- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-03
- Bylos Nr.
- e2YT-990-266/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00842-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zita Gavėnienė
- Pareiškėjas
- G. S.
- Suinteresuotas asmuo
- S. S., J. S., L. P.
- Advokatai
- Vytautė Linaburgienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas G. S. pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. S. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė J. S., miręs (duomenys neskelbtini), pradėjęs turtą faktiškai valdyti. Teismo posėdžio metu pareiškėjas, jo atstovė paaiškino, jog jo teta, o jo tėvo velionio J. S. sesuo A. S. 0,60 ha žemės sklype turėjo pastatus , esančius (duomenys neskelbtini), kur ji ir gyveno iki mirties. Visi A. S. pastatai buvo įrašyti į seniūnijos ūkines knygas. Dar gyvai tetai esant ja rūpinosi jos brolis pareiškėjo tėvas J. S.. Vasarą gyveno tetos namuose. Teta mirė (duomenys neskelbtini) Ji buvo parašiusi testamentą, kuriuo visą turtą paliko broliui J. S. , tačiau apie testamentą sužinojo tik mirus tėvui J. S. . J. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties palikimą priėmė jo vaikai. Pareiškėjas nurodė, jog mirus tetai, jo tėvas J. S. ir toliau rūpinosi tetos namais, juos prižiūrėjo, remontavo, tvarkė aplinką, perėmė visus namų apyvokos daiktus, audimo stakles, asmeninius tetos daiktus, kai sodyba buvo apvogta, tai tėvas buvo pripažintas nukentėjusiuoju byloje. Teta A. S. buvo netekėjusi, vaikų neturėjo. Visi asmenys, kurie gali turėti teisinį suinteresuotumą byloje yra jau mirę. Po tetos A. S. mirties nei velionis pareiškėjo tėvas, nei kiti asmenys nesikreipė pas notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Kadangi pareiškėjo tėvas po savo sesers A. S. mirties ir toliau prižiūrėjo sodybą, toliau naudojosi namų apyvokos daiktais, baldais, sesers asmeninio naudojimo daiktais, tvarkė ir prižiūrėjo namą, mokėjo mokesčius, atliko kitus veiksmus, iš kurių matyti, kad tėvas palikimą po savo sesers mirties priėmė pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, todėl kreipėsi į teismą ir prašo pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo S. S. – pareiškėjo brolis prašė pareiškimą tenkinti. Paaiškino, jog jų tėvas J. S. rūpinosi savo seserimi A. S., tvarkė jos sodybą, vasarą gyveno pas ją. Jie visi irgi padėdavo. Visi giminėje suprato, jog jų tėvas J. S. yra savo sesers globėjas ir niekam nekilo jokių klausimų, visi manė, jog seniai dokumentai sutvarkyti. Po tetos mirties tėvas neapleido sodybos ir kiek galėjo pats iki mirties ją tvarkė prižiūrėjo, niekas kitas to nedarė.
Suinteresuoti asmenys- J. S. L. P. į teismo posėdį neatvyko. Pateikė teismui prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Nurodė, jog G. S. pareiškimui neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos medžiaga, pareiškėjo, jo atstovės, suinteresuoto asmens paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, kad pareiškėjo G. S. tėvo J. S. sesuo A. S. mirusi (duomenys neskelbtini). , iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). (b.l.8-13). Ja rūpinosi , prižiūrėjo jos sodybą brolis J. S., todėl jam (duomenys neskelbtini), testamentu sesuo A. S. paliko visą savo turtą- nekilnojamąjį turtą, piniginį indėlį ir kita. (b.l. 14) Po A. S. mirties, nei jos brolis J. S.- pareiškėjo tėvas, nei kiti asmenys per įstatymo nustatytą laiką dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė. Po A. S. mirties jos brolis J. S. toliau rūpinosi sesers sodyba, toliau naudojosi visais namų apyvokos daiktais, baldais, sesers asmeninio naudojimo daiktais, mokėjo mokesčius, vasarą sodyboje gyveno. Tai patvirtina pateiktos fotonuotraukos, mokesčių mokėjimo dokumentai. Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad pareiškėjo tėvas J. S. palikimą po savo sesers A. S. mirties priėmė, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą ir jį valdė iki pat savo mirties. (duomenys neskelbtini), pareiškėjo tėvas J. S. mirė. Palikimą po jo mirties priėmė jo vaikai- pareiškėjas G. S., suinteresuoti asmenys S. S. ir J. S. . Šiuo metu pareiškėjas norėtų atlikti pastatų teisinę registraciją ir registruoti nuosavybės teises į pastatus, todėl kreipėsi į teismą ir prašo jo pareiškimą tenkinti. Byloje įtraukti suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškėjo pareiškimo teismui nepateikė.
Palikimo atsiradimo momentu po A. S. mirties galiojo 1964 metų Civilinis kodeksas. CK 587 straipsnio 2 dalies nuostatos numatė , kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokias pat aplinkybes įtvirtintos ir šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatose.
Pareiškėjo pareiškimas pagrįstas. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais dokumentais, kadangi pareiškėjo, jo atstovės, suinteresuoto asmens paaiškinimai, liudytojų parodymai nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje. Kadangi pareiškėjo tėvas J. S. praleido terminą paduoti pareiškimą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Kadangi pareiškėjo prašomą nustatyti faktą patvirtino tiek apklausti liudytojai, tiek ir kiti byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintys faktas nustatytinas teismine tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 444 str. 2 d., 8 p., CPK 259 str., 260 str., 268 str., 270 str.,
nusprendė:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.
Sprendimas per 30 d. gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.