Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2020-10-21 · Administracinė byla Nr. I1-5184-342/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-21
Bylos Nr.
I1-5184-342/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01301-2020-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Aušrelė Mažrimienė (pirm.)
Pareiškėjas
J. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-5184-342/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01301-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 37.6; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 21 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Aušrelė Mažrimienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. M. (toliau – ir pareiškėjas) prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, (toliau – ir atsakovė) 2 000 Eur neturtinės žalos už laikotarpį nuo 2018-05-21 iki 2019-08-21 (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Pareiškėjas nurodo, jog Kybartų pataisos namuose (toliau – ir Pataisos namai) buvo kalinamas nuo 2018-05-21. Paaiškina, kad ši įkalinimo įstaiga 2019-04-01 buvo reorganizuota prijungiant ją prie Marijampolės pataisos namų kaip Kybartų sektorių. Pažymi, kad šioje įkalinimo įstaigoje kalinamas buvo iki 2019-08-21, o po to buvo pervežtas į Vilniaus pataisos namus. Teigia, kad kalinimo sąlygos buvo žeminančiomis žmogiškąjį orumą, kenksmingomis sveikatai, neatitiko nei tarptautinių, nei nacionalinių teisės aktų reikalavimų. Tvirtina, jog buvo kankinamas alkiu, diskriminuojamas maitinant, maitinant buvo tyčiojamasi, buvo žeminamas žmogiškasis orumas, o tam tikrais momentais buvo kankinamas šalčiu ir drėgme. Atkreipia dėmesį, kad aprūpinimas higienos ir buities priemonėmis buvo diskriminacinis ir nepakankamas, aprūpinant higienos priemonėmis iš buvo dar ir tyčiojamasi. Nurodo, kad buvo įstumtas į žmogaus orumą žeminantį skurdą ir nebuvo aprūpinamas pajamomis. Argumentuoja, kad nežmonišku elgesiu pažeistos nacionalinės ir tarptautinės teisės aktuose įtvirtintos teisės, žmogaus teisių pažeidimais padaryta žala.

Paaiškina, jog skundo dalyse dėl diskriminavimo ir žmogiškojo orumo žeminimo esant netinkamam materialiniam buitiniam aprūpinimui, kas sudaro teisės aktų nuostatas pažeidžiančią ydingą visumą, deliktai kyla iš teises tiesiogiai pažeidinėjusių pareigūnų veiksmų bei neveikimo, tačiau sąlygos šioms neteisėtoms veikoms buvo sudarytos nekompetentingumu, Teisingumo ministro įsakymais tiesiogiai deklaravus diskriminacines nuostatas, sukūrus galimybę pareiškėją kankinti alkiu, įsakymais įkalinimo įstaigų administracijoms nustačius pareigą užtikrinti nepriimtinai mažą kalinimo plotą, bet nesukūrus kontrolės mechanizmo, kad pareigūnai negalėtų pažeidinėti fundamentalių žmogaus teisių. Tvirtina, kad dėl nurodytų priežasčių buvo ne tik diskriminuojamas, bet ir kankinamas (alkiu, nežmoniškomis kalinimo sąlygomis).

Paaiškina, kad nors padaryta žala kyla iš teises tiesiogiai pažeidinėjusios įkalinimo įstaigos veikos, priimant ydingus norminius aktus, kyla iš teisės aktų, kurie galimai nėra individualaus taikymo norminiais aktais. Mano, kad skundo dalyse dėl įkalinimo įstaigos dalies neteisėto įrengimo negyvenamosios paskirties pastatuose, netinkamo įrengimo ir netinkamo aprūpinimo, neteisėto įkalinimo įstaigos perpildymo, įrengimo ir eksploatavimo Taisyklių, higienos normų, aprūpinimo normų nepaisymo - žala kyla ne tik iš pareiškėjo teises tiesiogiai pažeidinėjusios įkalinimo įstaigos veikos, bet ir iš pareigos kontroliuoti pavaldžias institucijas nevykdžiusio Kalėjimų departamento neteisėto neveikimo. Pažymi, kad byloje nėra atsakovų daugėto, o yra vienas atsakovas – Lietuvos valstybė.

Cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnį bei oficialią konstitucinę doktriną, kitus tarptautinės ir nacionalinės teisės aktus. Tvirtina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti apgyvendintam tik apgyvendinimui skirtose patalpose. Paaiškina, kad 2018-03-11 atvykęs į Kybartų pataisos namus buvo patalpintas į negyvenamosios paskirties pastato cokoliniame aukšte įrengtą kameros tipo patalpą (karantiną), kur vieną dieną buvau kalinamas nežmoniškose sąlygose, esant žiauriam patalpos perpildymui. Tvirtina, kad vėliau, nuobaudos atlikimui (3 paras) būdamas patalpintas į kamerų tipo patalpas (toliau – ir KTP), taip pat buvo kalinamas negyvenamosios paskirties pastato cokoliniame aukšte įrengtose negyvenamosios paskirties kamerose. Naudodamasis trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariais, taip pat buvo talpinamas negyvenamosios paskirties patalpose, taip pažeidžiant tiek teises, tiek teisės aktų reikalavimus. Nurodo, kad valstybės įmonės Registrų Centras duomenimis adresu J. Biliūno g. 14, Kybartuose, kur įsikūręs BĮ Kybartų pataisos namai, gyvenamosios paskirties yra tik vienas pastatas - nuteistųjų bendrabutis, tuo tarpu visi kiti pastatai, kuriuose įrengti ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambariai, baudos izoliatoriaus bei karantino kameros, besargybinio būrio patalpos, drausmės grupės kameros ir sveikatos priežiūros Tarnybos stacionaro patalpos, aptarnavimo būrio patalpos - yra negyvenamosios paskirties. Mano, kad negyvenamosios paskirties pastatuose negali būti įrengiamos gyvenamosios paskirties patalpos. Daro išvadą, kad atskirais kalinimo Kybartų pataisos namuose laikotarpiais buvo grubiai pažeidžiama absoliuti teisė nepatirti žmogaus orumą žeminančio elgesio, pažeidžiama absoliuti teisė į saugią sveikatai gyvenamąją aplinką, pažeidžiami įstatymų ir higienos normų reikalavimai, t. y. pažeidžiama absoliuti teisė į sveikatą, kas pagal savo esmę yra neteisėtu kalinimu.

