Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje B. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 210 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

B. J. 2018-05-11, 11.20 val., (duomenys neskelbtini), būdamas (duomenys neskelbtini) vadybininku, atsakingu už tinkamą muitinės formalumų atlikimą importo įstaigoje, pažeisdamas 2013-10-09 Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 140 straipsnio 1 dalies ir 192 straipsnio 2 dalies nuostatas, neatlikus tranzitiniam kroviniui muitinės formalumų paskirties įstaigoje (NTKS priemonėmis nepateikė elektroninio pranešimo IE006 „Atvykimas užregistruotas“, IE045 „Pranešimas apie procedūros užbaigimą“), leido priimti prekes - rėmai prekių transportavimui (2 pakuotės, 3000 kg masė bruto) į sandėlį (duomenys neskelbtini), kur buvo nuimta muitinės plomba Nr. (duomenys neskelbtini) bei leido prekes iškrauti iš jas gabenusios transporto priemonės. Tokiu būdu jis padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 210 straipsnio 3 dalyje, 216 straipsnyje.

Teismo posėdžio metu B. J. prisipažino padaręs pažeidimus ir paaiškino, jie turi susitarimą, kad atvykus mašinai į muitinės sandėlį, gali pateikti tik dokumentus, be prekių. Jų sandėlis yra ne muitinės teritorijoje. Šiuo atveju pateikė tranzitinę deklaraciją pareigūnui, kad ji būtų patikrinta ir būtų gautas leidimas iškrauti prekes. Jis neįsitikino, kad tranzitinė atvykimo deklaracija yra uždaryta ir jis leido nuimti plombas bei iškrauti prekes. Jam žodžiu pareigūnė leido prekes iškrauti, tačiau jis nesulaukė spaudo „Leista pradėti sekančią procedūrą“. Plombas nuėmė ir greičiausiai išmetė, jie jų nesaugo iki muitinės procedūros pabaigos. Prašo skirti kiek galima mažesnę baudą, nes turi tik 20 procentų darbingumą.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė paaiškino, kad pirmiausia jis turėjo NTKS sistemoje siųsti elektroninį pranešimą IE006 „Atvykimas užregistruotas“. Nesvarbu, ar asmuo yra atvykęs į vietą, ar ne, viskas registruojama sistemoje, juolab, asmuo nesulaukė spaudo, kuris reiškia, jog „Leista pradėti sekančią procedūrą“. Prašo B. J. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus numatytus ANK 210 straipsnio 3 dalyje, 216 straipsnyje, o dėl nuobaudos dydžio palieka spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

be B. J. prisipažinimo jo kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo taip pat įrodyta 2019-02-14 administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), elektronine importo deklaracija MRN (duomenys neskelbtini) ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išmaniomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodeksas, 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prekės iškraunamos iš jas vežančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose, tačiau tokį leidimą gauti neprivaloma neišvengiamo pavojaus atveju, kai būtina nedelsiant iškrauti visas prekes arba jų dalį (tokiu atveju apie tai nedelsiant informuojama muitinė), o 192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuimti arba sunaikinti ant prekių, jų pakuočių arba transporto priemonių uždėtus identifikavimo ženklus turi teisę tik muitinė arba muitinės leidimą gavę ekonominės veiklos vykdytojai, išskyrus atvejus, kai juos nuimti arba sunaikinti būtina susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms arba dėl force majeure, norint išsaugoti prekes arba transporto priemones.

Taigi nekyla abejonių, jog B. J. 2018-05-11, 11.20 val., (duomenys neskelbtini) būdamas (duomenys neskelbtini) vadybininku, atsakingu už tinkamą muitinės formalumų atlikimą importo įstaigoje, neatlikus tranzitiniam kroviniui muitinės formalumų paskirties įstaigoje, leido priimti prekes į sandėlį (duomenys neskelbtini), kur buvo nuimta muitinės plomba Nr. (duomenys neskelbtini) bei leido prekes iškrauti iš jas gabenusios transporto priemonės. Tokia jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 210 straipsnio 3 dalies, sudėtį - muitinės prižiūrimų prekių iškrovimas iš į Europos Sąjungos muitų teritoriją atvykstančių transporto priemonių (įskaitant šių prekių perkrovimą į kitas transporto priemones) be muitinės pareigūno leidimo, bei administracinio nusižengimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnyje, sudėtį - muitinės uždėtų plombų nuplėšimas.

B. J. pripažino savo kaltę dėl padarytų administracinių nusižengimų, jam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas B. J. prisipažino padaręs administracinius nusižengimus, gailisi nusižengęs, iš jo paaiškinimo matyti, kad jis nusižengimą padarė dėl pernelyg didelio pasitikėjimo, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau administracine tvarka nebaustas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas B. J. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už administracinių nusižengimų padarymą paskirti mažesnes už sankcijose numatytas minimalias baudas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 210 straipsnio 3 dalimi, 216 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 674 straipsniu,

nutaria:

B. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 210 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirti 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

B. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 216 straipsnyje, ir jam paskirti 50 Eur (penkiasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, B. J. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti B. J., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį 19097606966, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.