Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės ir Liudos Uckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-20 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-16692-809/2013 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovams S. J., N. D., K. D. dėl teisės į statybą įgyvendinimo be bendraturčių sutikimo bei atsakovų N. D., K. D., S. J. priešieškinį atsakovui A. G. dėl įpareigojimo pašalinti nuosavybės teisės pažeidimus, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų šioje byloje: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, A. J., M. J., U. B., B. B., A. M., P. M., R. A. G., D. B., I. S. D., T. N., R. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio ir 4.75 straipsnio turinio išaiškinimus ir nustatytas taisykles, teismas nagrinėdamas bendraturčių ginčą, kai jie nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, pirmiausiai privalo patikrinti priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Tačiau teismas nesiaiškino, kad apeliantas siekia įgyvendinti bendrosios dalinės nuosavybės teisę tik dėl patalpos 13-3 pertvarkymo, nes tik dėl jos pertvarkymo jam buvo reikalingas atsakovų sutikimas ir kad teisę įsirengti jam priklausančią pastogės dalį įgyvendinti jis siekia nuosekliai nuo 2010 m.;Teismas nevertino, byloje esančių įrodymų, jog apeliantas yra aktyvus ir siekia įgyvendinti savo nuosavybės teisę įsirengti patalpą 13-2 ir pakeisti jos paskirtį bei rekonstruoti bendrą daiktą – patalpą 13-3 – joje įrengiant laiptus ir taip savo lėšomis pagerinant patekimą į visas pastogės patalpas, kuriuo taip pat galės naudotis ir naudosis atsakovai. Teismas turėjo įvertinti atsakovų veiksmus ir neveikimą, kaip nepagrįstą trukdymą apeliantui nustatyta tvarka įgyvendinti patalpos 13-3 rekonstrukciją, o jų informavimą apie patalpos 13-3 rekonstrukciją pripažinti tinkamu;Nebuvo vertinti apelianto ir atsakovų byloje pateiktų susipažinimo su projekte numatytais rekonstrukcijos darbais rašytiniai įrodymai nei faktai, kad atsakovai, nesutikdami su apelianto numatoma rekonstrukcija, ne vieną kartą jam teikė subjektyvius atsisakymus ir diktavo savanaudiškas, jų subjektyviomis prielaidomis pagrįstas, ekonomiškai nenaudingas rekonstrukcijos sąlygas. Pažymėjo, kad atsakovai nepateikė jokių jų protingą atsisakymą pagrindžiančių įrodymų;Atsakovai savo atsiliepime nurodė, kad neginčija apelianto teisės vykdyti rekonstrukcijos darbus pagal projektą. Tačiau kartu nurodė savo pretenzijas dėl apelianto pagal projektą pradėtų atlikti ir atliekamų statybos ir rekonstrukcijos darbų, kuriais esą, jiems daroma žala;Teismas priimdamas sprendimą dėl kitų asmenų teisių ir interesų, akivaizdžiai peržengė bylos ribas ir tai sąlygojo nepagrįstą ir neteisėtą teismo sprendimą. Šio ieškinio dalykas yra ginčas tarp trijų bendraturčių ir ieškinys negali būti laikomas nepagrįstu, remiantis tuo, kad kiti tretieji asmenys nedavė sutikimo tokią patalpą pertvarkyti. Teismo atsisakymas tenkinti apelianto ieškinį ir pripažinti teisę atlikti darbus be atsakovų sutikimo, motyvuojant tokį atsisakymą kitų savininkų (ne atsakovų) sutikimų ydingumu, yra neteisėtas ir nepagrįstas;Teismas neįvertino apelianto pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių apelianto aktyvius veiksmus siekiant informuoti ir supažindinti gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkus apie planuojamą rekonstrukciją ir suderinti interesus dar prieš parengiant projektą bei jam išduodant statybos leidimą; nenagrinėjo ir rekonstrukcijos planus atskleidžiančių dokumentų; taip pat visiškai nevertino apelianto pateikto susirašinėjimo su atsakovais medžiagos. Toks įrodymų tyrimas lėmė netinkamą ir šališką įrodymų tyrimą, neteisingą sprendimą atmesti apelianto ieškinį ir bylos ribų peržengimą.