Teigia, kad buvo pažeista teisė į tinkamą patalpų įrengimą. Argumentuoja, kad tiekiamosios vėdinimo sistemos nei vienoje patalpoje nėra. Vėdinant patalpas per langus, labai mažu atstumu nuo bendrabučio esantis katilinės kaminas, kurio aukštis lygus sulig 5-tu pastato aukštu, kuriame įrengtas 5-tas kalinamų asmenų būrys, per langus teršia patalpas dūmais ir pelenais. Karantine ir KTP 10 cm atstumu nuo lango, atsidarančio į patalpos vidų, įrengtos neatidaromos grotos, taigi vėdinti patalpas nėra galimybės - atidarius langą „vėdinimas” vyksta vos pro 2-3cm pločio plyšį. Teigia, kad tiek karantine ir KTP savadarbiai gultai, tiek bendrabučio patalpose dalis lovų, yra įrengta statmenai sienai su langais, o tarp lovų (gultų) ir sienų, bei gretimų lovų (gultų) neišlaikomas net minimalus atstumas. Visos be išimties lovos ir gultai yra priglausti prie sienų, karantine gretimi gultais suglausti šonais, bendrabučio patalpose dalis lovų suglaustos galais. Daro išvadą, kad viso kalinimo metu buvo priverstas miegoti glausdamasis prie šaltos ir drėgnos sienos, buvo priverstas miego metu save kontroliuoti, kad nesivartyti lovoje ir nepajudinti savo ar gretimos lovos ir taip nepažadinti kitų asmenų. Apibendrina, kad buvo pažeista teisė į privatumą miego metu.

Tvirtina, kad bendrabučio gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų, koridorių ir laiptinių sienų bei lubų paviršiai privalo būti ir lengvai valomais, ir Kybartų pataisos namuose administracija privalo pati šias patalpas valyti (užtikrinti švara), dezinfekuoti, ne rečiau kaip karta per mėnesi atlikti patalpų „pagrindinį valymą”, tačiau administracija šių patalpų neremontuoja, nevalo ir paviršių tinkamumo lengvam valymui neužtikrina. Bendrojo naudojimo patalpų valymui administracija yra įdarbinusi „tvarkinius”, tačiau gyvenamosios paskirties patalpų valymu administracija apskritai nesirūpina. Mano, kad deklaratyvus moralinės pareigos „patalpas valyti patiems” nustatymas ne įstatymo lygmens teisės aktuose - kalinamiems asmenims jokių pareigų nesukuria, o įkalinimo įstaigos administracijos nuo higienos norma nustatytos pareigos patalpas valyti neatleidžia. Jei higienos norma yra patvirtinta mano teisė, kad patalpos turi būti švarios, suremontuotos ir nuolat valomos, tai reiškia įkalinimo įstaigos administracijos pareigą šias patalpas remontuoti ir nuolat valyti. Pažymi, kad nors kalinami asmenys savo gyvenamąsias patalpas de facto remontuoja ir valo patys, pagal galimybes naudodami jiems prieinamas medžiagas, tačiau tai neeliminuoja delikto, įkalinimo įstaigos administracijai nevykdant pareigos realizuoti higienos norma anksčiau patvirtintą teisę, kad visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai būtų švarūs. Tvirtina, kad kalinamiems asmenims savo gyvenamąsias patalpas remontuojant patiems, įprastai panaudojamos artimųjų nupirktos buityje naudotinos statybinės medžiagos. Tokiomis medžiagomis kalinamų asmenų pačių suremontuotos (nudažytos) sienos ir lubos tiesiog negali būti specialiai pritaikytomis valymui ir dezinfekavimui. Teigia, kad karantino ir KTP patalpų Kybartų pataisos namų administracija apskritai neremontuoja arba remontuoja nepriimtinai retai, šių patalpų paviršių tinkamumo lengvam valymui neužtikrina ir šių patalpų apskritai nevalo. Paaiškina, kad kalinami asmenys šiose patalpose remontų daryti savo lėšomis galimybės neturi. Pažymi, kad pareiškėjo kalinimo metu karantino ir KTP patalpos buvo neremontuotos nepriimtinai senai, sienų tinkas daugybėje vietų buvo ištrupėjęs ir todėl netinkamas valymui, sienos ir lubos nešvarios. Teigia, kad kalinimas tokiose patalpose žemino žmogiškąjį orumą. Nurodo, kad bendrabučio kambariai, besiribojantys su prausyklomis, nėra izoliuoti nuo drėgmės, ant šių kambarių sienų veisiasi pelėsis, tinkas ištrupėjęs nuo drėgmės.

