Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-04-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-889-919/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-04-11
Bylos Nr.
1-889-919/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12077-17-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aurelijus Rauckis
Kaltinamasis
M. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-889-919/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12077-17-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.2.25.4.2.6.; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.2; 2.12.2.8; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 11 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis,sekretoriaujant Ramunei Gudaitei,dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui,kaltinamajam M. S., kaltinamojo gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui,

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 10 klasių išsilavinimą, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, neteistas (teistumai išnykę),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje,

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. 2017-03-13 apie 00 val. 30 min. adresu Savanorių pr. 168, Kaunas, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 1,73 promilių etilo alkoholio kraujyje), t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

M. S. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino pilnai ir nurodė, kad būdamas išgėręs atėjo pas draugą pasikalbėti. Išeinant iš draugo pamatė mašinos raktelius ir sugalvojo pasivažinėti su draugo mašina. Vėliau jam paskambino draugas ir pasakė atvaryti mašiną, todėl jis parvarė draugui mašiną. Vairuotojo pažymėjimo nėra įgijęs. Supranta, kad pasielgė blogai, gailisi. Vokietijoje nėra teistas, tik baustas už važiavimą traukiniu be bilieto. Dirba statybose, nevedęs, vaikų neturi. Dėl savo poelgio draugo atsiprašė. Pasižada daugiau be teisių nevažinėti. Teismų paskirtas nuobaudas po truputi moka, liko nesumokėta apie 800 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. S. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais:

- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo D. V. tarnybiniu pranešimu (b. l. 5);

- apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas automobilis „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Savanorių pr. 108, Kaune (b. l. 6-9);

- liudytojo E. V. apklausos protokolu, kuriame jis parodė, kad 2017-03-12, apie 20.40 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pasigedo automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei raktelių. Jis pagalvojo, kad jį, ko gero paėmė pas jį į svečius atėjęs M. S., gim. (duomenys neskelbtini). Susisiekus su juo telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), jis tą patvirtino ir pažadėjo automobilį grąžinti, ką ir padarė, todėl jam pretenzijų neturi, nes automobilis atsirado. Pareiškimo nerašys (b. l. 11);

- liudytojo D. V. apklausos protokolu, kuriame jis parodė, kad 2017-03-12 apie 22.34 val., iš Kauno apskr. VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad kreipėsi E. V. pranešdamas, kad adresu (duomenys neskelbtini), iš požeminio garažo dingo automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 m. geltonos spalvos. Nuvykus jam į įvykio vietą apklausė E. V., (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, kad minėtą automobilį, kartu su jo raktais, ko gero paėmė pas jį svečiuose buvęs draugas M. S., gim. (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad susisiekus telefonu su šiuo asmeniu, jis patvirtino, kad paėmė automobilį ir pažadėjo jį gražinti. 2017-03-13 apie 00.30 val. jam bendraujant su pranešėju E. V. prie (duomenys neskelbtini), prie namo atvyko automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio iš lipo, kaip vėliau buvo nustatyta M. S.. Minėtam piliečiui išlipus iš automobilio akivaizdžiai matėsi, kad jis yra neblaivus, kalbant su juo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Girtumui patikrinti buvo iškviesti Kauno apsk. VPK vyr. patruliai R. B. ir M. V., kurie patikrinę alkotesteriu M. S. jam nustatė 1.56 promilių girtumą. Pats M. S. neneigė vartojęs alkoholinius gėrimus. E. V. nurodė, kad dėl automobilio savo draugui M. S. jokių pretenzijų neturi, automobilis jam gražintas, pareiškimą rašyti atsisakė. M. S. patrulių buvo pristatytas į Kauno apskrities priklausomybių ligų centrą (b. l. 16-17);

- alkotesterio parodymais M. S. 2017-03-13 d. 00.47 val. buvo nustatytas 1,56 promilių girtumas (b. l. 22);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 2409/2017(01), nurodyta, kad M. S. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,73 promilės etilo alkoholio (b. l. 28);

