- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-16
- Bylos Nr.
- AN2-125-879/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-14-3-00052-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daina Vaidachavičienė
- Nukentėjusysis
- A. G.
- Kategorijos
Nedalyvaujant Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato atstovui,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato ( toliau- Insitiucija) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019 m. birželio 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1.Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato pareigūnas 2019 m. gegužės 3 d. R. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį už tai, kad ji 2019 m. gegužės 1 d. 19.18 val. (duomenys neskelbtini) neužtikrino, kad jos gyvuliai nepatektų į kito asmens valdas, dėl ko jai priklausanti karvė ir jautukas ganėsi A. G. panaudos sutarties pagrindu naudojamoje pievoje ir nuganė jam priklausančią žolę, padarydama A. G. 20 eurų turtinę žalą. Protokole nurodyta, kad tokia savo veika R. M. pažeidė Gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių 10 punktą, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 skirsnio 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019 m. birželio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byla R. M. atžvilgiu nutraukta nenustačius jos veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, sudėties.
2.Panevėžio apygardos teisme gautas administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019 m. birželio 21 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje, paskiriant R. M. nuobaudą ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytos sankcijos ribose. Institucija nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad byloje nesurinkta pakankamai neginčijamų įrodymų dėl R. M. kaltės dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo bei pažymi, kad R. M. administracinį nusižengimą padarė sąmoningai ir tyčia, t. y. žemės sklypuose, neturėdama nei jų savininko, nei valdytojo sutikimo, ganė savo gyvulius, kurie nuėdė žolę ir tokiu būdu padarė žemės sklypus besinuomojančiam A. G. turtinės žalos. Institucija taip pat atkreipia dėmesį, kad teisme nebuvo apklausta žemės sklypų savininkė I. V..
3. Atsiliepimai į apeliacinį skundą negauti.
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje R. M. parodė, kad jai priklausantys pastatai yra ant I. V. žemės, namo nuosavybės dokumentai dar yra tik tvarkomi, ji gyvulius ganė savo kieme ir tą pačią gegužės 3 dieną gyvulius išvedė į kitą ganyklą. Ji sumokėjo baudą 20 eurų, taip suprato kad yra skolinga 20 Eur policijai. Jokia žala nukentėjusiajam nebuvo padaryta.
5. Nukentėjęs A. G. parodė, kad iš I. V. išsinuomavo 5 ha žemės, pastatai ant tos žemės irgi priklauso I. V., žalos už nuganytą pievą atlyginti neparašo, negali įrodyti, kad padaryta žala, žolės nepamatuosi, jis tik nukentėjo dėl to, kad dviem savaitėmis vėliau pradėjo šienapjūtę.
6. Liudytoja V. K. parodė, kad su žemės savininke I. V. bendravo telefonu, kuri paaiškino, kad visą žemę po namu ir aplink namą panaudos sutartimi yra leidusi naudotis ūkininkui A. G. ir yra perspėjusi R. M., kad nebeganytų savo gyvulių toje žemėje. Liudytoja prašė išvesti gyvulius, bet I. M. atsisakė, tada paėmė iš nukentėjusio pareiškimą dėl pievos nuganymo, nukentėjęs žalą įvertino 20 eurų.
7. I. V. 2019-09-02 apeliacinės instancijos teismui pateikė paaiškinimą raštu, kuriame nurodė, kad dėl keičiamo asmens dokumento bei dėl sveikatos sutrikimų atvykti į teismo posėdį negalės. Nurodė, kad žemės sklypus, Nr.34/3195 ir Nr.44/21149899, esančius (duomenys neskelbtini), laikinai ir neatlygintinai pagal panaudos sutartį valdyti ir naudotis perdavė A. G..
Motyvuojamoji dalis
8.Apeliacinis skundas atmetamas.
9.Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde ginčijamas Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nutarimas, kuriuo R. M. atžvilgiu administracinė teisena pagal ANK 346 str. 4 d. nutraukta, todėl apygardos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamo apylinkės teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl R. M. padaryto administracinio nusižengimo pagrįstumo.
10.Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutarimą, neišnagrinėjęs visų reikšmingų aplinkybių, neobjektyviai išnagrinėjęs byloje esančius duomenis ir neapklausęs žemės sklypo savininkės I. V.. Apygardos teismas nutartyje pasisako būtent dėl pagrindinio apeliacinio skundo klausimo, ar nagrinėjamu atveju R. M. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymiai.
