- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-22
- Bylos Nr.
- eI-1182-505/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00652-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Atsakovas
- I. S., J. S.-R.
- Trečiasis asmuo
- J. T.
- Advokatai
- Mantas Mikalopas, Eglė Tamašauskaitė, Žyginta Sviderskytė-Mikulskienė
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovėms Alicijai Voiciechovskai, Jurgitai Čepaitienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus skundą atsakovėms I. S. ir J. S.-R., trečiajam suinteresuotam asmeniui J. T. dėl pašalpų permokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės J. S.-R. 18 327,57 Eur ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų permoką ir priteisti iš atsakovės I. S. 5 405,99 Eur ligos ir motinystės (tėvystės) pašalpų permoką.
Pareiškėjas skunde ir įgaliotos atstovės teismo posėdžio metu nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus 2007-07-24 sprendimu Nr. 6-12-98552 J. T. (buvusi pavardė – G.) paskirta ligos pašalpa už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2007-07-04 iki 2007-07-24. VSDFV Vilniaus skyriaus 2007-09-06 sprendimu Nr. 6-12-128726 J. T. paskirta ligos pašalpa už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2007-07-25 iki 2007-08-21. VSDFV Vilniaus skyriaus 2007-09-06 sprendimu Nr. 6-12-128728 J. T. paskirta ligos pašalpa už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2007-08-22 iki 2007-08-28.
VSDFV Vilniaus skyriaus 2007-09-12 sprendimu Nr. 6-24-9754 J. T. paskirta motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2007-08-31 iki 2008-01-03.
VSDFV Vilniaus skyriaus 2008-01-21 sprendimu Nr. 6-24-1537 J. T. paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2008-01-04 iki 2009-11-05.
VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-03-23 sprendimu Nr. 6-12-46565 J. T. paskirta ligos pašalpa už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2010-01-15 iki 2010-02-04. VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-03-24 sprendimu Nr. 6-12-47952 J. T. paskirta ligos pašalpa už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2010-02-05 iki 2010-03-04. VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-03-24 sprendimu Nr. 6-12-47953 J. T. paskirta ligos pašalpa už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2010-03-05 iki 2010-03-10.
Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas) 6 straipsnio 1 dalis (redakcija galiojusi pašalpų skyrimo metu) nustatė, kad kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos ir profesinės reabilitacijos pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis nustatė, kad kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį. Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (toliau – Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86, 5 punktas nustatė, kad kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, skaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, kurias sudaro visos asmens pajamos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatytos ir apdraustojo gautos ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpos, mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, taip pat nedarbo socialinio draudimo išmokos, mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalis nustatė, kad vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis pašalpoms apskaičiuoti negali viršyti teisės į atitinkamą pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų penkių dydžių sumos.
Vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1dalimi ir 6 straipsnio 2 dalimi, J. T. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimais ligos pašalpos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2007-07-04 iki 2007-08-28 ir VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimais motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2007-08-31 iki 2008-01-03 buvo paskirtos taikant kompensuojamąjį uždarbį, apskaičiuotą pagal J. T. 2007 metų 1 ketvirčio draudžiamąsias pajamas, kurias, be kitų draudžiamųjų pajamų, sudarė UAB „Multiidėja“ priskaičiuotos draudžiamosios pajamos iš kurių 3323,21 Eur (11474,38 Lt) sudarė 2007-03-30 įsakymu, kuris Vilniaus apygardos teismo 2012-01-06 sprendimu buvo pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, paskirta premija.
Vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo 6 straipsnio 2 dalimi, J. T. VSDFV Vilniaus skyriaus 2008-01-21 sprendimu motinystės (tėvystės) pašalpa už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2008-01-04 iki 2009-11-05 buvo paskirta taikant kompensuojamąjį uždarbį, apskaičiuotą pagal J. T. 2007 metų 3 ketvirčio draudžiamąsias pajamas, kurias, be kitų draudžiamųjų pajamų, sudarė UAB „Multiidėja“ priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, iš kurių 1081,14 Eur (3732,96 Lt) sudarė 2007-08-30 įsakymu, kuris Vilniaus apygardos teismo 2012-01-06 sprendimu buvo pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, paskirta premija, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Fondas) biudžeto išmokėtos ligos ir motinystės pašalpos, apskaičiuotos pagal 2007 metų 1 ketvirčio draudžiamąsias pajamas.
Vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo 6 straipsnio 1 dalimi, J. T. VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-03-23 sprendimu Nr. 6-12-46565, VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-03-24 sprendimu Nr. 6-12-47952 ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-03-24 sprendimu Nr. 6-12-47953 ligos pašalpa už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2010-01-15 iki 2010-03-10 buvo paskirta taikant kompensuojamąjį uždarbį, apskaičiuotą pagal J. T. 2009 metų 3 ketvirčio draudžiamąsias pajamas, kurias, be kitų draudžiamųjų pajamų, sudarė ir iš Fondo biudžeto išmokėtos motinystės (tėvystės) pašalpos, apskaičiuotos pagal 2007 metų 3 ketvirčio draudžiamąsias pajamas, dalis.
Socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo išmokoms teisingai priskaičiuoti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau – Registras) yra kaupiami duomenys apie apdraustuosius asmenis, jų draudėjus ir socialinio draudimo išmokų gavėjus. Visos socialinio draudimo išmokos skaičiuojamos pagal duomenis, turimus Registre.
Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatuose (toliau – Registro nuostatai) numatyta, kad Fondo valdybos teritoriniai skyriai yra Registro tvarkymo įstaigos (9.2 punktas), kurios įrašo į Registrą duomenis apie valstybiniu socialiniu draudimu apdraustus asmenis ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjus (15.3 punktas), tikrina, ar Registro duomenų teikėjų (draudėjų) pateikti įregistravimo į Registrą dokumentai atitinka nustatytuosius reikalavimus (7.1, 15.4 punktai), atnaujina Registro duomenis pagal pateiktus pagrįstus prašymus ir pranešimus (15.5 punktas), užtikrina, kad Registro duomenys atitiktų pateiktų dokumentų duomenis (15.6 punktas) bei tikslina Registre esančius duomenis vadovaujančiosios Registro tvarkymo įstaigos (Fondo valdybos) nustatyta tvarka (9.1, 15.9 punktai). Registro nuostatų 34 punkte nustatyta, kad Registro duomenų teikėjai, nustatę, kad Registro objekto duomenys pakitę, nedelsdami apie tai praneša Registro tvarkymo įstaigai, pateikdami pokyčius patvirtinančius dokumentus ir duomenis.
Pateiktų duomenų apie apdraustuosius tikslinimo tvarką nustato Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Apdraustojo asmens duomenys apie Registro duomenų bazėje kaupiamus draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir įmokas gali būti tikslinami draudėjo prašymu (Taisyklių 74.1 punktas), pagal įsiteisėjusį atitinkamą teismo sprendimą ir draudėjo pateiktus patikslintus socialinio draudimo pranešimus (Taisyklių 74.5, 96 punktai) ir kitais atvejais.