- įtariamojo M. S. apklausos protokolu, kuriame jis parodė, kad su jam pateiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmė aiški. Savo kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. 2017-03-12 apie 22.00 val. jis atėjo pas savo draugą E. V. į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Pas jį į namus jis atėjo būdamas neblaivus, norėdamas su juo pasišnekėti. Apie 22.30 val. pasikalbėjus jis jau ketino iš draugo išeiti ir eiti namo, kuomet ant stalo pamatė padėtus automobilio raktelius ir nusprendė juos paimti. Kaip paėmė raktelius nuo spintelės draugas nematė. Kadangi žinojo, kaip atrodo draugo automobilis ir prieš tai ne kartą buvo važiavęs kartu su draugu jo automobiliu, išėjęs į lauką iškarto pamatė aikštelėje stovintį automobilį „Peugeot“, valst. Nr. nežino. Užvedęs automobilį su juo nuvažiavo iki Jonavos pas draugę. Jam būnant Jonavoje skambino draugas ir klausė, kur automobilis. Draugui pasakė, kad netrukus jį atvarys. Praėjus apie dviems valandoms su automobiliu jis atvažiavo atgal prie draugo namų, kur jo laukė policijos pareigūnai. Jam išlipus iš automobilio pareigūnai iškarto suprato, kad jis neblaivus ir iškvietė kitą ekipažą. Atvykus alkotesteriu jam buvo patikrintas blaivumas ir buvo nustatyta 1,56 promilių girtumas. Po to, kartu su pareigūnais vyko į Kauno apskr. priklausomybių ligų centrą, kur iš jo buvo paimtas kraujo mėginys alkoholio kiekio nustatymui kraujyje. Kol važiavo iki Jonavos jokio alkoholio nevartojo, dienos metu su trimis draugais išgėrė apie 1,5 litro degtinės. Sėsdamas už vairo jis jautėsi pakankamai gerai. Teisės vairuoti transporto priemones, jis nėra įgijęs. Negali paaiškinti, kodėl paėmė draugo automobilį jo neperspėjęs. Tai buvo pirmas kartas, kada taip padarė. Draugo dėl savo tokio elgesio atsiprašė, automobilis jam yra grąžintas nesugadintas. Neturėjo tikslo pavogti, tik norėjo pasivažinėti ir jį grąžinti (b. l. 53-54).

Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl, vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.

Dėl veikos kvalifikavimo.

Kaltinamojo M. S. padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas pasvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis M. S. 2017-03-13 apie 00.30 val. vairavo automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,73 % (promilės) etilo alkoholio. Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad M. S. sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas M. S. pripažinti kaltu padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Kaltinamojo M. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmės.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas (BK 11 str.), kuriuo pasikėsinta į transporto eismo saugumą, žala nepadaryta. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: M. S. yra neteistas (b. l. 33), baustas administracine tvarka (b. l. 34-41), Priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 43), VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nuo 2002-01-01 stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b. l. 42).

Kaltinamasis savo padarytą veiką vertina neigiamai, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Todėl atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė, nustatant jo dydį artimą vidurkiui. Arešto bausmė skirtina taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nėra sumokėjęs jam teismo paskirtų baudų ir, kaip kaltinamasis nurodė teismo posėdžio metu, po truputį moka baudas antstoliams, tačiau šiuo atveju paskyrus švelniausią bausmę, t.y. baudą, nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Prokuroras taip pat prašė M. S. taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – atimti teisė vairuoti kelių transporto priemones. Tačiau BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones tik tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis M. S. teisės vairuoti kelių transporto priemones nėra įgijęs, todėl tokia teisė iš jo negali būti ir atimama.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Kardomoji priemonė nepaskirta.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Prokuroras prašė kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 72 straipsnį ir išieškoti iš kaltinamojo piniginiu ekvivalentu automobilio vertę. Kadangi automobilis priklauso ne kaltinamajam, o jo draugui, ir kaltinamasis automobilį paėmė be savininko žinios, todėl automobilio prašoma nekonfiskuoti. Prokuroras nenurodė kokia konkreti pinigų suma turėtų būti išieškota iš kaltininko. Tokį prokuroro prašymą teismas laiko nepagrįstu.

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Ir nors turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai) (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-130-699/2015).

BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte yra nurodyta, kad kitam fiziniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, jeigu, perleisdamas turtą kaltininkui, toks asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas baudžiamojo kodekso uždraustai veikai daryti. Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis priklauso S. S., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 21), o kaltinamojo draugas E. V., iš kurio kaltinamasis ir paėmė automobilį, šį automobilį nuomojasi. Nei automobilio savininkas, nei jo nuomotojas nežinojo ir negalėjo žinoti apie automobiliu daromą nusikaltimą. Kaltinamasis automobilį iš E. V. paėmė be jo žinios, be to, E. V. dėl automobilio vagystės kreipėsi į policijos pareigūnus. Esant šioms aplinkybėms automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis S. S. ir perduotas pasirašytinai E. V. saugoti (b. l. 20), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas savininkui.

Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad M. S. kelių eismo taisykles, numatančias draudimą vairuoti apsvaigus nuo alkoholio, pažeidė pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, byloje nustatyta, kad automobilį vairavo be automobilio savininko leidimo, kas suteikia pagrindą manyti, jog minėto automobilio jis negalės vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Įvertinus minėtas aplinkybes, padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), kaltinamojo asmenybę bei vadovaujantis proporcingumo principu, netaikytinas konfiskuotino turto – transporto priemonės vertę atitinkančios sumos išieškojimas.

Kitų daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendė:

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. S. bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. S. sulaikymo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės M. S. neskirti.

Transporto priemonė - automobilis „Peugeot 307“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), pasirašytinai perduotas saugoti E. V., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas savininkui.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Aurelijus Rauckis