11. ANK 346 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas minėto teisės akto pažeidimas. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (akto redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 5 d. 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos gyvūnų laikytojų pareigos: 1) nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga; 2) laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų; 3) užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; 4) nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių, patvirtintų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 12 04 įsakymu Nr. 1-AĮ-762, 10 punkte nurodyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui, kitų gyvūnų gyvybei ir sveikatai, nepatektų į kitų asmenų privačias valdas, be priežiūros – į viešąsias vietas ar bendrojo naudojimo patalpas.
12. Tiek bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje R. M. parodė, kad ji gyvena name, kuris stovi ant I. V. priklausančio žemės sklypo, namas nėra įregistruotas registrų centre, su I. V. nebendrauja, viską sužino per A. G., ji iš I. V. nežinojo, kad visa žemė tame tarpe ir jos kiemas išnuomotas, o panaudos sutarties su A. G. nematė. Liudytoja V. K. parodė, kad aiškindamasi situaciją įvykio vietoje kalbėjo telefonu su I. V., kuri paaiškino, kad visą žemę po namu ir aplink namą panaudos sutartimi yra leidusi naudotis ūkininkui A. G., I. V. jai telefonu sakė, kad yra kalbėjusi dėl to su R. M.. Nurodė, kad nors R. M. negirdėjo jos pokalbio su I. V., tačiau po šio pokalbio pripažino, kad žinojo apie tai, kad žemė panaudos sutartimi leista naudotis A. G..
13. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek įrodymų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas. Apygardos teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys neleidžia neginčytinai konstatuoti, jog R. M. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, t. y. neužtikrino, kad jos laikomi gyvūnai -karvė ir jautukas nedarytų žalos A. G. panaudos sutartimi naudojamai ganyklai ir dėl to atsirado padariniai, t. y. buvo padaryta žala.
14.Kaip matyti iš bylos duomenų, Institucija R. M. kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo grindė nukentėjusio A. G. pareiškimu, policijos pareigūnės V. K. tarnybiniu pranešimu, fotonuotrauka kur užfiksuota žolę ėdanti karvė ir toliau gulintis veršelis, žemės sklypų nuosavybės dokumentais, planu bei panaudos sutartimi, iš kurios matyti, kad 2019 m. I. V. panaudos teise suteikė A. G. naudotis žemės sklypus Nr.34/3195 ir 44/2114988. Nors apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta policijos pareigūnė V. K. paliudijo, kad R. M. priklausanti karvė ir veršelis ganėsi A. G. panaudos teise naudojame žemės sklype, o I. V. jai telefonu patvirtino, kad informavusi R. M. apie sudarytą sutartį ir ji apie tai, kad žemė suteikta naudotis A. G. žinojo, tačiau apygardos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šie duomenys nėra pakankami neabejotinai R. M. kaltei dėl padaryto pažeidimo pagrįsti. Pirmiausia, pirmos instancijos teismo posėdyje liudytoja R. M. patvirtino, kad R. M. gyvena senelių name, nors žemę po namu paveldėjo I. V., jai yra žinoma, kad R. M. buvo leista naudotis prie namo esančiu sklypu, t. y. ji patvirtino R. M. išsakytą poziciją. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja V. K. parodė priešingai, o pati A. V. į apeliacinės instancijos teismo posėdį neatvyko dėl sveikatos bei savo paaiškinime nedetalizavo dėl R. M. informavimo apie sudarytą panaudos sutartį. Antra, pats nukentėjęs A. G. pirmos instancijos teismo posėdyje nurodė, kad panaudos sutarties nebuvo įregistravęs registrų centre, o R. M. ankstesniais metais ganė savo gyvulius toje žemėje, t.y. patvirtino liudytojos R. M. parodymus, bet jis nieko nesakė, jam žala nepadaryta nes žolė ataugo, o žalos dydį nurodė pareigūnai. Dėl tokių prieštaringų įrodymų vertinti apie R. M. žinojimą apie panaudos sutartį galima sprendžiant tik iš objektyvių duomenų.