Bankrutuojančio UAB „Multiidėja“ administratorius 2011-01-13 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl UAB „Multiidėja“ buvusios direktorės J. S.-R. (buvusi pavardė S.) 2007-03-30 įsakymo dėl 3323,21 Eur (11474,38 Lt) premijos J. T. skyrimo ir UAB „Multiidėja“ laikinai einančios direktorės pareigas I. S. 2007-08-30 įsakymo dėl 1081,14 Eur (3732,96 Lt) premijos J. T. skyrimo pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-2241-585/2012 2012-01-06 sprendimu pripažino UAB „Multiidėja“ 2007-03-30 įsakymą dėl 3323,21 Eur (11474,38 Lt) premijos J. T. skyrimo ir 2007-08-30 įsakymą dėl 1081,14 Eur (3732,96 Lt) premijos J. T. skyrimo negaliojančiais nuo jų sudarymo ir ieškovui BUAB „Multiidėja“ priteisė iš I. S. – 1081,14 Eur (3732,96 Lt), iš J. S. – R. – 3323,21 Eur (11474,38 Lt) žalą. Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, Lietuvos apeliacinis teismas 2013-03-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-587/2013 Vilniaus apygardos teismo 2012-01-06 sprendimą paliko nepakeistą.
Teismui pripažinus 2007-03-30 įsakymą dėl 3323,21 Eur (11474,38 Lt) premijos J. T. skyrimo ir 2007-08-30 įsakymą dėl 1081,14 Eur (3732,96 Lt) premijos J. T. skyrimo negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, nebeatitiko tikrovės ir minėtų įsakymų pagrindu draudėjo UAB „Multiidėja“ VSDFV Vilniaus skyriui pateikti socialinio draudimo pranešimai apie J. T. 2007 metų 1 ir 3 ketvirčio draudžiamąsias pajamas, todėl BUAB „Multiidėja“ bankroto administratorius VSDFV Vilniaus skyriui 2013-05-07 pateikė patikslintus SAM pranešimus dėl J. T. draudžiamųjų pajamų 2007 metų 1 ir 3 ketvirčiais. Vadovaudamasis minėtais teismų sprendimais ir BUAB „Multiidėja“ administratoriaus pateiktais patikslintais SAM pranešimais, VSDFV Vilniaus skyrius 2013-05-08 patikslino Registre UAB „Multiidėja“ apdraustosios J. T. duomenis: už 2007 metų 1 ketvirtį draudžiamąsias pajamas iš 3330,63 Eur (11500,00 Lt) į 7,42 Eur (25,62 Lt), už 2007 metų 3 ketvirtį draudžiamąsias pajamas iš 1100,56 Eur (3800,00 Lt) į 19,42 Eur (67,04 Lt).
Registre patikslinus duomenis apie J. T. draudžiamąsias pajamas už 2007 metų 1 ir 3 ketvirčius, sumažėjo kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį J. T. buvo apskaičiuotos ir išmokėtos ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, todėl VSDFV Vilniaus skyrius perskaičiavo J. T. ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas ir priėmė sprendimus dėl šių pašalpų permokų. Dėl UAB „Multiidėja“ neteisingai pateiktų duomenų apie J. T. 2007 metų 1 ir 3 ketvirčių“ draudžiamąsias pajamas, apdraustajai buvo permokėta 23733,56 Eur (81947,24 Lt) ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų permoka: iš kurios 18327,57 Eur (63281,44 Lt) permoka susidarė dėl 2007-03-30 J. T. paskirtos premijos ir 5405,99 Eur (18665,80 Lt) dėl 2007-08-30 J. T. paskirtos premijos.
Nustačius, kad pašalpos paskirtos klaidingai, jos perskaičiuojamos. Pašalpos gavėjui išmokama nepriemoka, o permokėtos pašalpų sumos išieškomos įstatymų ir šių Nuostatų 70 ir 71 punktuose nustatyta tvarka.
Vilniaus apygardos teismui 2012-01-06 sprendimu nustačius, kad J. S. – R. ir I. S., būdamos UAB „Multiidėja“ vadovės ir turėdamos prievolę Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms pateikti teisingus duomenis apie apdraustuosius asmenis, pateikė neteisingus duomenimis apie J. T. 2007 metų 1 ketvirčio 3330,63 Eur (11500 Lt) draudžiamąsias pajamas ir 2007 metų 3 ketvirčio 1100,56 Eur (3800 Lt) draudžiamąsias pajamas (2007-04-13 4-SD pranešimas Nr. 23 apie apdraustuosius už 2007 metų 1 ketvirtį ir 2007-10-09 pranešimas Nr. 30 apie apdraustuosius už 2007 metų 3 ketvirtį) ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas Socialinio draudimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į tai, kad J. T. ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų permoka susidarė dėl UAB „Multiidėja“ vadovių J. S. – R. ir I. S. kaltės, t. y. neteisingų duomenų apie J. T. draudžiamąsias pajamas pateikimo VSDFV Vilniaus skyriui, vadovaujantis Socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies ir Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, 23733,56 Eur (81947,24 Lt) ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų permoką privalo grąžinti atsakovės: J. S.– R. privalo grąžinti 18327,57 Eur (63281,44 Lt) ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų permoką, I. S. privalo grąžinti 5405,99 Eur (18665,80 Lt) motinystės (tėvystės) ir ligos pašalpų permoką. Prašė skundą tenkinti.
Atsakovė I. S. prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad prašymas yra pareikštas praleidus sutrumpintą 3 (trejų) metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 8 d.), kurį atsakovė I. S. prašo teismo taikyti ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimų atžvilgiu.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau - VSD įstatymas) 2 straipsnio 3 dalis apibrėžia draudėjo sąvoką: „Draudėjai - juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai (filialai, atstovybės), taip pat fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas“. VSD įstatymas pareigą teikti duomenis VSDF administravimo įstaigoms apie apdraustuosius numato draudėjams, t. y. įmonėms, kaip civilinių teisinių santykių subjektams, bet ne įmonių vadovams, todėl būtent draudėjas, o ne įmonės vadovas yra atsakingas VSDF teritoriniams skyriams už pateiktų atitinkamų duomenų teisingumą.
Pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyrius pateikė aiškinimą, kad nagrinėjamu atveju įmonės ir vadovo atsakomybė dėl VSDF biudžetui padarytos žalos yra subsidiari, tokį aiškinimą grindžiant CK 6.245 str. 5 d. ir CK 6.263 str. 1 d. ir 2 d. nuostatomis. CK numato, kad subsidiarioji atsakomybė gali atsirasti pagal įstatymus arba sutartį. Atkreipė dėmesį, jog šiuo atveju subsidiarioji įstaigos (draudėjo) ir įstaigos vadovo atsakomybė už neteisingų duomenų apie apdraustuosius asmenis pateikimą VSDF teritoriniams skyriams nėra numatyta nei VSD įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje, nei kitose šio įstatymo nuostatose. Taigi, pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyrius negali reikšti reikalavimo atsakovei I. S. kaip subsiadiariai atsakovei VSD įstatymo 14 straipsnio 3 dalies pagrindu, nes tokia atsakomybė šiame įstatyme draudėjo vadovui nenumatyta.
