Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiosios O. V. įgaliotajam atstovui advokato padėjėjui Andžejui Sinicynui (Andžej Sinicyn),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 1998 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme, paskiriant turto konfiskavimą ir bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

2) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 1999 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 272 straipsnio 2 dalį – 4 metų laisvės atėmimo bausme, paskiriant turto konfiskavimą;

3) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 3 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme;

4) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2003 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 118 straipsnio 3 dalį – 5 metų laisvės atėmimo bausme. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2003 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi nusikalstama veika, numatyta BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 118 straipsnio 3 dalyje perkvalifikuota į BK 149 straipsnio 2 dalį ir skirtas 3 metų laisvės atėmimas;

5) Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 20 parų arešto bausme;

6) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (du nusikaltimai), 300 straipsnio 1 dalį (keturi nusikaltimai), 182 straipsnio 1 dalį (keturi nusikaltimai) – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartimi Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu paskirta bausmė pakeista į 45 parų arešto bausmę;

8) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 90 parų arešto bausme;

9) Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

10) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme;

11) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

12) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 4 MGL dydžio bauda;

13) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

14) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme;

15) Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. liepos 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto bausme;

16) Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. rugsėjo 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 16 parų arešto bausme;

17) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 64¹ straipsniu – areštu 40 parų, įskaičius laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, galutinė bausmė paskirta areštas 38 paroms, bausmės neatlikęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. A. 2020 m. sausio 4 d. apie 14.55 val. būdamas adresu Gariūnų g. 70, Vilniuje, Gariūnų turguje prie paviljono Nr. (duomenys neskelbtini) eilėje, pagrobė O. V. priklausančią, paliktą be priežiūros atrakintame, pravertomis durimis automobilyje VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant priekinės keleivio sėdynės, rankinę, kurios vertė 30 eurų, kurioje buvo piniginė, kurios vertė 80 eurų, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, AB Swedbank dvi mokėjimo kortelės, 500 eurų grynų pinigų įvairiomis kupiūromis, dovanų maišelis su auksine grandinėle, kurios vertė 130 eurų, kosmetinė su kosmetikos priemonėmis, kurių vertė 100 eurų, tokiu būdu pagrobė svetimą, O. V. priklausantį turtą, padarydamas jai turtinę žalą, kurios bendra vertė 840 Eur.

