Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio pro­ceso tvarka išnagrinėjęs A. B. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde teigiama, jog apklausti liudytojais pareigūnai buvo šališki ir davė neteisingus parodymus. Teigė, jog dokumentus policininkams pateikė pats A. B.. Nurodė, jog automobilio vairuotoją jie nustatė pagal tatuiruotę ant vairuotojo kojos, tačiau A. B. neturiu tatuiruotės ant kojos. Tuo tarpu A. L. turi tatuiruotę ant kojos. Pareiškėjas teigia, jog asmens kaltė turi būti neginčijamai įrodyta. Jonavos rajono apylinkės teismas pažeidė teisingumo ir objektyvumo principus, bei nukrypo nuo LR Vyriausiojo Administracinio teismo formuojamos vieningos teismų praktikos. Teismas neištyrė visų įrodymų, nepašalino byloje esančių abejonių bei neaiškumų, įrodymus traktavo A. B. nenaudai.

Motyvuojamoji dalis

A. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog pirmos instancijos teismas, pripažindamas A. B. padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažei­di­mą, tokio savo procesinio sprendimo nepagrindė visapusišku ir objek­ty­viu bylos aplinkybių visu­mos išnagrinėjimu, šis teismo nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu ir tei­sėtu, todėl naikintinas, o A. B. administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui na­grinėti iš naujo (ATPK 302¹² str. 1 d. 4 p.).

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra verti­na­mi pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių vi­se­to išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje su­rink­tų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiš­ku­mas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. tu­rinio galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grin­­džiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įro­dymais pa­grįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami visi reikšmingi faktai, iške­liamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visu­ma. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (parei­gū­nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, pri­va­lo išsiaiškinti: ar buvo pa­da­rytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo pa­da­rymu, ar jis trauk­tinas admi­nis­tracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sun­ki­nan­čių aplinkybių, ar padarytas tur­tinis nuos­to­lis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikš­mės bylai teisingai išspręsti. Šioje byloje teismas paminėtų įstatymo nuostatų nesilaikė.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas A. B. administracinio teisės pažeidimo bylą ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, netin­ka­mai įvertino surinktų įrodymų pakankamumą, jų logiškumą, įrodymų šaltinių patikimumą. Pri­im­da­mas sprendimą dėl A. B. kaltės padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą ad­mi­nis­tracinį teisės pa­žei­dimą, apylinkės teismas iš esmės rėmėsi tik alkotesterio patikrinimo duome­nimis ir policijos pareigūnų V. K. ir N. L. parodymais, iš kurių nei vienas tiesiogiai ne­pa­tvirtina fakto, kad automobilį vairavo būtent A. B.. Liudytojai V. K. ir N. L. tarnybiniuose pranešimuose, kurie yra identiški nurodė, jog prisivijus automobilį iš vai­ruo­tojo vietos išlipo akivaizdžiai neblaivus jaunuolis. Tačiau liudytojas V. K. 2014-09-25 po­sė­džio metu nurodė, kad automobiliui sustojus vairuotojas pradėjo bėgti, bet buvo sulaikytas. Vai­ruo­to­jui ant kojos buvo tatuiruotė, panaši į voratinklį, tačiau tiksliai ant kurios nega­lėjo nurodyti. Liu­dy­toja N. L. posėdžio metu nurodė, jog sustojus automobiliui jaunimas išlipo ir sparčiai ėmė eiti nuo pareigūnų, tačiau matė, jog vairuotojas buvo tatuiruotas ir dėvėjo maudymosi kelnaites.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą nedalyvaujant A. B., neapklausęs liudytojų, kurie važiavo automobiliu, nenustatęs, kuris asmuo, pažeidėjas ar liu­dy­tojas, ant kojos turi tatuiruotę, nesiėmė visų būtinų priemonių nustatyti bylai reikšmingų aplin­ky­bių ir nepašalino byloje iškilusių prieštaravimų. A. B. teigia, kad automobilio jis nevai­ra­vo ir ant kojos tatuiruotės neturi, automobilį vairavo A. L., kuris prisipažįsta vairavęs auto­mo­bilį, ir turi tatuiruotę ant kojos. Todėl siekiant visa­pu­siškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, šias ap­­lin­kybes būtina patikrinti.

Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios ins­tan­cijos teis­mas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso ša­lių paaiš­ki­ni­mus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus, eksperto išvadas, susipažinti su ra­šy­tiniais įro­dymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gau­na­ma skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duo­menų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Tik išnaudojus visas teisines priemones galima priimti spren­dimą dėl asmens kaltumo ar nekaltumo.

Vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinė­jan­čiam admi­nis­tracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visa­pu­siš­kai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pa­žei­di­mų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o tei­sin­gumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas pri­va­lo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo galios, išdėstyti argumentus, kodėl vienais įrodymais re­mia­si, o kitus atmeta.

Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų reikšmingų by­los ap­lin­kybių, nepašalino byloje iškilusių prieštaravimų, nesurinko visų neabejotinai administra­ci­nėn at­sa­komybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių įrodymų, ir tuo pažeidė admi­nis­tra­ci­nių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Dėl pa­mi­nė­tų procesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiamas nu­tarimas negali būti laikomas teisėtu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ad­mi­nis­tracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų nepakanka pagrįstai išvadai, kad A. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d. Iškilusios abejonės gali būti pašalintos tik atlikus papildomų įrodymų rinkimą bei išsamų jų tyrimą, todėl pirmosios ins­tan­ci­jos teismo nutartis naikinama ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmos ins­tancijos teisme.

Esant tokioms aplinkybėms, kiti apeliacinio skundo motyvai yra nevertinami, kad tai neda­ry­tų įtakos bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau į juos turi būti atsižvelgta iš naujo nagrinėjant bylą. Kadangi apeliantas prašė nutarimą pa­naikinti ir administracinio teisės pa­žeidimo bylą nutraukti, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutarimą panaikinti ir grą­žinti A. B. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.