Pažymėjo, kad ne draudėjo vadovui, o būtent pačiam draudėjui įstatymas numato pareigą teikti atitinkamus duomenis apie apdraustuosius asmenis, todėl atsakovė I. S. negali atsakyti už tariamai neteisėtus veiksmus, kurių ji neatliko, nes duomenis apie apdraustuosius teikė UAB „Multiidėja“, todėl būtent UAB „Multiidėja“, o ne atsakovei I. S. esant teisiniam ir faktiniam pagrindui galėtų būti taikoma civilinė atsakomybė dėl VSD įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatytos pareigos pažeidimo. Be to, byloje pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyrius nepateikė jokių įrodymų, kad būtent atsakovė I. S., kaip neva buvusi UAB „Multiidėja“ l.e.p. direktorė VSDF administravimo įstaigoms būtų perdavusi kokius nors duomenis apie apdraustąją J. T.. Pažymėjo, kad atsakovė I. S., dirbdama UAB „Multiidėja“ ir laikinai pavaduodama direktorę J. S. jai suteikto įgaliojimo apimtyje, 2007 m. neperdavinėjo jokių duomenų ar dokumentų apie J. T. draudžiamąsias pajamas. Tuo metu UAB „Multiidėja“ buhalterinę apskaitą tvarkė ir visus dokumentus VSDF teritoriniams skyriams pateikinėjo buhalterines ir apskaitos paslaugas teikianti UAB „Proximum nexum“.
Šiuo atveju atsakovė I. S. iš VSDF biudžeto jokių pašalpų negavo, todėl tiek dėl šio, tiek ir dėl aukščiau nurodytų argumentų nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo iš jos priteisti 5 405,99 Eur ligos ir motinystės (tėvystės) pašalpų permokas. Šiuo atveju dėl aukščiau nurodytų teisinių argumentų pareiškimas yra pareikštas netinkamam atsakovui.
Atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo laikotarpiu galiojo VSDFV direktoriaus 2002 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 603 patvirtinta Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų vykdomų išmokų permokų nustatymo, apskaitos, išieškojimo ir nurašymo tvarka (toliau - Tvarka), reglamentuojanti pensijų, pašalpų, kompensacijų ir kitų išmokų permokų nustatymo, apskaitos, išieškojimo ir nurašymo principines nuostatas ir tvarką. Minėtos Tvarkos 2 punkte labai aiškiai nurodyta, kad permokomis laikomos gavėjams išmokėtos nepagrįstai paskirtų ir/ ar neteisingai apskaičiuotų ar nepagrįstai išmokėtų išmokų sumos dėl: „2.1. išmoką skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės; 2.2. išmokos gavėjo kaltės, jeigu jis laiku nepranešė apie aplinkybes, turėjusias įtakos išmokos dydžiui ar mokėjimui; 2.3. juridinių ar fizinių asmenų, neteisingai išdavusių dokumentus, reikalingus išmokoms skirti ir/ ar mokėti kaltės; 2.4. paties išmokos gavėjo, kito fizinio ar juridinio asmens dokumentų klastojimo“.
Šiuo konkrečiu atveju, mano, kad pareiškėjo prašoma priteisti žala (permokų ekvivalentas) neatitinka Tvarkos 2 punkte nurodytos permokos sąvokos bei apskritai negali būti priteisinėjama (atliekamas išieškojimas teismine tvarka), nes: 1) nei viename teismo sprendime nėra konstatuota, kad Sveikatos apsaugos ministerijos pranešimų VSDFV teritoriniam skyriui teikimo metu draudėjas UAB „Multiidėja“ pateikė neteisingus ar nepagrįstus duomenis apie apdraustosios J. T. draudžiamąsias pajamas, t. y. tokie duomenys nebuvo pripažinti neteisingais arba nepagrįstais, jie tik 2013-05-07 BUAB „Multiidėja“ bankroto administratoriaus pranešimais buvo patikslinti - nėra duomenų apie tai, kad išmokos priskaičiuotos ir išmokėtos dėl juridinių ar fizinių asmenų, neteisingai išdavusių dokumentus, reikalingus išmokoms skirti ir/ ar mokėti kaltės; 2) atitinkamos išmokos J. T. buvo paskirtos ir išmokėtos pagal tuo metu draudėjo UAB „Multiidėja“ pateiktus ir teisingais laikomus duomenis apie J. T. draudžiamąsias pajamas; 3) nėra jokių aplinkybių, apie kurias I. S. turėjo pranešti, bet nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui, kurios būtų galėjusios turėti įtakos išmokų paskyrimui ir išmokėjimui; 4) nėra konstatuoto jokio paties išmokos gavėjo, kito fizinio ar juridinio asmens dokumentų klastojimo.
Taigi byloje nėra įrodyta ir nei viena iš aukščiau nurodytų sąlygų, dėl ko pareiškėjas galėtų prisiteisti atitinkamą sumą iš atsakovės I. S..
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neįrodė atsakovės I. S. neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškimo atsakovės I. S. atžvilgiu.
Dėmesį atkreipė ir į tai, kad 2007-08-30 įsakymas dėl 3 732,96 Lt (1 081,14 Eur) premijos skyrimo J. G. (T.) buvo pripažintas negaliojančiu Vilniaus apygardos teismo 2012-01-06 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2241-585/2012. Lietuvos apeliacinio teismo 2013-03-18 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-587/2013, pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas. 2013-05-07 BUAB „Multiidėja“ bankroto administratoriui pateikus patikslintus Sveikatos apsaugos ministerijos pranešimus dėl J. T. draudžiamųjų pajamų 2007 m. I ir III ketvirčiais, 2013-05-08 VSDFV Vilniaus skyrius Registre patikslino UAB „Multiidėja“ apdraustosios J. T. duomenis. Taigi, iki 2013-05-08, kai Registre buvo patikslinti apdraustosios J. T. duomenys, VSDFV Vilniaus skyriui pateikti duomenis apie UAB „Multiidėja“ apdraustuosius asmenis buvo laikomi teisingais, o vėliau jie tik buvo patikslinti. Tai, kad jie buvo patikslinti, nereiškia, kad jie buvo neteisingi. Taigi, kai buvo atliktas faktinis veiksmas – duomenų VSDFV Vilniaus skyriui perdavimas, tas veiksmas buvo teisėtas. Todėl tuo metu, kai atitinkami duomenys VSDFV Vilniaus skyriui buvo teikiami, t. y. 2007-10-09, jie buvo teisingi, todėl nagrinėjamu atveju nebuvo jokio VSD įstatymo 14 straipsnio 3 dalies pažeidimo ir pašalpos J. T. nesant duomenų dėl jų neteisingumo buvo išmokėtos pagrįstai pagal Registre esančius duomenis.