Teisiamajame posėdyje A. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad sutiko pažįstamą A., kurio paprašė pavežti iki Gariūnų, reikėjo nusipirkti drabužių. Ten pamatė stovintį automobilį atvertomis durimis ir jo viduje – rankinę. Moteris stovėjo už poros metrų. Jis paėmė rankinę ir nuėjo prie degalinės, kur automobilyje laukė A. Jis pasakė A., kad paėmė rankinę, ir jie išvažiavo. Davė A. truputį pinigų, gali būti, kad 160 eurų, ir išvažiavę jie išsiskirstė. Piniginę su kortelėmis išmetė. Rankinėje buvo piniginė, asmens tapatybės kortelė, dvi banko kortelės, vairuotojo pažymėjimas, kosmetinė, auksinė grandinėlė. Pinigų buvo apie 300 eurų, bet sutinka su nurodyta verte, 500 eurų. Sau pasiėmė likusius pinigus ir grandinėlę, visus kitus daiktus išmetė. Grandinėlę pardavė už 60 eurų. Pinigus pragėrė. Sutinka su padarytos žalos dydžiu ir su civiliniu ieškiniu. Dabar jau metus nedaro jokių nusikaltimų. Turi širdies problemų, nedirba, gauna socialinę pašalpą 300 eurų dydžio. Savanoriškai dalyvauja metadono programoje, lankosi priklausomybės ligų centre. Kai yra galimybė, registruojasi užimtumo tarnyboje. Žalą po truputį atlygins iš gaunamos pašalpos.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. A. padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo teisiamajame posėdyje, įrodyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2020-01-04 apie 14.55 val. būdamas Gariūnų turguje pavogė minėtus daiktus. Į Gariūnų turgų atvyko su draugu A., kurio pavardės nežino ir kitų duomenų nežino, apie 14.20 val. su automobiliu, kuris priklausė jam, kokios markės buvo automobilis, tiksliai neprisimena, galimai Citroen. Jie sustojo Gariūnų turgavietės automobilių stovėjimo aikštelėje, atvažiavo nusipirkti drabužių. Jis (A. A.) A. pasakė, kad eina pirkti drabužių, bet pastebėjo, kad netoliese jų stovi mikroautobusas, kurio pravertos durelės ir guli kažkokie daiktai be priežiūros. Sulaukė, kol prie automobilio nieko nebus, paslapčia priėjo prie jo ir pasiėmė nuo priekinės sėdynės be priežiūros paliktą moterišką rankinę, apsisuko ir nuėjo į automobilį, kur jo laukė A., jis apie tai, kad eina kažką vogti, nieko nežinojo, apie tai jam pasakė kai tik grįžo ir atsisėdo į automobilį. Kai A. sužinojo, kad pavogė rankinę, iš karto išvažiavo iš Gariūnų turgavietės, už turgaus ribų jis (A. A.) sau pasiėmė pusę pagrobto svetimo turto, o kitą pusę atidavė A. už paslaugą, kad išveš iš nusikaltimo vietos. Kiek prisimena, rankinėje buvo pinigai apie 320 Eur, gal kiek daugiau, auksinė grandinėlė, banko kortelė bei kosmetikos. Jis sau pasiėmė apie 160 Eur ir auksinę grandinėlę, A. padavė likusius 160 Eur. Kitus daiktus, t. y. rankinę su kosmetika ir kortelėmis, išmetė netoli turgaus į krūmus. Atvažiavę iki Savanorių pr., jie išsiskyrė, kur toliau nuvažiavo A., jis nežino, pats nuvažiavo į stotį, kur norėjo važiuoti namo į Šalčininkus. Minėtą grandinėlę pardavė stoties rajone nepažįstamam asmeniui už 60 Eur, kadangi lombardai nedirbo. Pavogtus ir už grandinėlę gautus pinigus pragėrė. Dėl padaryto gailisi. Ar galės atlyginti žalą, nežino, nes neturi pinigų (1 t., b. l. 86).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji O. V. parodė, kad ji vykdo individualią veiklą, prekiauja virtuvės buitine technika ir įranga Vilniuje, Gariūnų g. 70, Gariūnų turguje, (duomenys neskelbtini). 2020-01-04 apie 14.55 val. viską susikrovusi į savo automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, savo rankinę padėjo ant priekinės keleivio sėdynės ir nerakindama automobilio grįžo prie paviljono užrakinti vartus. Tai užtruko kelias minutes. Automobilis stovėjo už poros metrų, nieko įtartino nepastebėjo. Atsisėdusi į automobilį pamatė, kad dingusi jos rankinė. Ji dar apsižiūrėjo automobilyje ir įsitikino, kad ji pavogta. Automobilio priekinės durys buvo uždarytos, bet buvo praviros šoninės stumdomos durys. Iš karto kreipėsi į apsaugos darbuotojus, kurie vėliau jai pranešė, kad vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuoti du vyrai, kurie iš turgaus išvažiavo automobiliu su Lenkijos valstybiniais numeriais. Pati vaizdo įrašų nematė. Jai atsiuntė įtariamųjų nuotraukas, jų prieš tai nėra mačiusi, nepažįsta. Tuo metu turgus buvo apytuštis, išvažinėjo paskutiniai prekeiviai. Jos rankinė buvo dirbtinės odos, pilkos spalvos, su šoninėmis kišenėmis, užsegama užtrauktuku, vertė 30 eurų. Joje buvo aukso spalvos aksominis maišelis su rusišku parduotuvės užrašu, jo dabar neatsimena, jai padovanotas sesers, kuriame buvo balto aukso grandinėlė, plona, paprasto pynimo, be pakabuko, vertė 130 eurų. Dar rankinėje buvo jos odinė juodos spalvos piniginė su gamintojo emblema, bet dabar pavadinimo neatsimena, su dviem užtrauktukais, vertė 80 eurų, joje buvo jos asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, AB Swedbank kreditinė kortelė Gold bei mokėjimo kortelė Mastercard, bekontaktė, jas abi užblokavo, nežino, ar bandyta pasinaudoti, grynaisiais buvo 500 eurų (100 ir 50 eurų kupiūromis), nuolaidų kortelės: IKI Premija, Ačiū, Viada, Camelia, Eurovaistinė, Depo bei (duomenys neskelbtini) bibliotekos skaitytojo bilietas, Vilniečio kortelė, jos vizitinė kortelė. Rankinėje dar buvo daug dovanų gautų tušinukų su Maxima logotipu, dėžutė su keturių spalvų tušinukais. Daugiau atrodo nieko nebuvo, bent šiuo metu nepasigedo. Šalia jos paviljono yra kioskas, kur prekiaujama fejerverkais, ant jo sumontuota vaizdo stebėjimo kamera, kuria darytą vaizdo įrašą savininkas perdavė apsaugos darbuotojui. Jai padaryta 840 eurų turtinė žala. Prašo pripažinti nukentėjusiąja. Civilinį ieškinį reikš nustačius kaltus asmenis. Jos paviljone vaizdo stebėjimo kamerų nėra (1 t., b. l. 28).