Tvirtina, kad buvo pažeista teisė į tinkamą patalpų aprūpinimą baldais ir kitu inventoriumi. Teigia, kad Kybartų pataisos namų karantino ir KTP kamerose vietoje lovų yra įrengti savadarbiai gultai, kas nėra tinkamas teisės aktų reikalavimų vykdymas ir pažeidžia pareiškėjo teises. Argumentuoja, jog vertimas gulėti ant savadarbių gultų, kurie nėra saugiais sveikatai (sulūžę konstrukcijos, surūdiję rūbus tepantys paviršiai, smailūs kampai ir aštrios sulūžusių konstrukcijų briaunos) - grubiai pažeidė pareiškėjo teises. Rūdimis sugadinau šviesius rūbus ir rankšluosčius, ne kartą skaudžiai užsigavau į smailias sulūžusių konstrukcijų briaunas. Mano, kad teisės aktai nenustato draudimo įrengti daugiavietes ar daugiaaukštes lovas, tačiau minėtų teisės aktų reikalavimų prasmė yra ta, kad viena lova, nesvarbu kokia daugiaviete ar daugiaaukšte ji bebūtų, turi būti skirta vienam asmeniui. Argumentuoja, kad dviejų asmenų talpinimas dviaukščiuose gultuose ar lovose (kai vienas asmuo turi lipti per kito asmens patalynę), vienas su kitu suglaustuose gultuose ar lovose (kai vieno asmens kojos remiasi į kito asmens galvą) - niekaip nesuderinamas nei su privačios erdvės sąvoka, nei su teisės aktais patvirtintomis teisėmis, kad vienam asmeniui būtų suteikta viena lova, kad kiekvienam asmeniui būtų suteikta atskira miegamoji vieta, kad tarp lovų būtų bent minimalus atstumas, kad asmenims būtų sudarytos žmogiškojo orumo nežeminančios kalinimo sąlygos. Tvirtina, kad karantino kamerose savadarbiai gultai ne tik yra dviaukščiais, bet ir du šoniniai gultai suglausti šonais, o bendrabučio patalpose taip pat yra įrengtos dviaukštės lovos. Teigia, kad bendrabučio 4 aukšto kambariuose Nr. 403, 419 yra įrengta po 3 lovas; kambaryje 411 galėtų būti įrengtos 3 lovos; kambaryje Nr. 423 yra įrengtos 4 lovos; kambariuose Nr. 404, 405, 406, 420, 421, 422 yra įrengta po 6 lovas. Analogiškai patalpos numeruojamos ir 2, 3, 4 bendrabučio aukštuose (būriuose), šiose patalpose taip pat yra/gali būti įrengtas toks pat lovų skaičius. Paaiškina aplinkybes dėl „laisvalaikio kambarių” bei kitų bendrabučio patalpų, kurios nėra skirtos apgyvendinimui (virtuvėlė, maisto laikymui skirta patalpa, tualetas, rūkomasis, skalbimo mašinos patalpa, prausykla). Tvirtina, kad kiekviename būryje jokiomis aplinkybėmis negali būti talpinama daugiau kaip po 49 žmones, o bendrabučio tualetuose įrengta po 5 pisuarus, kas suponuoja, kad kiekviename būryje negali būti talpinama daugiau kaip po 49 žmonės; tualetuose įrengta po 6 klozetus, kas suponuoja, kad kiekviename būryje negali būti talpinama daugiau kaip po 72 žmones. Tvirtina, kad Kybartų PN būriuose talpinama daugiau kaip po 72 asmenis.

Teigia, kad 2016 metais pasibaigus lovų 10 metų eksploatacijos terminui, administracija šių lovų naujomis nepakeitė ir keisti neketina. Senos lovos dažniausiai yra sulūžusios, tačiau administracija leidžia nebent pačiam nusinešti sulūžusią lovą į „darbo zoną” ir ten susivirinti, tačiau naujomis sulūžusių lovų nekeičia. Analogiškai nėra keičiami naujais nei stalai pasibaigus jų 10 metų eksploatacijos terminui, nei spintelės asmeniniams daiktams pasibaigus jų 8 metų eksploatacijos terminui, nei suolai pasibaigus jų 5 metų eksploatacijos terminui. Teigia, kad Karantino ir KTP kamerose spintelių asmeniniams daiktams susidėti nebuvo apskritai; karantino kameroje nei spintelės ar lentynos maisto produktams laikyti, nei elektrinio virdulio nebuvo; KTP lentynos tualeto reikmenims laikyti taip pat nebuvo. Tvirtina, kad bendrabučio patalpose spintelių yra įrengta tiek kiek ir lovų, ar net mažiau, taigi kalinami asmenys buvo verčiami ne tik dviese dalintis viena lova, bet ir dviese dalintis viena asmeninių daiktų spintele. Nurodo, kad kambarinių termometrų nei vienoje bendrabučio patalpoje taip pat nėra, kaip nėra ir laikrodžio bendrabučio būrio patalpų koridoriuje. Nei viename bendrabučio kambaryje nėra nei vienos taburetės; suoliukų prie stalo įrengimas nėra tinkamu teisės akto reikalavimų vykdymu ir pažeidžia teises, nes taburečių keitimas suoliukais buvo leistinas tik kamerų tipo patalpose, bet ne bendrabučio kambariuose. Suoliukų kambariuose buvo daug mažiau nei kalinamų asmenų. Karantino patalpoje, įrengtoje aštuonviete ir taip patalpą žiauriai perpildžius, buvo įrengtas tik vienas prie sienos priglaustas stalas ir tik vienas suoliukas.

Tvirtina, jog buvo pažeista: teisė į tinkamą materialinį buitinį aprūpinimą ir aptarnavimą, teisė į sveikatos priežiūrą ir tinkamą asmens higieną, teisė į pakankamą kamerų ir kambarių plotą, teisė į tinkamą patalpų mikroklimatą ir higienos sąlygas, teisė būti apgyvendintam tik apgyvendinimui skirtose patalpose, teisė į tinkamą sanitarinių mazgų įrengimą, teisė į tinkamą patalpų įrengimą, tinkamą patalpų aprūpinimą baldais ir kitu inventoriumi. Nurodo su šiais pažeidimais susijusias aplinkybes, teisės aktų nuostatas.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymi, jog Kybartų sektorius pardėtas eksploatuoti 2006-06-15. Teigia, kad patalpos, sanitariniai mazgai, tualetai, ventiliaciniai įrenginiai įrengti pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles ir atitinka higienos normų reikalavimus. Atkreipia dėmesį, kad cokolinis aukštas yra tik II-me administraciniame pastate, jame niekada nebuvo įrengtos gyvenamosios patalpos, nebuvo laikomi nuteistieji, o atvykę nuteistieji buvo apgyvendinami II-ojo administracinio pastato pirmame aukšte nuo įstaigos gyvavimo pradžių įrengtose gyvenamosiose patalpose. Atkreipia dėmesį į statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 nuostatas ir nurodo, kad tai, jog pastatai registruojami kaip negyvenamieji nepažeidžia pareiškėjo teisių. Tvirtina, kad pareiškėjo teiginiai apie atvykimą į pataisos namus 2018-03-11 yra melagingi, jis atvyko – 2018-05-21 ir KTP ginčijamu laikotarpiu nuobaudų neatliko.