Tretysis suinteresuotas asmuo J. T. paaiškinimuose nurodė, jog CK 1.125 str. 8 d. numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas turėtų būti taikomas dėl to, kad pareiškėjui jau 2013-05-08 buvo žinoma apie tariamą jo teisės pažeidimą, tačiau ieškinys teismui paduotas tik 2016-05-25 (praleidus ieškinio senaties terminą). Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė jokių svarbių priežasčių, kurios VSDFV, kaip institucijai, kuriai keliami didesni teisėtos ir efektyvios veiklos reikalavimai, kliudė pareikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo laiku. Būtent tai yra pagrindas netenkinti pareiškėjo reikalavimų šioje byloje.
Pareiškėjas, kaip institucija, vykdydama veiklą, susijusią su motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų skaičiavimu ir skyrimu nesielgė rūpestingai, t. y. VSDFV pretenzijas dėl netinkamai paskaičiuotų ir gautų draudžiamųjų pajamų iškėlė tik po to, kai atsakovių atžvilgiu buvo priimti kitų teismų sprendimai, o ne tada, kai buvo priimami pareiškėjo sprendimai pagal draudžiamąsias pajamas skirti motinystės pašalpą J. T.. Šiame kontekste, net ir nustačius atsakovių atsakomybės sąlygas, trečiojo asmens nuomone, galėtų būti taikoma CK 6.282 str. 1 d. - kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.
Skundas tenkintinas dalinai.
Byloje nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus 2007-07-24 sprendimu Nr. 6-12-98552 J. T. (buvusi pavardė – G.) paskirta ligos pašalpa už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2007-07-04 iki 2007-07-24. VSDFV Vilniaus skyriaus 2007-09-06 sprendimu Nr. 6-12-128726 J. T. paskirta ligos pašalpa už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2007-07-25 iki 2007-08-21. VSDFV Vilniaus skyriaus 2007-09-06 sprendimu Nr. 6-12-128728 J. T. paskirta ligos pašalpa už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2007-08-22 iki 2007-08-28.
VSDFV Vilniaus skyriaus 2007-09-12 sprendimu Nr. 6-24-9754 J. T. paskirta motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2007-08-31 iki 2008-01-03.
VSDFV Vilniaus skyriaus 2008-01-21 sprendimu Nr. 6-24-1537 J. T. paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2008-01-04 iki 2009-11-05.
VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-03-23 sprendimu Nr. 6-12-46565 J. T. paskirta ligos pašalpa už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2010-01-15 iki 2010-02-04.
VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-03-24 sprendimu Nr. 6-12-47952 J. T. paskirta ligos pašalpa už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2010-02-05 iki 2010-03-04.
VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-03-24 sprendimu Nr. 6-12-47953 J. T. paskirta ligos pašalpa už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2010-03-05 iki 2010-03-10.
Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas) 6 straipsnio 1 dalis (redakcija galiojusi pašalpų skyrimo metu) nustatė, kad kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos ir profesinės reabilitacijos pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis nustatė, kad kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį. Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (toliau – Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-25 nutarimu Nr. 86, 5 punktas nustatė, kad kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, skaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, kurias sudaro visos asmens pajamos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatytos ir apdraustojo gautos ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpos, mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, taip pat nedarbo socialinio draudimo išmokos, mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalis nustatė, kad vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis pašalpoms apskaičiuoti negali viršyti teisės į atitinkamą pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų penkių dydžių sumos. Maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo nedarbingumo nustatymo, nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros atostogų suteikimo mėnesį, 5 dydžių sumą dalijant iš to mėnesio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų savaitė), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir/ar Lietuvos Respublikos darbo kodeksu perkeltas poilsio dienas (Nuostatų 10 p).
Vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi ir 6 straipsnio 2 dalimi J. T. Vilniaus skyriaus 2007-07-24 sprendimu Nr. 6-12-98552, VSDFV Vilniaus skyriaus 2007-09-06 sprendimu Nr. 6-12-128726 ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2007-09-06 sprendimu Nr. 6-12-128728 ligos pašalpos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2007-07-04 iki 2007-08-28 ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2007-09-12 sprendimu Nr. 6-24-9754 motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2007-08-31 iki 2008-01-03 buvo paskirtos taikant kompensuojamąjį uždarbį, apskaičiuotą pagal J. T. 2007 metų 1 ketvirčio draudžiamąsias pajamas, kurias, be kitų draudžiamųjų pajamų, sudarė UAB „Multiidėja“ priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, iš kurių 11474,38 Lt sudarė 2007-03-30 įsakymu, kuris Vilniaus apygardos teismo 2012-01-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2241-585/2012 buvo pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, paskirta premija. Vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo 6 straipsnio 2 dalimi J. T. VSDFV Vilniaus skyriaus 2008-01-21 sprendimu Nr. 6-24-1537 motinystės (tėvystės) pašalpa už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2008-01-04 iki 2009-11-05 buvo paskirta taikant kompensuojamąjį uždarbį, apskaičiuotą pagal J. T. 2007 metų 3 ketvirčio draudžiamąsias pajamas, kurias, be kitų draudžiamųjų pajamų, sudarė UAB „Multiidėja“ priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, iš kurių 3732,96 Lt sudarė 2007-08-30 įsakymu, kuris Vilniaus apygardos teismo 2012-01-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2241/2012 buvo pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, paskirta premija, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Fondas) biudžeto išmokėtos ligos ir motinystės pašalpos, apskaičiuotos pagal 2007 metų 1 ketvirčio draudžiamąsias pajamas.
Vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo 6 straipsnio 1 dalimi J. T. VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-03-23 sprendimu Nr. 6-12-46565, VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-03-24 sprendimu Nr. 6-12-47952 ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-03-24 sprendimu Nr. 6-12-47953 ligos pašalpa už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2010-01-15 iki 2010-03-10 buvo paskirta taikant kompensuojamąjį uždarbį, apskaičiuotą pagal J. T. 2009 metų 3 ketvirčio draudžiamąsias pajamas, kurias, be kitų draudžiamųjų pajamų, sudarė ir iš Fondo biudžeto išmokėtos motinystės (tėvystės) pašalpos, apskaičiuotos pagal 2007 metų 3 ketvirčio draudžiamąsias pajamas, dalis.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau- Socialinio draudimo įstatymas) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo išmokoms teisingai priskaičiuoti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau – Registras) yra kaupiami duomenys apie apdraustuosius asmenis, jų draudėjus ir socialinio draudimo išmokų gavėjus. To paties straipsnio 2 dalis numato prievolę draudėjams pateikti socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti. Visos socialinio draudimo išmokos skaičiuojamos pagal duomenis, turimus Registre. Socialinio draudimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalis įpareigoja draudėjus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis, 16 straipsnio 11 dalis numato galimybę tikslinti duomenis apie draudžiamąsias pajamas ir socialinio draudimo įmokas.
Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatuose (toliau – Registro nuostatai), patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-04-25 nutarimu Nr. 435, numatyta, kad Fondo valdybos teritoriniai skyriai yra Registro tvarkymo įstaigos (9.2 punktas), kurios įrašo į Registrą duomenis apie valstybiniu socialiniu draudimu apdraustus asmenis ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjus (15.3 punktas), tikrina, ar Registro duomenų teikėjų (draudėjų) pateikti įregistravimo į Registrą dokumentai atitinka nustatytuosius reikalavimus (7.1, 15.4 punktai), atnaujina Registro duomenis pagal pateiktus pagrįstus prašymus ir pranešimus (15.5 punktas), užtikrina, kad Registro duomenys atitiktų pateiktų dokumentų duomenis (15.6 punktas) bei tikslina Registre esančius duomenis vadovaujančiosios Registro tvarkymo įstaigos (Fondo valdybos) nustatyta tvarka (9.1, 15.9 punktai). Registro nuostatų 34 punkte nustatyta, kad Registro duomenų teikėjai, nustatę, kad Registro objekto duomenys pakitę, nedelsdami apie tai praneša Registro tvarkymo įstaigai, pateikdami pokyčius patvirtinančius dokumentus ir duomenis.
Pateiktų duomenų apie apdraustuosius tikslinimo tvarką nustato Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2010-06-04 įsakymu Nr. V-243, XI skyrius. Apdraustojo asmens duomenys apie Registro duomenų bazėje kaupiamus draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir įmokas gali būti tikslinami draudėjo prašymu (Taisyklių 74.1 punktas), pagal įsiteisėjusį atitinkamą teismo sprendimą ir draudėjo pateiktus patikslintus socialinio draudimo pranešimus (Taisyklių 74.5, 96 punktai) ir kitais atvejais.
Bankrutuojančios UAB „Multiidėja“ administratorius 2011-01-13 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl UAB „Multiidėja“ buvusios direktorės J. S.-R. (buvusi pavardė S.) 2007-03-30 įsakymo dėl 11474,38 Lt premijos J. T. skyrimo ir UAB „Multiidėja“ laikinai einančios direktorės pareigas I. S. 2007-08-30 įsakymo dėl 3732,96 Lt premijos J. T. skyrimo pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-2241-585/2012 pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „Multiidėja“ ieškinį atsakovėms J. S.-R. ir I. S., tretiesiems asmenims VSDFV Vilniaus skyriui ir J. T., 2012-01-06 sprendimu pripažino UAB „Multiidėja“ 2007-03-30 įsakymą dėl 11474,38 Lt premijos J. T. skyrimo ir 2007-08-30 įsakymą dėl 3732,96 Lt premijos J. T. skyrimo negaliojančiais nuo jų sudarymo ir ieškovui BUAB „Multiidėja“ priteisė iš I. S. – 3732,96 Lt, iš J. S. – R. – 11474,38 Lt žalą. Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka Lietuvos apeliacinis teismas 2013-03-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-587/2013 Vilniaus apygardos teismo 2012-01-06 sprendimą paliko nepakeistą.
Teismui pripažinus 2007-03-30 įsakymą dėl 11474,38 Lt premijos J. T. skyrimo ir 2007-08-30 įsakymą dėl 3732,96 Lt premijos J. T. skyrimo negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, nebeatitiko tikrovės ir minėtų įsakymų pagrindu draudėjo UAB „Multiidėja“ VSDFV Vilniaus skyriui pateikti socialinio draudimo pranešimai apie J. T. 2007 metų 1 ir 3 ketvirčio draudžiamąsias pajamas, todėl BUAB „Multiidėja“ bankroto administratorius, remdamasis Vilniaus apygardos teismo 2012-01-06 sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013-03-18 nutartimi, VSDFV Vilniaus skyriui 2013-05-07 pateikė patikslintus SAM pranešimus dėl J. T. draudžiamųjų pajamų 2007 metų 1 ir 3 ketvirčiais. Vadovaudamasis minėtais teismų sprendimais ir BUAB „Multiidėja“ administratoriaus pateiktais patikslintais SAM pranešimais, VSDFV Vilniaus skyrius 2013-05-08 patikslino Registre UAB „Multiidėja“ apdraustosios J. T. duomenis: už 2007 metų 1 ketvirtį draudžiamąsias pajamas iš 11500,00 Lt į 25,62 Lt, už 2007 metų 3 ketvirtį draudžiamąsias pajamas iš 3800,00 Lt į 67,04 Lt.
Registre patikslinus duomenis apie J. T. draudžiamąsias pajamas už 2007 metų 1 ir 3 ketvirčius, sumažėjo kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį J. T. buvo apskaičiuotos ir išmokėtos ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, todėl VSDFV Vilniaus skyrius perskaičiavo J. T. ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas ir priėmė sprendimus dėl šių pašalpų permokų:
1. VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-05-29 sprendimu Nr. PA_SP1-462 nustatyta 1607,70 Lt ligos pašalpos permoka už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2007-07-04 iki 2007-07-24.
2. VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-05-29 sprendimu Nr. PA_SP1-463 nustatyta 2181,88 Lt ligos pašalpos permoka už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2007-07-25 iki 2007-08-21.
3. VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-05-29 sprendimu Nr. PA_SP1-464 nustatyta 574,18 Lt ligos pašalpos permoka už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2007-08-22 iki 2007-08-28.
4. VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-05-29 sprendimu Nr. PA_SP1-465 nustatyta 10443,90 Lt motinystės pašalpos permoka už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2007-08-31 iki 2007-12-31.
5. VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-05-29 sprendimu Nr. PA_SP1-466 nustatyta 260,73 Lt motinystės pašalpos permoka už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-01-03.
6. VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-05-29 sprendimu Nr. PA_SP1-470 nustatyta 5947,25 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos permoka už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2008-01-04 iki 2008-02-29.
7. VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-05-29 sprendimu Nr. PA_SP1-471 nustatyta 58153,07 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos permoka už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2008-03-01 iki 2009-11-05.
Žemesnės instancijos teismas
8. VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-05-29 sprendimu Nr. PA_SP1-467 nustatyta 1027,68 Lt ligos pašalpos permoka už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2010-01-15 iki 2010-02-04.
9. VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-05-29 sprendimu Nr. PA_SP1-468 nustatyta 1446,36 Lt ligos pašalpos permoka už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2010-02-05 iki 2010-03-04.
10. VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-05-29 sprendimu Nr. PA_SP1-469 nustatyta 304,49 Lt ligos pašalpos permoka už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2010-03-05 iki 2010-03-10.