Policijos registruojamų įvykių duomenimis, 2020 m. sausio 4 d., 14.53 val. pranešta, kad Vilniuje, Gariūnų g. 70, prieš 20 min. iš pranešėjos automobilio VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (stovėjo aikštelėje prie Gariūnų turgaus prekybos paviljonų) buvo pavogta rankinė. Rankinėje buvo piniginė, ATK, vairuotojo pažymėjimu, banko kortelėmis ir grynaisiais pinigais. Dokumentai išduoti O. V. vardu. Įvykį užfiksavo vaizdo stebėjimo kameros. Vagis pasišalino auksinės spalvos automobiliu Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (lenkiški) nežinoma kryptimi. Pranešėja laukia vietoje (1 t., b. l. 6).

2020-01-04 Protokole-pareiškime O. V. nurodė, kad 2020-01-04 apie 14.55 val. Vilniuje, Gariūnų g. 70, Gariūnų turguje prie paviljono Nr. (duomenys neskelbtini) eilėje, iš atrakinto automobilio VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo priekinės keleivio sėdynės pavogta rankinė, kurios vertė 30 eurų, kurioje buvo piniginė, vertė 80 eurų, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, AB Swedbank dvi mokėjimo kortelės, nuolaidų kortelės, 500 eurų grynaisiais, atskirai rankinėje buvo dovanų maišelis su auksine grandinėle, vertė 130 eurų, kosmetinė, bevertė, kurioje buvo daug kosmetikos priemonių, vertė 100 eurų, tušinukai, kurių nevertina. Padaryta 840 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 9) .

2020-01-04 Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti Gariūnų g. 70, Vilniuje, turgus. Pridėtos fotonuotraukos (1 t., b. l. 20-25).

2020-01-04 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas tyrimui pateikė septynis skaitmeninius vaizdo įrašus ir vieną skaitmeninę nuotrauką, kurie išsaugoti elektroninėje ikiteisminio tyrimo byloje. Duomenų laikmena pridėta prie bylos (1 t., b. l. 37-39).