Nurodo higienos normų reikalavimus ir pažymi, kad užtikrina 16 punkto reikalavimus, kadangi teritorijoje yra nuolat veikianti katilinė, radiatoriai. Pažymi, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus tas, kuriose yra mechaninė patalpų vėdinimo ir kondicionavimo sistema. Pažymi, kad apsauginės grotos ant langų yra privalomos. Atkreipia dėmesį, jog švarą ir tvarką bendrojo naudojimo patalpose palaiko tvarkinys, o gyvenamosios patalpos valomos pačių nuteistųjų; valymo priemonės yra išduodamos. Teigia, kad remontai patalpose atliekami nuolat. Pažymi, kad patalpos, kuriose bausmę atliko pareiškėjas, nebuvo tikrinamos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų ir nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką šiuo klausimu. Tvirtina, kad nuteistieji yra aprūpinami visu būtinu inventoriumi pagal galiojančius teisės aktus. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas bausmę atliko tik 4 būrio 422 kambaryje. Tvirtina, kad pareiškėjas buvo aprūpintas visomis pagal teisės aktus privalomomis aprūpinti buitinėmis priemonėmis. tvirtina, kad pareiškėjas turėjo teisę pasinaudoti dušu pagal teisės aktų nuostatas, o nuteistiesiems yra įrengtas, visada prieinamas sanitarinis ir higienos mazgas su vandens tiekimo sistema. Nurodo laikotarpius, plotą, kambarius, kuriuose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas. Pažymi, kad pareiškėjas visą dieną galėjo judėti, sportuoti, eiti į darbą, biblioteką, valgyklą ir pan. pripažįsta, kad pareiškėjui minimalus gyvenamasis plotas nebuvo užtikrintas 2 dienas. Pažymi, kad yra taikomi tik tie higienos normų reikalavimai, kurie nėra susiję su pastato rekonstrukcija, todėl mano, kad negalima konstatuoti neteisėtų veiksmų, kiek tai susiję su sanitariniais mazgais. Pažymi, kad 4-ajame būryje įrengti 6 pisuarai, 6 klozetai uždaromis kabinomis. Mano, kad nėra visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, kurią jis galimai patyrė kalint Pataisos namuose.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija” reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą, taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas” reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą anksčiau minėtų viešosios atsakomybės sąlygų. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą (žr., pvz., LVAT 2013-11-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (žr., pvz., LVAT 2013-04-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013-12-16 nutartį administracinėje byloje A662-2009/2013; 2013-11-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013 ir kt.).

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., LVAT 2007-03-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11 ir kt.). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 25 straipsnis, 56 straipsnio 4 dalis, 67 straipsnis, 71 straipsnis).

Dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimą byloje V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98 ir kt.).

Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje P. prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 28524/95). Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, svarbu įvertinti ir nustatyti, ar atsakovės atstovo (pareigūnų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės pažymių, taip pat tai, ar šie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Dėl minimalaus kamerų ploto

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina iš netinkamų jo laikymo Pataisos namuose sąlygų, kai gyvenamosiose patalpose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

EŽTT praktikoje taip pat yra ne kartą nurodęs, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo „žeminančios” Konvencijos 3 straipsnio požiūriu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali būti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., EŽTT 2005-04-07 sprendimą byloje K. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53254/99; 2008-02-14 sprendimą byloje D. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 66802/01; 2012-01-10 sprendimą byloje A. ir kiti prieš Rusiją ir kt.).

EŽTT naujausioje praktikoje (žr., 2016-10-20 sprendimą byloje M. prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 7334/13) paaiškino ir apibendrino pagrindinius principus dėl kalinimo įstaigų perpildymo, t. y. kad pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m. daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT pažymėjo, kad kiti standartai, formuojami tokių tarptautinių institucijų, kaip Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT), arba nacionalinėje teisėje nustatyti standartai nėra lemiamas argumentas, vertinant pažeidimą Konvencijos 3 straipsnio prasme, kadangi būtina atsižvelgti į visas kiekvienos bylos aplinkybes, o tokios tarptautinės institucijos, kaip CPT, nagrinėjamoje srityje formuoja bendrus standartus, siekdamos pažeidimų prevencijos, be to, ir nacionaliniai standartai labai skiriasi ir yra skirti nustatyti tinkamo apgyvendinimo bendruosius reikalavimus toje konkrečioje penitenciarinių įstaigų sistemoje.

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgęs į teismų praktiką ir ploto kriterijaus reikšmę vertinant visas kalinimo sąlygas, EŽTT minėtoje M. byloje nusprendė, kad kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m. daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trūkumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija. Tačiau tam tikrais atvejais kalinimo sąlygų kumuliatyvus poveikis gali tokią prezumpciją paneigti. Tuomet įrodinėjimo našta tenka atsakovui, kuris gali paneigti šią prezumpciją, pagrįsdamas, kad buvo veiksnių, galėjusių adekvačiai kompensuoti ribotą asmeninės erdvės skyrimą. Stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija paprastai gali būti paneigiama, jeigu nustatoma, kad kumuliatyviai egzistavo šie veiksniai: a) reikalaujamos minimalios asmeninės 3 kv. m. erdvės trūkumo epizodai buvo trumpi, atsitiktiniai ir nereikšmingi; b) toks asmeninės erdvės trūkumas buvo lydimas pakankamos judėjimo laisvės už kameros ribų ir tinkamo užimtumo ne kameros patalpose; c) pareiškėjas yra kalinamas bendrąja prasme tinkamoje kalinimo įstaigoje ir nėra jokių kitų šio asmens kalinimą sunkinančių aplinkybių. Kai vertinamas kalinimas kalėjimo kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 kv. m., Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis, susijusiomis su galimybe mankštintis lauke, natūralia šviesa ir šviežiu oru, ventiliacija, šildymo adekvatumu, galimybe privačiai pasinaudoti tualetu ir pagrindiniais sanitariniais bei higienos reikalavimais. Teismas taip pat pabrėžė, kad atvejais, kai kalinamam asmeniui suteikiama daugiau nei 4 kv. m. ploto daugiavietėje kameroje ir dėl to nekyla asmeninės erdvės stokos klausimas, vertinant pareiškėjo kalinimo sąlygų adekvatumą Konvencijos 3 straipsnio prasme išlieka aktualūs kiti kalinimo sąlygų aspektai.

