81 ‰ neblaivumo (girtumo) laipsnis. Nors R. K. kategoriškai neigia vairavusi neblaivi, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad R. K. padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad iš vakaro buvo vartojusi tik bokalą alaus, o kadangi nuo vaikystės serga paradontozės liga, kiekvieną rytą skalauja burnos ertmę skysčiu, turinčiu spirito koncentratą, taip pat pastoviai vartoja valerijono tinktūrą. Jai buvo leista papūsti į alkotesterį tik vieną kartą, todėl mano, kad alkotesterio parodymai fiksavo netikslius duomenis. Teismo posėdžio metu (b. l. 29-30) R. K. savo kaltės taip pat nepripažino, parodė, kad iš vakaro išgėrė skardinę alaus. Ryte jautėsi gerai, nieko nevalgė, negėrė, tik išsiskalavo dantis, naudojo skystį „Listerine“, kuriame yra alkoholio. Po to dar praėjo krantine, ir tada važiavo namo. Tuo tarpu pirminiame R. K. paaiškinime (b. l. 6), surašytame pažeidimo padarymo dieną, užfiksuoti jos parodymai, kad vakare išgėrė alkoholio, ryte jautėsi gerai, todėl vairavo. Kaip matyti, pažeidimo dieną R. K. savo kaltės neneigė, pripažino, kad iš vakaro vartojo alkoholį, apie tai, kad vakare būtų išgėrusi tik bokalą/skardinę alaus, o prieš sėsdama už vairo būtų vartojusi alkoholio turintį skystį, skirtą burnos ertmei skalauti, ar valerijono tinktūrą, kas, anot apeliantės, galėjo turėti įtakos alkotesterio parodymų tikslumui, R. K. savo pirminiame paaiškinime nenurodė. Policijos pareigūno N. G. tarnybiniame pranešime (b. l. 8) užfiksuota, kad vairuotoja R. K. su pažeidimu sutiko. Iš alkotesterio parodymų kvito (b. l. 13) taip pat matyti, kad R. K. su jai nustatytu 1,81 ‰ neblaivumo (girtumo) laipsniu sutiko, tai ji patvirtino savo parašu. Abejoti alkotesterio parodymais apeliacinis teismas neturi jokio pagrindo, kadangi patikros sertifikatas (b. l. 14) patvirtina, kad alkotesteris „LION alcolmeter 500“ Nr. 18851 pažeidimo padarymo metu buvo tinkamas naudoti. Be to, kaip aukščiau pažymėta, ir pati R. K. pažeidimo padarymo metu su jai nustatytu nelbaivumo (girtumo) laipsniu sutiko, jo neginčijo, ir tik praėjus pusei mėnesio, kai jos administracinio teisės pažeidimo byla buvo nagrinėjama teisme, ji ėmė teigti, kad iš vakaro išgėrė tik skardinę alaus, bei iškėlė naują versiją apie skysčio, turinčio alkoholio ir skirto burnai skalauti, naudojimą prieš sėdant už vairo, kuris neva galėjo įtakoti alkotesterio parodymus. Tačiau apeliacinis teismas šią apeliantės versiją laiko paneigta ir vertina kaip jos pasirinktą gynybos priemonę, siekiant išvengti griežtos administracinės nuobaudos. Netikėti R. K. keliama versija duoda pagrindą dar ir kitos policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 8, 9) užfiksuotos aplinkybės, t. y., kad vairuodama R. K. blaškėsi po kelią, iš automobilio salono, taip pat ir nuo jos sklido alkoholio kvapas. Netikėti ar abejoti policijos pareigūnų, atlikusių savo tarnybines pareigas, tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis įvykio aplinkybėmis apeliacinis teismas neturi jokio pagrindo, jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės atitinka faktines bylos aplinkybes. Nors policijos pareigūnai teismo posėdyje apklausti nebuvo, kartu pažymėtina, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, juos iškviesti ir apklausti nei R. K., nei jos atstovas teismo posėdyje neprašė (b. l. 29-30). Policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kaip ir kita rašytinė bylos medžiaga, yra tinkamas įrodymas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltei įrodinėti, teismas jais rėmėsi pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios keltų abejonių policijos pareigūnų veiksmų teisėtumu ar jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotų duomenų atitikimu tikrovei, ir reikalautų policijos pareigūnų apklausos teisme.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje R. K. atstovas nurodė eilę policijos pareigūnų veiksmų, kurie, anot R. K. atstovo, buvo atlikti neteisėtai. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad R. K. dėl jai nesuprantamų priežasčių buvo persekiojama kelių policijos patrulio, ją sustabdžius buvo leista papūsti į alkotesterį tik vieną kartą ir jai nebuvo pasiūlyta nuvažiuoti į medicinos įstaigą, kad patikrintų alkoholio kiekį kraujyje, be to, jos mašina buvo priverstinai nutempta į mašinų saugojimo aikštelę. Tačiau apeliacinis teismas šiuose policijos pareigūnų veiksmuose jokių pažeidimų neįžvelgia.

Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673, 22.1. – 22.10. punktuose nustatyta, kada policijos patrulis gali stabdyti transporto priemonę ar tikrinti vairuotoją. Keletas tokių pagrindų – tai, kai vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisykles, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių kelių transporto eismą, reikalavimus ar yra požymių, kad tokie pažeidimai galėjo būti padaryti (22.1. punktas); įtariama, kad transporto priemone važiuojantys asmenys dalyvavo arba dalyvauja darant teisės pažeidimą (22.4. punktas); transporto priemonės važiavimo pobūdis kelia abejonių dėl vairuotojo gebėjimo saugiai ir kvalifikuotai vairuoti transporto priemonę (22.10. punktas). Policijos pareigūno N. G. tarnybiniame pranešime (b. l. 8) nurodyta, kad vairuotojos vairavimas jiems kėlė abejones dėl jos vairavimo, nes ši blaškėsi po kelią. Atsižvelgdamas į policijos pareigūno nurodytas aplinkybes apie R. K. vairavimą apeliacinis teismas laiko, kad policijos pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą suabejoti dėl R. K. gebėjimo saugiai ir kvalifikuotai vairuoti transporto priemonę bei įtarti, kad automobilio „Fiat Stilo“ vairuotoja yra neblavi, o vairuodama pažeidžia Kelių eismo taisykles. Todėl pripažįstama, kad R. K. policijos pareigūnų buvo sustabdyta teisėtai.

Nepagrįstai apeliantė mano, kad policijos pareigūnai privalėjo suteikti jai galimybę pūsti į alkotesterį antrą kartą. Pažymėtina, jog paprastai pagal alkotesterio naudojimo instrukciją atlikti neblaivumo testo negalima, jeigu tiriamasis asmuo vartojo alkoholį per paskutines 15-20 minučių, arba rūkė per paskutines 2 minutes. Taip pat pažymėtina, kad teisės aktuose policijos pareigūnams nėra numatyta pareiga pakartotinai atlikti patikrinimą alkotesteriu. Apeliacinis teismas laiko, kad tokia pareiga policijos pareigūnams kiltų tuo atveju, jei atlikus patikrinimą alkotesteriu paaiškėtų aukščiau nurodytos aplinkybės, kurioms esant blaivumo testo negalima atlikti. Byloje nėra duomenų, kad R. K. policijos pareigūnams būtų nurodžiusi, kad iki jos patikrinimo alkotesteriu ji per paskutines 15-20 minučių būtų vartojusi alkoholį ar per paskutines 2 minutes būtų rūkiusi, todėl policijos pareigūnams nekilo pareiga jos neblaivumą tikrinti pakartotinai.

Taip pat pareigūnai neprivalėjo siūlyti R. K. vykti į asmens sveikatos įstaigą, kad būtų patikrintas alkoholio kiekis jos kraujyje. Pažymėtina, jog Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 10 punkte nustatyti atvejai, kada policijos pareigūnai privalo transporto priemonės vairuotoją pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, t. y., kai transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, įtariamas esant apsvaigęs arba kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo. Šiuo atveju nei vienas iš numatytų pagrindų neegzistavo. Minėtose Taisyklėse nėra įtvirtinta pareiga policijos pareigūnams pasiūlyti asmeniui nuvykti į asmens sveikatos įstaigą dėl jo medicininės apžiūros atlikimo. Pagal šių Taisyklių 27 punktą, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Tokiu atveju R. K., nesutikdama su alkoholio matuoklio duomenimis, pasinaudodama teisės aktų numatyta galimybe, turėjo teisę pati kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl jos medicininės apžiūros atlikimo, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad R. K. šia jai suteikta teise būtų pasinaudojusi.

Apeliantė taip pat nesutinka su pareigūnų veiksmais priverstinai nuvežant jos automobilį į automobilių saugojimo aikštelę. ATPK 269 str. 7 d. inter alia nustatyta, kad padarius pažeidimą, numatytą šio kodekso 126 str., jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 1 d. nustatyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia Kelių eismo taisyklių ar kitų teisės aktų reikalavimus. Iš transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto (b. l. 11) matyti, kad policijos pareigūnas, priimdamas sprendimą priverstinai nuvežti R. K. priklausančią transporto priemonę, vadovavosi ATPK 269 str. 7 d. bei Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 1 d. Kadangi R. K. naudojosi transporto priemone būdama neblaivi, ir tokiu būdu kėlė grėsmę eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei bei trukdė saugiam transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui, ji buvo nušalinta nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 10). Aukščiau paminėtos teisės normos suteikė teisę policijos pareigūnams priverstinai nuvežti R. K. priklausančią transporto priemonę, nes transporto priemonės palikimas R. K. sustabdymo vietoje – H. Manto g. 38 Klaipėdos m. būtų trukdęs kelių transporto eismui.

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinis teismas pripažįsta, jog R. K. kaltė padarius jai inkriminuotą pažeidimą visiškai įrodyta. Apeliacinio skundo argumentai R. K. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas. Taip pat nenustatyta, kad tiriant administracinį teisės pažeidimą ir renkant įrodymus būtų padaryti kokie tai procesiniai pažeidimai, kurie R. K. kaltės klausimu leistų daryti priešingas išvadas. Apeliacinio skundo ribose nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.