Tiek atsakovai, tiek tretieji asmenys sužinoję apie ieškovo rekonstrukcijos planus jam nuosavybės teise priklausančioje neįrengtos pastogės patalpoje savo lėšomis ir nuožiūra įrengti dar vieną butą, tame tarpe pakelti stogo laikančiąsias konstrukcijas ir rekonstruoti namo šildymo sistemą, taip pat rekonstruoti ginčo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią bendrojo naudojimo patalpą, joje įrengiant laiptus iš gyvenamojo namo trečio aukšto į pastogės patalpas, ne kartą raštu informavo ieškovą, kad nesutinka su tokio plataus mąsto pastogės rekonstrukcijos darbais ir aiškiai nurodė, kad leidžia ieškovui jam priklausančioje pastogės patalpoje įsirengti tik tokias gyvenamąsias patalpas, kurios būtų sujungtos su ieškovui priklausančiu butu, taip pat pakeisti dalį namo stogo dangos bei įsirengti stoglangius. Todėl šiame kontekste turi būti vertinami gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų ieškovui duoti sutikimai atlikti pastogės rekonstrukcijos darbus;Ieškovas yra gavęs tik 6 (įskaičiuojant jį patį) gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimus iš 15 esamų, nors Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepagrįstai nurodė, jog yra gauti 8 sutikimai iš 15. Toks skaičiavimas neteisingas, nes vieno buto bendrasavininkiai gali duoti tik vieną sutikimą (CK 4.85 str. 1 d.);Atsakovams priklausančiose pastogės patalpose įrengti atskiras gyvenamąsias patalpas (butus) praktiškai neįmanoma, nes šios patalpos yra du kartus mažesnės nei ieškovui priklausančios patalpos, todėl nesuprantami ieškovo argumentai, jog po rekonstravimo padidės atsakovams priklausančių patalpų vertė; Rekonstruojant laiptinę tokiu būdu, kaip nori ieškovas, kartu yra pertvarkomi ir namo inžineriniai tinklai, kurie taip pat yra visų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, todėl tiek atsakovai tiek teismas pagrįstai aiškinosi gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų poziciją dėl ieškovo ketinimų;Ieškovo iniciatyva parengtas architekto/projekto vadovo E. P. pastogės rekonstravimo projektas turi esminių trūkumų;Atsiliepime nurodyti ieškovo savavališkai atlikti darbai yra visiškai nepagrįsta intervencija į atsakovų nuosavybę, kuri turi būti besąlygiškai ginama. Tokiu būdu iš esmės apsunkinama atsakovų teisė naudotis jiems priklausančiomis pastogės patalpomis, jas remontuoti ir įsirengti, kadangi visi darbai turės būti atliekami atsižvelgiant į jų patalpose ieškovo savavališkai įrengtus inžinerinius tinklus. Be to atsakovams be jų sutikimo yra perkeliama ir atsakomybė už šiuos tinklus bei tinkamą jų priežiūrą.

Jokie teisės aktai nenumato savivaldybės administracijos pareigos, svarstant statybą leidžiančio dokumento išdavimo klausimą, reikalauti, kad būtų pateikti ne daugumos, o visų pastato bendraturčių sutikimai, laikytina, kad statybos leidimas išduotas teisėtai;Iš statytojo A. G. nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų galima daryti prielaidą, kad A. G., atitinkamais būdais informavęs gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkus apie planuojamas vykdyti statybas, tinkamai vykdė savo, kaip bendraturčio, pareigą apie planuojamas statybas informuoti kitus bendraturčius; Lietuvos Vyriausiasis Administracinis teismas 2005-12-09 administracinėje byloje Nr. A15-1797/2005 nurodė, kad tam tikrais atvejais vien formalių pažeidimų, susijusių su statybos leidimu, nustatymas, nesudaro pagrindo panaikinti šį leidimą, jei nėra pažeisti viešieji ar trečiųjų asmenų interesai, o asmuo, kuriam išduotas statybos leidimas, elgėsi sąžiningai. A. G. atliko visus būtinus veiksmus statybos leidimui gauti, pateikė visus tokiam sprendimui reikiamus dokumentus, todėl 2012-08-14 buvo išduotas leidimas Nr. LNS01-120814-00037.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųsta teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tuo atveju, jeigu nustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai arba jeigu neatsikleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d.).

Civilinio proceso kodekso 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti tiek faktinį, tiek teisinį apeliacinio skundo pagrindą. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas dėl pareikštų reikalavimų nevisapusiškai ir nepilnai ištyrė aplinkybes, kurios yra svarbios kilusio ginčo išsprendimui, neatskleidė bylos esmės, o pagal byloje esančius įrodymus bylos išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme iš esmės negalima.

Nagrinėjamosios apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) normas dėl bendraturčių sutikimo pastogės rekonstrukcijai ir ar pagrįstai atmetė ieškovo prašymą leisti įgyvendinti teisę į statybą (rekonstrukciją) be bendraturčių sutikimo.

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006; kt.). Atsižvelgiant į tai, kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus.

Bendraturčio teisė būti statytoju įgyvendinama Statybos įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtinta statytojo pareiga gauti statybą leidžiantį dokumentą. Statybos įstatymo 23 straipsnyje reglamentuojami statybą leidžiančių dokumentų išdavimo klausimai, o šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kokie dokumentai turi būti pateikti rekonstrukcijos leidimui gauti. Vienas tokių dokumentų, nustatytas Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 punkte – statinio bendraturčių sutikimas.