Atlikus pareiškėjui tekusio ploto normos vertinimą pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiškinančią EŽTT praktiką, sprendžiant šio pobūdžio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, nustatančių ploto normas.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m. vienam žmogui.

Kadangi atsakovės atstovas teikia duomenis apie konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje patalpoje buvusį nuteistųjų skaičių, o pareiškėjas minėtų duomenų iš esmės neginčija, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš joje buvusių nuteistųjų skaičiaus.

Iš perkėlimų (b. l. 60) matyti, kad pareiškėjas į Pataisos namus atvyko 2018-05-21, paleistas – 2019-08-21. Vertinant atsakovės atstovo atsiliepime ir Pataisos namų sąrašuose pateiktus duomenis, nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018-05-21 iki 2019-08-21 bausmę atliko 4 būrio bendrabučio tipo patalpoje (kambaryje) Nr. 422, kurios plotas – 36,24 kv. m. Laikotarpiu nuo 2018-05-21 iki 2018-06-20, joje bausmę atliko 10 asmenų, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 3,624 kv. m. (36,24/10) patalpos ploto. Laikotarpiu nuo 2018-06-20 iki 2018-06-25 bendrabučio tipo patalpoje Nr. 422 bausmę atliko 8 asmenys, atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 4,53 kv. m. (36,24/8) patalpos ploto. Laikotarpiu nuo 2018-06-25 iki 2018-06-26 bendrabučio tipo patalpoje Nr. 422 bausmę atliko 9 asmenys, atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 4,026 kv. m. (36,24/9) patalpos ploto. Laikotarpiu nuo 2018-06-26 iki 2018-09-19 bendrabučio tipo patalpoje Nr. 422 bausmę atliko 11 asmenų, atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 3,29 kv. m. (36,24/11) patalpos ploto. Laikotarpiu nuo 2018-09-19 iki 2018-09-25 bendrabučio tipo patalpoje Nr. 422 bausmę atliko 9 asmenys, atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 4,026 kv. m. (36,24/9) patalpos ploto. Laikotarpiu nuo 2018-09-25 iki 2018-10-18 bendrabučio tipo patalpoje Nr. 422 bausmę atliko 11 asmenų, atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 3,29 kv. m. (36,24/11) patalpos ploto. Laikotarpiu nuo 2018-10-18 iki 2018-10-24, joje bausmę atliko 10 asmenų, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 3,624 kv. m. (36,24/10) patalpos ploto. Laikotarpiu nuo 2018-10-24 iki 2018-10-30 bendrabučio tipo patalpoje Nr. 422 bausmę atliko 9 asmenys, atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 4,026 kv. m. (36,24/9) patalpos ploto. Laikotarpiu nuo 2018-10-30 iki 2018-10-31 bendrabučio tipo patalpoje Nr. 422 bausmę atliko 11 asmenų, atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 3,29 kv. m. (36,24/11) patalpos ploto. Laikotarpiu nuo 2018-10-31 iki 2018-11-02 bendrabučio tipo patalpoje Nr. 422 bausmę atliko 12 asmenų, atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 3,02 kv. m. (36,24/11) patalpos ploto (t. y. Taisyklių 11¹.1. punktas pažeistas). Laikotarpiu nuo 2018-11-02 iki 2018-11-23 bendrabučio tipo patalpoje Nr. 422 bausmę atliko 11 asmenų, atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 3,29 kv. m. (36,24/11) patalpos ploto. Laikotarpiu nuo 2018-11-23 iki 2018-11-29, joje bausmę atliko 10 asmenų, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 3,624 kv. m. (36,24/10) patalpos ploto. Laikotarpiu nuo 2018-11-29 iki 2018-12-06, joje bausmę atliko 8 asmenys, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 4,53 kv. m. (36,24/8) patalpos ploto. Laikotarpiu nuo 2018-12-06 iki 2018-12-14 bendrabučio tipo patalpoje Nr. 422 bausmę atliko 9 asmenys, atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 4,026 kv. m. (36,24/9) patalpos ploto. Laikotarpiu nuo 2018-12-14 iki 2019-02-06, joje bausmę atliko 10 asmenų, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 3,624 kv. m. (36,24/10) patalpos ploto. Laikotarpiu nuo 2019-02-06 iki 2019-02-12 bendrabučio tipo patalpoje Nr. 422 bausmę atliko 9 asmenys, atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 4,026 kv. m. (36,24/9) patalpos ploto. Laikotarpiu nuo 2019-02-12 iki 2019-03-06, joje bausmę atliko 10 asmenų, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 3,624 kv. m. (36,24/10) patalpos ploto. Laikotarpiu nuo 2019-03-06 iki 2019-03-12 bendrabučio tipo patalpoje Nr. 422 bausmę atliko 9 asmenys, atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 4,026 kv. m. (36,24/9) patalpos ploto. Laikotarpiu nuo 2019-03-12 iki 2019-03-16, joje bausmę atliko 10 asmenų, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 3,624 kv. m. (36,24/10) patalpos ploto. Laikotarpiu nuo 2019-03-19 iki 2019-03-22 bendrabučio tipo patalpoje Nr. 422 bausmę atliko 9 asmenys, atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 4,026 kv. m. (36,24/9) patalpos ploto. Laikotarpiu nuo 2019-03-22 iki 2019-04-11, joje bausmę atliko 10 asmenų, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 3,624 kv. m. (36,24/10) patalpos ploto. Laikotarpiu nuo 2019-04-11 iki 2019-04-17, joje bausmę atliko 8 asmenys, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 4,53 kv. m. (36,24/8) patalpos ploto. Laikotarpiu nuo 2019-04-17 iki 2019-04-18, joje bausmę atliko 10 asmenų, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 3,624 kv. m. (36,24/10) patalpos ploto. Laikotarpiu nuo 2019-04-18 iki 2019-04-24 bendrabučio tipo patalpoje Nr. 422 bausmę atliko 9 asmenys, atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 4,026 kv. m. (36,24/9) patalpos ploto. Laikotarpiu nuo 2019-04-24 iki 2019-04-30, joje bausmę atliko 8 asmenys, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 4,53 kv. m. (36,24/8) patalpos ploto. Laikotarpiu nuo 2019-04-30 iki 2019-05-02, joje bausmę atliko 10 asmenų, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 3,624 kv. m. (36,24/10) patalpos ploto. Laikotarpiu nuo 2019-05-03 iki 2019-05-13, joje bausmę atliko 8 asmenys, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 4,53 kv. m. (36,24/8) patalpos ploto. Laikotarpiu nuo 2019-05-13 iki 2019-05-16 bendrabučio tipo patalpoje Nr. 422 bausmę atliko 9 asmenys, atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 4,026 kv. m. (36,24/9) patalpos ploto. Laikotarpiu nuo 2019-05-16 iki 2019-06-04, joje bausmę atliko 10 asmenų, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 3,624 kv. m. (36,24/10) patalpos ploto. Laikotarpiu nuo 2019-06-04 iki 2019-06-06 bendrabučio tipo patalpoje Nr. 422 bausmę atliko 9 asmenys, atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 4,026 kv. m. (36,24/9) patalpos ploto. Laikotarpiu nuo 2019-06-06 iki 2019-06-18, joje bausmę atliko 10 asmenų, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 3,624 kv. m. (36,24/10) patalpos ploto. Laikotarpiu nuo 2019-06-18 iki 2019-06-27 bendrabučio tipo patalpoje Nr. 422 bausmę atliko 9 asmenys, atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 4,026 kv. m. (36,24/9) patalpos ploto. Laikotarpiu nuo 2019-06-27 iki 2019-07-05, joje bausmę atliko 10 asmenų, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 3,624 kv. m. (36,24/10) patalpos ploto. Laikotarpiu nuo 2019-07-05 iki 2019-07-30 bendrabučio tipo patalpoje Nr. 422 bausmę atliko 9 asmenys, atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 4,026 kv. m. (36,24/9) patalpos ploto. Laikotarpiu nuo 2019-07-30 iki 2019-08-06, joje bausmę atliko 8 asmenys, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 4,53 kv. m. (36,24/8) patalpos ploto. Laikotarpiu nuo 2019-08-06 iki 2019-08-20 bendrabučio tipo patalpoje Nr. 422 bausmę atliko 9 asmenys, atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 4,026 kv. m. (36,24/9) patalpos ploto. Laikotarpiu nuo 2019-08-20 iki 2019-08-21 bendrabučio tipo patalpoje Nr. 422 bausmę atliko 7 asmenys, atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 5,177 kv. m. (36,24/7) patalpos ploto.