Vilniaus apygardos teismui 2012-01-06 sprendimu nustačius, kad dėl neteisėtų J. S. – R. veiksmų buvo priimtas neteisėtas 2007-03-30 įsakymas dėl 11474,38 Lt premijos J. T. skyrimo, o dėl neteisėtų I. S. veiksmų buvo priimtas neteisėtas 2007-08-30 įsakymas dėl 3732,96 Lt premijos J. T. skyrimo, ir pripažinus juos negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, akivaizdu, kad J. S. – R. ir I. S., būdamos UAB „Multiidėja“ vadovės ir turėdamos prievolę Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms pateikti teisingus duomenis apie apdraustuosius asmenis, pateikė neteisingus duomenimis apie J. T. 2007 metų 1 ketvirčio 11500 Lt draudžiamąsias pajamas ir 2007 metų 3 ketvirčio 3800 Lt draudžiamąsias pajamas (2007-04-13 4-SD pranešimas Nr. 23 apie apdraustuosius už 2007 metų 1 ketvirtį ir 2007-10-09 pranešimas Nr. 30 apie apdraustuosius už 2007 metų 3 ketvirtį) ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas Socialinio draudimo įstatymo 14 straipsnio3 dalies nuostatas.
Pareiškėjas skunde teigia, kad atsižvelgiant į tai, kad J. T. ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų permoka susidarė dėl UAB „Multiidėja“, kuri yra bankrutavusi ir 2014-10-09 išregistruota iš Juridinių asmenų registro, vadovių J. S. – R. ir I. S. kaltės, t. y. neteisingų duomenų apie J. T. draudžiamąsias pajamas pateikimo VSDFV Vilniaus skyriui, vadovaujantis Socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies ir Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, 23733,56 Eur (81947,24 Lt) ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų permoką privalo grąžinti atsakovės pagal VSDFV Vilniaus skyriaus 2016-05-24 pažymą Nr. 57029:
-J. S. – R. privalo grąžinti 18327,57 Eur (63281,44 Lt) ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų permoką, susidariusią dėl 2007-03-30 J. T. paskirtos premijos (1263,83 Eur (4363,76 Lt) ligos pašalpos permoka už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2007-07-04 iki 2007-08-28; 3100,28 Eur (10704,63 Lt) motinystės pašalpos permoka už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2007-08-31 iki 2008-01-03; 13384,50 Eur (46214,00 Lt) motinystės (tėvystės) pašalpos permoka už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2008-01-04 iki 2009-11-05 ir 578,96 Eur (1999,05 Lt) ligos pašalpos permoka už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2010-01-15 iki 2010-03-10);
-I. S. privalo grąžinti 5405,99 Eur (18665,80 Lt) motinystės (tėvystės) ir ligos pašalpų permoką, susidariusią dėl 2007-08-30 J. T. paskirtos premijos (5180,24 Eur (17886,32 Lt) motinystės (tėvystės) pašalpos permoka už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2008-01-04 iki 2009-11-05 ir 225,75 Eur (779,48 Lt) ligos pašalpos permoka už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2010-01-15 iki 2010-03-10).
Taigi kaip matyti iš nustatytų faktinių aplinkybių, pareiškėjas atsakovių neteisėtus veiksmus kildina iš atsakovių pateiktų neteisingų duomenų apie J. T. draudžiamąsias pajamas VSDFV Vilniaus skyriui, o permokėtų išmokų sumą įvardina kaip patirtą žalą, kurią prašė priteisti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio, reglamentuojančio pareigą atlyginti iš deliktų atsiradusią žalą, 1 dalį, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais.
Atsakovė I. S. ir jos atstovė advokatė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad pareiškėjo VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškimas turėtų būti atmestas jau vien dėl to, kad jis yra pareikštas praleidus sutrumpintą 3 (trejų) metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 8 d.), kurį atsakovė I. S. prašė taikyti pareiškėjo pareikšto prašymo reikalavimo atžvilgiu. Nurodė, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pažymėjo, kad konkrečioje situacijoje VSDFV Vilniaus skyrius apie savo neva pažeistas teises žinojo jau nuo 2010 m. (daugiau nei šešerius metus), kadangi būtent VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškimo pagrindu 2010-02-11 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-00118-10 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 straipsnio 2 dalies požymius I. S., J. S. ir J. T. atžvilgiu. Minėtoje baudžiamojoje byloje 2010-07-20 VSDFV Vilniaus skyrius J. T. buvo pateikęs civilinį ieškinį dėl 83 053,13 Lt (24 053,85 Eur) turtinės žalos atlyginimo. Minėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje I. S., J. S. ir J. T. atžvilgiu buvo nutrauktas 2011-07-27 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimu nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių I. S., J. S. ir J. T. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo, apie priimtą nutarimą buvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui, tame tarpe ir Vilniaus skyriaus atstovams.
Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose ir jo atstovės bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nurodyto trejų metų ieškinio senaties termino kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo jis nepraleido, nes apie atsiradusią žalą jis sužinojo tik 2013 m. gegužės 29 d. VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojui priėmus sprendimus Nr.PA_SP1-462, Nr.PA_SP1-463, Nr.PA_SP1-464, Nr.PA_SP1-465, Nr.PA_SP1-466, Nr.PA_SP1-470, Nr.PA_SP1-471, Nr.PA_SP1-467, Nr.PA_SP1-468, Nr.PA_SP1-469 dėl J. T. ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų permokos nustatymo, o į Prienų rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų permokos priteisimo, t. y. žalos atlyginimo, kreipėsi 2016 m. gegužės 25 d., taigi terminas nepraleistas.
Nagrinėjant administracines bylas dėl neteisėtais aktais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ir ieškinio senatį reglamentuojančios civilinio kodekso normos. Pagal Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalį, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog draudėjai privalo teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms ir Fondo administravimo įstaigoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis, o 18 straipsnyje numatyta atsakomybė už Fondui padarytą žalą – juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d.).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-25 nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (akto redakcija, galiojusi sprendimų skirti J. T. ligos, motinystės (tėvystės) pašalpas metu) 69 punktas numatė, kad teritoriniai skyriai ir draudėjai yra atsakingi už tai, kad pašalpos būtų apskaičiuotos ir mokamos teisingai ir laiku. Pašalpų skyrimo ir mokėjimo teisingumą tikrina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos teritorinių skyrių pareigūnai. Pagal Nuostatų 70 punktą nustačius, kad pašalpos išmokėtos pagal neteisingai įformintus ar suklastotus dokumentus, permokėtos pašalpų sumos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš kaltų asmenų, išdavusių ar pateikusių šiuos dokumentus. Nuostatų 71 punkto 1 dalis sako, kad jeigu pašalpa neteisėtai išmokėta dėl jos gavėjo kaltės, susidariusi permoka teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu išieškoma iš bet kurios kitos išmokos, mokamos tam asmeniui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Jeigu asmuo jokių valstybinio socialinio draudimo išmokų negauna, permoka išieškoma teismine tvarka.
Siekiant nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, būtina nustatyti momentą, nuo kurio atsirado pareiškėjo teisė reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo, tai yra momentą, kada pareiškėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). CK 1.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos.
Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymas ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su tokiais subjektyvaus pobūdžio kriterijais: asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą. Todėl, spręsdamas apie ieškinio senaties termino eigos pradžią, teismas visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Tais atvejais, kai ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties teisės pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai, ir ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau, nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 nutarimu Nr. 39 patvirtintos Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalgos 7.1–7.4 punktai).
Pareiškėjas į teismą (Prienų rajono apylinkės teismą) su skundu dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo kreipėsi 2016 m. gegužės 25 d.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymus teisės pažeidimo pobūdžio bei momento prasme, šalių atstovų paaiškinimus apie tai kada pareiškėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, sprendžia, jog pareiškėjas, apie teisės pažeidimą sužinojo vėliau, nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, kad jo teisė yra pažeista, todėl pripažintina, kad ieškinio senaties terminas pažeistai teisei apginti prasidėjo nuo tada, kai jis turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, t. y. 2010-05-31, kai VSDFV Vilniaus skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vyresnioji specialistė (pašalpoms) G. M. atlikusi tyrimą surašė Specialisto išvadą Nr. 11-434 „Dėl žalos, padarytos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, išmokant I. S. ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas“ ir 2010-07-14 Specialisto išvadą Nr.11-695 „Dėl žalos, padarytos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, išmokant J. S. ir J. T. ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas“, ir pagal Nuostatų 70 ir 71 punktus įgijo pareigą permoką išieškoti teismine tvarka iš kaltų asmenų, išdavusių ar pateikusių dokumnetus, tačiau 2010-07-20 VSDFV Vilniaus skyrius dėl J. T. pateikė civilinį ieškinį dėl 83 053,13 Lt (24 053,85 EUR) turtinės žalos atlyginimo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr.10-2-00118-10 (ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl UAB „Multiidėja“ darbuotojų I. S. galimai nepagrįstų padidintų draudžiamųjų pajamų, turėtų 2008 metų 3-4 ketvirtį, ir 2009 m. metų 1-2 ketvirtį, J. T. galimai nepagrįstai padidintų draudžiamųjų pajamų, turėtų 2007 m. 1 ir 3 ketvirtį ir J. S. galimai nepagrįstai padidintų draudžiamųjų pajamų, turėtų 2006 m. 4 ketvirtį ir 2007 metų 1 ketvirtį, iš kurių apskaičiuojami motinystės (tėvystės) pašalpų dydžiai, siekiant gauti nepagrįstą naudą VSDFV Vilniaus skyriaus sąskaita), kuris 2011-07-27 nutarimu buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių J. T., J. S., I. S. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje padarymo (prijungta Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo baudžiamoji byla Nr.10-2-00118-10, 6 tomai), o į teismą su skundu dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo (23 733.56 Eur) kreipėsi tik 2016 m. gegužės 25 d., t. y. praleidusi trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo.
Minėta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju tik atsakovė I. S. prašė taikyti ieškinio senatį. Todėl pareiškėjo reikalavimui atlyginti turtinę žalą, kuri kildinama iš atsakovės neteisėtų veiksmų, ir pareiškėjui neprašant atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą.
Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2002-12-20 nutarime Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ nurodyta, jog byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šalis reikalauja ieškinio senatį taikyti, teismas gali ieškinį atmesti, motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu.
Nustačius, jog Vilniaus apygardos teismui 2012-01-06 sprendimu nustačius, kad dėl neteisėtų J. S. – R. veiksmų buvo priimtas neteisėtas 2007-03-30 įsakymas dėl 11474,38 Lt premijos J. T. skyrimo, o dėl neteisėtų I. S. veiksmų buvo priimtas neteisėtas 2007-08-30 įsakymas dėl 3732,96 Lt premijos J. T. skyrimo, ir pripažinus juos negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, akivaizdu, kad J. S. – R. ir I. S., būdamos UAB „Multiidėja“ (Vilniaus apygardos teismo 2014-09-04 sprendimas civilinėje byloje Nr.B2-676-450/2014 pripažinti likviduojama dėl bankroto ir išregistruoti iš Juridinių asmenų registro) vadovės ir turėdamos prievolę Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis, pateikdamos VSDFV Vilniaus skyriui neteisingus duomenis apie apdraustosios J. T. 2007 metų 1 ketvirčio 11500 Lt draudžiamąsias pajamas ir 2007 metų 3 ketvirčio 3800 Lt draudžiamąsias pajamas (2007-04-13 4-SD pranešimas Nr. 23 apie apdraustuosius už 2007 metų 1 ketvirtį ir 2007-10-09 pranešimas Nr. 30 apie apdraustuosius už 2007 metų 3 ketvirtį) nuginčytų teisme sandorių pagrindu (Vilniaus apygardos teismo 2012-01-06 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2241-585/201), pažeidė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl jų atsakomybei atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondui padarytą žalą taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus, o ne materialinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 str., 37 str.).
Esant minėtoms faktinėms aplinkybėms yra nustatyti atsakovių neteisėti veiksmai – neteisingas valstybinio socialinio draudimo duomenų pateikimas (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.) bei teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), ir atsakovei I. S. prašant taikyti ieškinio senatį bei esant minėtam ieškinio senaties taikymo teisiniam reglamentavimui, pareiškėjui praleidus ieškinio senaties terminą jo pažeistai teisei apginti, pareiškėjo skundas dėl 5 405,99 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės I. S. netenkintinas kaip nepagrįstas (CK 1.131 str. 1 d.), o iš atsakovės J. S.-R. priteistina 18 327,57 Eur ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų permoka pareiškėjui.
Atsakovės I. S. atstovė Eglė Tamašauskaitė pateikė prašymą dėl 700 Eur, o atsakovės atstovė advokatė Žyginta Sviderskytė-Mikulskienė pateikė prašymą dėl 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Trečiojo suinteresuoto asmens J. T. atstovas advokatas Mantas Mikalopas pateikė prašymą dėl 1 028,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 5 dalis proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, suteikia teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas ir nustato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (aktuali 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Teismas atsižvelgia į Rekomendacijose nustatytus maksimalius priteistinus teismo išlaidų dydžius ir vadovaujasi Rekomendacijose numatytais kriterijais. Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė I. S. 2016 m. birželio 22 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokate Egle Tamašauskaite.
Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Minėtos nuostatos suponuoja, jog proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013).
Iš atsakovės atstovės pareikšto prašymo ir pateiktų įrodymų byloje matyti, jog ji siekia, kad būtų atlygintos išlaidos, kurias sudaro 500 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir pateikimą teismui, 200 Eur už atstovavimą Prienų rajono apylinkės teisme.
Atsakovė prašo priteisti 500 Eur teismo išlaidų, patirtų už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir pateikimą teismui.
Rekomendacijų 8.1 punkte numatyta, jog maksimalus dydis už atsiliepimą yra 2,5.