Teisė į statybą, varžoma bendraturčių atsisakymu duoti sutikimą statybos darbams, gali būti ginama, kai statytojas siekia gauti sutikimą konkretiems statybos darbams, nurodydamas, kokios paskirties statinį siekiama pastatyti pagal atitinkamą projektą (schemą) ir, nenustačius atsisakančių duoti sutikimą bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-132/2009; 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. U. v. E. C., bylos Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. L. M., bylos Nr. 3K-3-571/2009; kt.). Atsižvelgiant į tai, klausimai, susiję su kitų bendraturčių sutikimo dėl nekilnojamojo daikto dalies rekonstrukcija tinkamumu, turi būti sprendžiami ne formaliai, o taikant bendraturčių interesų derinimo principą ir siekiant išlaikyti jų teisių gynimo pusiausvyrą. Tačiau tokiu atveju priimtas teismo sprendimas neatstoja leidimo rekonstruoti statinį ir tiesiogiai nesuteikia teisės vykdyti remonto darbus, o turi būti pateikiamas atitinkamai savivaldybės administracijos direktoriui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui leidimo rekonstruoti statinį išdavimui.

Byloje nustatyta, kad ieškovui A. G. nuosavybės teise priklauso 54 m² ploto negyvenamoji patalpa - neįrengta pastogė, pažymėta 13-2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini). Atsakovams N. D. ir K. D. nuosavybės teise priklauso 22,33 m² bendro ploto neįrengta pastogė, pažymėta 13-4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei S. J. nuosavybės teise priklauso 22,34 m² ploto neįrengta pastogė, pažymėta 13-5, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 7,64 m² bendro ploto bendro naudojimo patalpa, pažymėta 13-3. 2012-08-14 statytojui A. G. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė leidimą statyti naują(-us) statinį(-ius)/rekonstruoti statinį(-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą(-us) Nr. LNS-01-120814-00038 (toliau – Leidimas rekonstruoti), suteikiantį ieškovui teisę rekonstruoti statinį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal E. P. 2012 metais parengtą statinio projektą “Buto įrengimas pastogėje (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas“, Nr. 2012 06. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto apylinkės teismui 2012-11-12 pateikė ieškinį dėl išduoto Leidimo rekonstruoti panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo atsakovams A. G. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretieji asmenys S. J., N. D. ir K. D. (civilinė byla Nr. 2-931-553/2015) sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje). Leidimo rekonstruoti teisėtumas yra ginčijamas tuo pagrindu, kad buvo gautas ne visų bendrasavininkių sutikimas atlikti rekonstrukciją. Teismui neišsprendus klausimo dėl Leidimo rekonstruoti teisėtumo, ieškovas priešieškinio forma pareiškė reikalavimą, siekdamas įgyvendinti teisę į statybą be bendraturčių sutikimo. Pirmosios instancijos teismas, išskyręs reikalavimus į atskiras bylas, pirmiau išnagrinėjo ieškovo A. G. reikalavimą leisti jam atlikti rekonstrukciją be bendraturčių sutikimo, nors jam išduotas Leidimas rekonstruoti nėra panaikintas ir jo išdavimo teisėtumo klausimas teismo dar bus sprendžiamas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo suteikė prioritetą pirmiau nagrinėti ieškovo A. G. reikalavimą leisti jam atlikti rekonstrukciją be bendraturčių sutikimo, kas lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą nagrinėjamojoje byloje. Vertinant Statybos įstatymo nuostatas dėl leidimų rekonstrukcijai išdavimo, nagrinėjamojoje byloje nustatytas aplinkybes, kad dalis namo gyventojų sutikimus rekonstruoti statinį davė, Leidimas rekonstruoti buvo išduotas ir yra teisme ginčijamas tuo pagrindu, jog nebuvo gautas visų bendraturčių sutikimas, akivaizdu, kad klausimai dėl bendraturčių sutikimo fakto, jų tinkamumo ir pakankamumo, turi būti nagrinėjami ir vertinami byloje, kurioje kvestionuojamas Leidimo rekonstruoti teisėtumas. Pirmosios instancijos teismas, neišsprendęs Leidimo rekonstruoti teisėtumo klausimo, priėmė ydingą ieškovo A. G. reikalavimą leisti jam atlikti rekonstrukciją be bendraturčių sutikimo ir jį atmetę, vertindamas aplinkybes, kurios sudaro sustabdytos bylos faktinį pagrindą. Ieškovo A. G. reikalavimo ydingumas nagrinėjamuoju atveju pasireiškia tuo, kad jam palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju toks sprendimas nesukurtų teisinių pasekmių, nes kaip jau minėta, priimtas teismo sprendimas neatstoja leidimo rekonstruoti statinį ir tiesiogiai nesuteikia teisės vykdyti remonto darbus. Tai reiškia, kad ieškovas bet kuriuo atveju privalėtų gauti kompetentingų institucijų leidimą rekonstrukcijai atlikti, o, esant išduotam Leidimui rekonstruoti, kreiptis dėl jo išdavimo pagal tą patį parengtą projektą nėra jokio teisinio pagrindo. Todėl bet kuriuo atveju civilinė byla Nr. 2-931-553/2015 turi būti išnagrinėta pirmiau ir, tik nuginčijus išduotą Leidimą rekonstruoti, ieškovo teisių gynimo realizavimas galėtų būti tęsiamas, ieškovui pasirinkus tinkamą savo teisių gynimo būdą, kuris tiesiogiai priklausys nuo teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-931-553/2015.

Atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neištyrė visų esminių ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą sudarančių aplinkybių, o pagal byloje esančius įrodymus bylos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

Byla grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas nėra sprendžiamas (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.