Pažymėtina, kad laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2018-05-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-996-442/2018, 2017-06-12 nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; 2016-09-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/201; 2016-02-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016; 2015-12-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015; 2013-11-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; taip pat žr., pvz., EŽTT 2010-07-01 sprendimą byloje N. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 2009-04-09 sprendimą byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 22/03), 2004-04-06 sprendimą byloje A. Ö. ir kiti prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 21689/93), 426 p.).

Iš atsakovės atstovo pateiktų įrodymų darytina išvada, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2018-10-31 iki 2018-11-02 teko 3,02 kv. m gyvenamosios patalpos ploto, t. y. iš viso 2 paras buvo pažeistas Taisyklių 11¹.1. punktas, numatantis, jog pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui. Kitu laikotarpiu pareiškėjo teisė į minimalų teisės aktais nustatytą gyvenamąjį plotą pažeista nebuvo. Sprendžiama, kad atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo tvirtinimų, kad jis laikotarpiais nuo 2018-10-31 iki 2018-11-02 buvo laikomas netinkamomis kalinimo sąlygomis. Teismas konstatuoja, kad nurodytu laikotarpiu pripažintini atsakovės atstovo neteisėti veiksmai dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su kameros ploto pažeidimu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016-10-20 sprendimą byloje M. prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m. gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2017-03-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017-03-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2016-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2018-10-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2466-502/2018).

Dėl kitų pareiškėjo galimų teisių pažeidimų

Pirmiausia pažymėtina, jog pareiškėjas nurodo įvairius savo teisių pažeidimus, laikant jį Pataisos namų bendrabučio tipo patalpose, kamerų tipo patalpose, karantine. Teismas iš atsakovės į bylą pateiktų duomenų nustatė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose laikomas nebuvo. Pareiškėjas nurodytų aplinkybių nepaneigė, todėl atmetami kaip nepagrįsti visi pareiškėjo argumentai dėl kamerų tipo patalpose buvusių pažeidimų.

Dėl pareiškėjo teiginių, kad jis karantine bei kitu laikotarpiu buvo apgyvendintas negyvenamosios paskirties patalpose, pažymėtina, jog LVAT yra išaiškinęs tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-06-11 įsakymu Nr. 289 patvirtintame Statybos techninio reglamente STR 1.01.09:2003 numatyta, kad pagal paskirtį pastatai skirstomi į dvi pagrindines grupes: gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus, nurodant, kad pastatą, priskirtą tam tikrai grupei, gali sudaryti įvairių paskirčių patalpos; negyvenamieji pastatai skirstomi į pogrupius, pavyzdžiui, viešbučių paskirties pastatai (viešbučiai, moteliai ir kt.), gydymo paskirties pastatai (ligoninės, sanatorijos, medicininės priežiūros įstaigų slaugos namai ir kt.) ir specialiosios paskirties pastatai (karinių vienetų pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai ir kt.; žr., pvz., LVAT 2018-04-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2018 ir kt.). Darytina išvada, jog pastatų registracija kaip negyvenamųjų atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl negalėjo pažeisti pareiškėjo teisių ir sukelti jam žalą.