Minėta teisinė paslauga buvo suteikta 2016 m. III ketvirtyje. Lietuvos statistikos departamentas buvo paskelbęs 748 Eur užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje, todėl už minėtų paslaugų teikimą maksimalus galimas priteistinas dydis skaičiuotinas taikant Rekomendacijose nustatytą koeficientą, kurio pagrindu imamas teisnių paslaugų teikimo metu galiojęs 748 Eur vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (Rekomendacijų 7 p.).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, jog prašoma priteistina 500 Eur suma neviršija Rekomendacijų nustatytos maksimalios priteistinos išlaidų už atsiliepimo parengimą sumos, 500 Eur suma priteistina iš pareiškėjo.
Atsakovė prašo priteisti 200 Eur teismo išlaidų, patirtų už atstovavimą Prienų rajono apylinkės teisme.
Rekomendacijų 8.19 punkte numatyta, jog maksimalus dydis už vieną valandą atstovavimo teisme yra 0,1.
Iš bylos medžiagos matyti, jog minėta advokatė 2016 m. spalio 27 d. dalyvavo teismo posėdyje Prienų rajono apylinkės teisme.
Minėta teisinė paslauga buvo suteiktos 2016 m. IV ketvirtyje. Lietuvos statistikos departamentas buvo paskelbęs 771,90 Eur užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje, todėl už minėtų paslaugų teikimą maksimalus galimas priteistinas dydis skaičiuotinas taikant Rekomendacijose nustatytą koeficientą, kurio pagrindu imamas teisnių paslaugų teikimo metu galiojęs 771,90 Eur vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (Rekomendacijų 7 p.).
Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 p.).
Iš byloje esančios informacinės pažymos matyti, jog Prienų rajono apylinkės teisme 2016 m. spalio 27 d. teismo posėdis prasidėjo 10.22 val. ir baigėsi 10.47 val. Taigi, teismo posėdis vyko 25 min, todėl teismo išlaidos už atstovavimą minėtos dienos teismo posėdyje nepriteistinos.
Iš bylos medžiagos matyti, jog advokatė Eglė Tamašauskaitė 2017 m. sausio 10 d. dalyvavo teismo posėdyje Prienų rajono apylinkės teisme.
Minėta teisinė paslauga buvo suteiktos 2017 m. I ketvirtyje. Lietuvos statistikos departamentas buvo paskelbęs 793,30 Eur užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje, todėl už minėtų paslaugų teikimą maksimalus galimas priteistinas dydis skaičiuotinas taikant Rekomendacijose nustatytą koeficientą, kurio pagrindu imamas teisnių paslaugų teikimo metu galiojęs 793,30 Eur vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (Rekomendacijų 7 p.).
Iš byloje esančios informacinės pažymos matyti, jog Prienų rajono apylinkės teisme 2017 m. sausio 10 d. teismo posėdis prasidėjo 13.43 val. ir baigėsi 15.39 val. Taigi, teismo posėdis vyko 1 val. 56 min. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta ir Rekomendacijose pateiktą atstovavimo laiko skaičiavimą, maksimali priteistina išlaidų už atstovavimą 2017 m. sausio 10 d. teismo posėdyje suma galėtų būti už 2 valandas, t. y. iš pareiškėjo priteistina 158,66 Eur (793,30×0,1×2).
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė I. S. 2017 m. gegužės 19 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatų kontoros „LAW&SUIT Mikulskas, Baliūtis, Vasilionokas ir partneriai“ advokate Žyginta Sviderskyte-Mikulskiene.
Atsakovė prašo priteisti 400 Eur teismo išlaidų, patirtų už teisinę konsultaciją, susipažinimą su administracinės bylos dokumentais per EPP, atstovavimą administracinėje byloje.
Nors teismui pateiktame prašyme nenurodoma, kada konkrečiai buvo teikiama teisinė konsultacija ir vyko susipažinimas su administracinės bylos dokumentais per EPP, tačiau matyti, jog už minėtas paslaugas prašomos priteistinos sumos neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, todėl prašymas šioje dalyje tenkintinas pilnai ir iš pareiškėjo priteistina 50 Eur už teisinę konsultaciją ir 50 Eur už susipažinimą su administracinės bylos dokumentais per EPP.
Atsakovė prašo priteisti 300 Eur už atstovavimą Kauno apygardos administraciniame teisme.
Iš byloje esančios informacinės pažymos matyti, jog Kauno apygardos administraciniame teisme 2017 m. birželio 19 d. Minėta teisinė paslauga buvo suteikta 2017 m. II ketvirtyje. Lietuvos statistikos departamentas buvo paskelbęs 822,80 Eur užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje, todėl už minėtų paslaugų teikimą maksimalus galimas priteistinas dydis skaičiuotinas taikant Rekomendacijose nustatytą koeficientą, kurio pagrindu imamas teisnių paslaugų teikimo metu galiojęs 822,80 Eur vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (Rekomendacijų 7 p.).
Iš byloje esančios informacinės pažymos matyti, jog Kauno apygardos administraciniame teisme 2017 m. birželio 19 d. teismo posėdis prasidėjo 13.07 val. ir baigėsi 14.29 val. Taigi, teismo posėdis vyko 1 val. 22 min. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta ir Rekomendacijose pateiktą atstovavimo laiko skaičiavimą, maksimali priteistina išlaidų už atstovavimą 2017 m. birželio 19 d. teismo posėdyje suma galėtų būti už 1 valandą, t. y. iš pareiškėjo priteistina 82,28 Eur (822,80×0,1×1).
Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, atsižvelgiant į prašomos priteisti bei maksimalų galimai priteistinos sumos dydį, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, atsakovei I. S. iš pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus priteistina 840,94 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą.
Trečiojo suinteresuoto asmens J. T. atstovas advokatas Mantas Mikalopas pateikė prašymą dėl 1 028,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės J. S.-R. 18 327,57 Eur ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų permoką ir priteisti iš atsakovės I. S. 5 405,99 Eur ligos ir motinystės (tėvystės) pašalpų permoką, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo pareikšti reikalavimai niekaip nesusiję trečiojo suinteresuoto asmens J. T. teisėmis ar pareigomis. Trečiojo suinteresuoto asmens J. T. teisės ar teisėti interesai bei pareigos, nagrinėjamu atveju priėmus tiek pareiškėjui palankų, tiek ir nepalankų sprendimą, nepasikeičia, todėl šiuo atveju akivaizdu, kad jos teisės, priėmus pareiškėjui iš dalies nepalankų teismo sprendimą, nebuvo apgintos, atitinkamai ji neįgijo teisės ir į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Remiantis išdėstytu, trečiojo suinteresuoto asmens J. T. atstovo advokato Manto Mikalopo prašymas dėl 1 028,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus skundą patenkinti dalinai.
Priteisti iš atsakovės J. S. – R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18 327,57 Eur ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų permoką pareiškėjui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ).
Kitos skundo dalies netenkinti.
Priteisti atsakovei I. S. iš pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 840,94 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.