15. Nekilnojamo turto registro įstatymo 1996 m. rugsėjo 24 d. Nr. I-1539 ( aktuali įstatymo redakcija galiojanti nuo 2015 11 01) 42 straipsnio 1 p. numato, kad nekilnojamojo turto registro duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotas šiame registre, ir su šiais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenys yra vieši, išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus apribojimus. Administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kad panaudos sutartis būtų įregistruota viešame registre ar kad su ja yra pasirašytinai supažindinta R. M., tą patvirtino ir A. G., kas neabejotinai leistų spręsti apie tokios sutarties išviešinimą ir suinteresuotų asmenų informavimą apie tai, kad A. G. nuo 2019 m. yra I. V. priklausančių žemės sklypų naudotojas. Iš byloje esančių nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašų apie I. V. priklausančius žemės sklypus matyti, kad šie išrašai yra ankstesni nei 2019 m. sudaryta panaudos sutartis, iš kurios kopijos net negalima nustatyti jos sudarymo datos ( b.l. 8). Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmos instancijos vertinimu ir dėl to, kad ne tik neužtenka duomenų pagrįsti, jog I. M. žinojo, kad žemė šalia jos ir po jos gyvenamu namu yra suteikta naudotis A. G., tačiau taip pat ir administracinio nusižengimu privalomas nustatyti žalos padarymo faktas nagrinėjamoje situacijoje kelia abejonių.
16. Iš byloje esančios fotonuotraukos nėra aišku, kurioje A. G. naudojamo sklypo vietoje, kokio ploto ar dydžio ganyklos dalis yra nuganyta, t. y. kokia žala padaryta, nes nuotrauka yra neinformatyvi, nesimato, ar visas plotas iš bendro panaudos sutartimi naudojamo ploto yra nuganytas ar tik jo dalis, neužfiksuotas konkretus padarytos žalos pobūdis (ar žolė nutrypta, ar nuėsta, ar tai padaryta plynai ir pan). Nors A. G. pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad nuganyta apie 2 arus, tačiau apeliacinės instancijoje teismo posėdyje parodė, kad negali įrodyti padaryto žalos fakto ir todėl neprašo žalos atlyginti, nes nuėstos žolės negalima pamatuoti. Visa jo nurodyta žala pasireiškia tuo, kad jis dviem savaitėmis vėliau pradėjo šienapjūtę.
17.ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas). ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas – Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra materiali, o tai reiškia, kad turi būti nustatyta ne tik veika, kuri pasireiškia atitinkamų teisės aktų pažeidimu, bet taip pat turi kilti teisiškai reikšmingi padariniai – padaryta žala asmens sveikatai ar turtui, be to, turi būti konstatuotas priežastinis ryšys tarp jų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad būtent dėl R. M. veikimo ar neveikimo būtų padaryta žala A. G. turtui jo teisėms bei teisėtiems interesams. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad R. M. galėjo padaryti nusižengimą nepakanka išvadai jos kaltumui pagrįsti ir administracinei nuobaudai skirti. Vien nustatytos tik abstrakčios aplinkybės, kad R. M. priklausanti karvė ir veršelis ganėsi A. G. panaudos teise valdomame žemės sklype, kad R. M. buvo informuota apie tai, jog žemė, ant kurios stovi gyvenamasis namas, kuriame ji gyvena bei aplink ją esantys sklypai yra panaudos sutartimi suteikti R. G., o jam dėl nuganytos pievos padaryta 20 Eur žala nepakanka konstatuoti R. M. kaltę.
18.Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje Institucija nepateikė neginčytinų ir abejonių nekeliančių duomenų, kad R. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje.
19. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato skundas netenkinamas.
20.R. M. pateikė kvitą, iš kurio matyti, kad ji 2019 m. liepos 7 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą įmokėjo 20 Eur baudą dėl administracinio nusižengimo ROIK:191006120407, dėl kurio padarymo administracinė teisena nutraukta ir šioje administracinėje teisenoje R. M. bauda nebuvo skirta. Teismo posėdžio metu R. M. paaiškino, kad suprato, jog 20 Eur žala, kuri buvo nurodyta 2019 m. gegužės 3 d. administracinio nusižengimo protokole Nr.53-ANR-P-890-2019 (ROIK 19100612407) ir yra jai skirta bauda, todėl šią sumą sumokėjo į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Per klaidą sumokėti 20 Eur turi būti grąžintini R. M., nes jos atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį nutraukta ir ji neturėjo pareigos sumokėti 20 Eur į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
palikti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019 m. birželio 21 d. nutarimą nepakeistą ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.
R. M. gim. (duomenys neskelbtini), grąžinti 20 Eur permoką, kurios grąžinimą pavesti atlikti Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.
Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.