Pareiškėjas tvirtina, kad buvo pažeista teisė į tinkamą patalpų įrengimą. Argumentuoja, kad tiekiamosios vėdinimo sistemos nei vienoje patalpoje nėra. Vėdinant patalpas per langus, labai mažu atstumu nuo bendrabučio esantis katilinės kaminas per langus teršia patalpas dūmais ir pelenais. Karantine 10 cm atstumu nuo lango, atsidarančio į patalpos vidų, įrengtos neatidaromos grotos, taigi vėdinti patalpas nėra galimybės - atidarius langą „vėdinimas” vyksta vos pro 2-3cm pločio plyšį.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 punkte nurodyta, kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Nuo 2015-11-01 įsigaliojusios Higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai” (toliau - HN 134:2015) 17 punktas numato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Higienos normos HN 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, o 13 punkte – kad asmenys turi būti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose. Aptariamų Higienos normų 14 punktas nustato, kad mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. HN 134:2015 nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20 °C. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (HN 134:2015 16, 17, 39 punktai).

Atsakovės atstovas paaiškino, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus tas, kuriose yra mechaninė patalpų vėdinimo ir kondicionavimo sistema; apsauginės grotos ant langų yra privalomos. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde nurodytų aplinkybių dėl netinkamų gyvenamųjų patalpų būklės ir neatitikimo higienos normoms nepagrindė įrodymais. LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (žr., pvz., LVAT 2015-12-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Pažymėtina, kad pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui. Dėl praėjusio laiko tarpo ir dėl to, kad Visuomenės sveikatos centras patikrinimus atlieka periodiškai, nėra galimybės nustatyti, kokios sąlygos buvo visais pareiškėjo buvimo gyvenamosiose patalpose laikotarpiais. Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė aplinkybes apie netinkamą gyvenamųjų patalpų būklę, t. y. pareiškėjas, nenurodė kada konkrečiai buvo pažeidimai, šių aplinkybių bei galimai pareiškėjui sukeltų neigiamų pasekmių neindividualizavo, taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo kreipimąsi į atsakovės atstovą dėl netinkamos kamerų būklės. Nesant pareiškėjo nurodytų aplinkybių patvirtinančių duomenų, abstraktaus ir niekuo nepagrįsto pareiškėjo tvirtinimo pagrindu nagrinėjamame kontekste atsakovės civilinė atsakomybė yra negalima.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad buvo pažeista teisė į tinkamą patalpų aprūpinimą baldais ir kitu inventoriumi. Paaiškina, kad karantine savadarbiai gultai, bendrabučio patalpose dalis lovų, yra įrengta statmenai sienai su langais, o tarp lovų (gultų) ir sienų, bei gretimų lovų (gultų) neišlaikomas net minimalus atstumas. Tvirtina, kad pasibaigus baldų 10 metų eksploatacijos terminui, administracija jų nepakeitė ir keisti neketina. Nei viename bendrabučio kambaryje nėra nei vienos taburetės. Teigia, kad bendrabučio 4 aukšto kambariuose Nr. 403, 419 yra įrengta po 3 lovas; kambaryje 411 galėtų būti įrengtos 3 lovos; kambaryje Nr. 423 yra įrengtos 4 lovos; kambariuose Nr. 404, 405, 406, 420, 421, 422 yra įrengta po 6 lovas. Tvirtina, kad kiekviename būryje jokiomis aplinkybėmis negali būti talpinama daugiau kaip po 49 žmones, o bendrabučio tualetuose įrengta po 5 pisuarus, kas suponuoja, kad kiekviename būryje negali būti talpinama daugiau kaip po 49 žmonės; tualetuose įrengta po 6 klozetus, kas suponuoja, kad kiekviename būryje negali būti talpinama daugiau kaip po 72 žmones. Teigia, kad nebuvo aprūpintas privalomu lovos skalbinių kiekiu, čiužinio užvalkalu, o buities kambaryje nebuvo žirklių ir lyginimo stalo.

Teismas pirmiausia atkreipia dėmesį, kad iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas visą ginčo laikotarpį buvo laikomas 4 būrio kambaryje Nr. 422, todėl kitų gyvenamųjų patalpų įrengimas pareiškėjui jokių nepatogumų sukelti negalėjo. Taip pat pažymėtina, kad teisės aktai nenustato, kokio tipo (vieno ar dviejų aukštų) lovos turi būti įrengtos gyvenamosios patalpose, neįpareigoja jų statyti konkrečioje patalpos vietoje ar dalyje, o byloje nėra duomenų apie pareiškėjo individualias savybes, dėl kurių naudojimasis antrame aukšte esančiu gultu jam būtų galėjęs sukelti didesnius nepatogumus. Be kita ko, jog LVAT praktikoje nurodyta, kad teisės aktai pataisos įstaigų neįpareigoja baldus, be kita ko, lovas įsigyti tik iš kitų subjektų (nedraudžia šių baldų gaminti patiems), turėti jų saugumą patvirtinančius dokumentus (žr., pvz. LVAT 2018-04-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2018 ir kt.). Pareiškėjas skunde iš esmės nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, susijusių su dviaukščių lovų, kuriomis jam teko naudotis, saugumu, bet savo pretenzijas iš esmės sieja su neužtikrinta pakankama asmenine erdve. Teismo vertinimu, nurodytos pareiškėjo aplinkybės sietinos su nedideliu gyvenamuoju plotu, tenkančiu kamerose laikomiems asmenims, kuris, kaip nustatyta, ne visą ginčo laikotarpį atitiko teisės aktų reikalavimus, ir vertintinos kaip šio konstatuoto pažeidimo dalis.

Dėl lovų keitimo teismas atkreipia dėmesį, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakyme Nr. V-245 nėra nurodytas lovų naudojimo terminas. Šioje administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Pataisos namų administraciją dėl lovų ar kitų jo nurodytų baldų (taburečių, stalų ir kt.) nebuvimo, netinkamos būklės, susidėvėjimo ar kitų su jais susijusių aplinkybių. Šiuo metu patikrinti ginčo laikotarpiu buvusią pareiškėjo nurodyto inventoriaus būklę nėra objektyvių galimybių, todėl pareiškėjo argumentai laikyti nepagrįstais.

Dėl pareiškėjo nurodyto tualetų įrengimų ir nuteistųjų skaičiaus, kuris turėjo naudotis nurodytu inventoriumi, pažymėtina, kad atsakovės atstovas iš esmės atsiliepime tik nurodė, kad 4 būryje įrengti 6 pisuarai ir 6 klozetai (pareiškėjas teigia, kad 5 pisuarai ir 6 klozetai), tačiau nepateikė nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, taip pat duomenų, kiek asmenų naudojosi šiuo inventoriumi. Taip pat atsakovės atstovas nepateikė argumentų ir įrodymų, kad pareiškėjui buvo išduoti pagalvės, antklodės, čiužinio užvalkalai, buities kambaryje buvo suteikta galimybė naudotis žirklėmis ir lyginimo stalais, buvo sudarytos galimybės skalbtis, džiovinti rūbus. Atsakovei nepaneigus nurodytų pareiškėjo teiginių, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2018-05-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-996-442/2018, 2017-06-12 nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; 2016-09-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/201; 2016-02-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016; 2015-12-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015; 2013-11-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 ir kt.).

Pareiškėjas nurodo, kad administracija patalpų neremontuoja, nevalo ir paviršių tinkamumo lengvam valymui neužtikrina. Bendrojo naudojimo patalpų valymui administracija yra įdarbinusi „tvarkinius”, tačiau gyvenamosios paskirties patalpų valymu administracija apskritai nesirūpina. Mano, kad deklaratyvus moralinės pareigos „patalpas valyti patiems” nustatymas ne įstatymo lygmens teisės aktuose - kalinamiems asmenims jokių pareigų nesukuria, o įkalinimo įstaigos administracijos nuo higienos norma nustatytos pareigos patalpas valyti neatleidžia. Nurodo, kad bendrabučio kambariai, besiribojantys su prausyklomis, nėra izoliuoti nuo drėgmės, ant šių kambarių sienų veisiasi pelėsis, tinkas ištrupėjęs nuo drėgmės. Tvirtina, kad skalbiniai ir rankšluosčiai skalbiami nekokybiškai, gražinami nešvarūs.

Teismas vertindamas anksčiau nurodytus pareiškėjo teiginius, pažymi, jog jie grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, t. y., pareiškėjas iš esmės kelia abejones dėl patalpų valymo tvarkos, skalbinių švaros, bet nenurodo, ar būtent patalpa, kurioje jis buvo laikomas (4 būrio kambarys Nr. 422), buvo nesuremontuota, nešvari, netvarkinga, buvo pelėsio, nenurodo aplinkybių, kodėl dėl nešvarių skalbinių, patalpų nesikreipė į administraciją, kada tiksliai tai buvo. Vien tai, kad bendrabučio kambariai, besiribojantys su prausyklomis, galimai nėra izoliuoti nuo drėgmės, ant šių kambarių sienų veisiasi pelėsis, tinkas ištrupėjęs nuo drėgmės ir t. t., nesant argumentų, kad pareiškėjas šiose patalpose buvo ginčo laikotarpiu laikomas, negali sukelti pareiškėjui kažkokių nepatogų, išgyvenimų, neturtinės žalos. Kaip anksčiau buvo minėta, pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, tačiau tokių skundų ginčo laikotarpiu neteikė. Dabar nėra galimybės nustatyti, kokios sąlygos gyvenamosiose patalpose buvo visais pareiškėjo buvimo jose laikotarpiais.

Pareiškėjas pažymi, kad buvo suteikta galimybė tik kartą per savaitę naudotis dušu. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu. Analogiškos nuostatos reglamentuotos Higienos normos HN 134:2015 44 punkte. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, jog yra įtvirtinamas mažiausias skaičius kartų, kai asmeniui turi būti suteikiama galimybė nusiprausti po dušu, tačiau šios teisės normos nereglamentuoja asmens prausimosi trukmės. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pats nurodo, kad buvo sudarytos galimybės kartą per savaitę naudotis dušu. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su minėta tvarka, neleidžia daryti išvados, jog atsakovės atstovas atliko priešingus teisei veiksmus ir jais buvo pažeistos pareiškėjo teisės.

Dėl patirtos žalos dydžio

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindžia patirtais moraliniais (dvasiniais) išgyvenimais.

Apibendrinus anksčiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2018-10-31 iki 2018-11-02 teko 3,02 kv. m gyvenamosios patalpos ploto, todėl jis buvo laikomas netinkamomis kalinimo sąlygomis, pažeidžiant Konvencijos 3 straipsnį. Be to, atsakovės atstovas nepagrindė, jog pareiškėjui buvo išduota pagalvės, antklodės, čiužinio užvalkalai, buities kambaryje buvo suteikta galimybė naudotis žirklėmis ir lyginimo stalais, buvo sudarytos galimybės skalbtis, džiovinti rūbus, 4 būryje įrengtų pisuarų ir klozetų pakako būryje kalintiems asmenims.

Pareiškėjas skunde argumentų ir aplinkybių, jog jam kokiu nors būdu buvo sutrikdyta sveikata dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų, nėra. Kita vertus, įvertinus nustatytų pažeidimų pobūdį ir trukmę, teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. LVAT analogiško pobūdžio bylose yra ne kartą konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylą Nr. A143-1966/2008, administracinę bylą Nr. A 502-734/2009, administracinę bylą Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008-11-28 sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02).

Įvertinęs byloje nustatytą tekusio gyvenamojo ploto skirtumą (0,08 kv. m.), konstatuotų pažeidimų pobūdį (nustatyti ploto bei kiti pažeidimai), jų trukmę, nustatęs, kad nėra duomenų, kad nustatytas pažeidimas kokiu nors būdu pablogino pareiškėjo sveikatą, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta 2 000 Eur suma. Teismo vertinimu, dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtiems neigiamiems išgyvenimams adekvati suma yra 50,00 Eur, kuri priteistina iš atsakovės pareiškėjui (CK 6.250 str. 1 d.), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje V. de H. prieš Olandiją pareiškimo Nr. 16034/90 , 1997-12-19 sprendimą byloje H. prieš Suomiją pareiškimo Nr. 20772/92 , 1999-01-21 sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją pareiškimo Nr. 30544/96 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo J. M. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui J. M. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Aušrelė Mažrimienė