2020-01-07 Daiktų apžiūros protokole užfiksuota 2020-01-04 savanoriškai pateiktų Gariūnų turgavietėje darytų vaizdo įrašų apžiūra. Vaizdo įrašai pavadinti: „7005 Postas 1e_20200104_ 142751“, „7002 Postas 1b_20200104_142816“, „7006 Postas 1f_20200104_142605“, „7003 Postas 1c_20200104_142815“, „Bk. Rusys DVR8_Saldyt-2-226_20200104142446“, „7018 Dahua DH-SD6AE830V-HNI SUB_20200104_142605“ ir „K36-1_ch1_20200104142705_20200104142910“. Vaizdo įrašų peržiūros metu daromos ekrano kopijos. Apžiūros metu nustatyta, kada pagal ekrane esančią datą ir laiką, 2020-01-04 14.27 val. iš turgavietės pastato pro geltonos spalvos prekybinę pavėsinę išeina vyras, vilkintis juodos spalvos striuke su gaubtuvu, gaubtą užsidėjęs ant galvos, tamsiai mėlynos spalvos džinsais, avintis baltos spalvos batais. Vyras eina nuo pastato per automobilių stovėjimo aikštelę ir dairosi. Tuomet atsisuka atgal į pastatą ir žiūri į tamsios spalvos mikroautobusą, stovintį jam už nugaros, dešinėje pusėje prie minėtos geltonos spalvos pavėsinės, į kurį moteris krauna krepšius. Tuo metu, kuomet moteris įkrauna į mikroautobusą krepšius ir nuo automobilio nueina, minėtas vyras paima daiktą, panašu į mobilaus ryšio telefoną, prideda jį arčiau veido, prie burnos, tuo pačiu metu pribėga prie minėto mikroautobuso ir pro atidarytas mikroautobuso priekines keleivio duris paima tamsios, galimai juodos, spalvos krepšį ir laikydamas jį rankose šalinasi nuo minėto mikroautobuso į priešingą nuo turgavietės pastato, iš kurio išėjo, pusę, gilyn į automobilių stovėjimo aikštelę. Tuomet pribėga prie aikštelėje už automobilių stovinčio aukso spalvos automobilio, atsidaro priekines keleivio pusės dureles ir įlenda į automobilį. Galimai sėdasi į automobilio galą. Automobilis netrukus pajuda ir išvažiuoja iš automobilių stovėjimo aikštelės. Automobilį fiksuoja turgavietės automobilių stovėjimo aikštelėse esančios vaizdo kameros. Apžiūros metu matyti, kad automobilis, kuriuo šalinosi vyras, galimai pagrobęs rankinę, yra geltonos spalvos, Citroen markės, dviejų durų automobilis. Automobiliui išvykstant iš automobilių stovėjimo aikštelės teritorijos, neryškiai matomas automobilio salone esantis vairuotojas, kitų asmenų salone nesimato. Pridėtos fotonuotraukos, CD laikmena su vaizdo įrašu (1 t., b. l. 40-43).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo tarnybinio pranešimo duomenimis, siekiant nustatyti nusikalstamą veiką padariusių asmenų tapatybes, buvo parengtas aplinkraštis ir gauta informacija, kad vagystę galimai įvykdė ir nuotraukoje užfiksuotas asmuo yra A. A., gyvenantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 72).

Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog kaltinamasis A. A. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pagrobė svetimą turtą. Pats A. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę pripažino ir patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pagrobė O. V. rankinę, kuri gulėjo automobilyje pravertomis durimis, rankinėje buvusius pinigus ir auksinę grandinėlę pasiėmė, visa kita išmetė. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti bylos įrodymai, t.y. policijos registruojamų įvykių duomenys, O. V. pareiškimas ir ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, vaizdo įrašas bei nuotrauka. Todėl darytina išvada, kad yra įrodyta, jog A. A. pagrobė svetimą 840 Eur vertės turtą ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamojo A. A. padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), padaryta tiesiogine tyčia, baigta. Jis veikos padarymo metu buvo 16 kartų teistas, daugiausia už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei (1 t., b. l. 97-107), per 1 metus daug kartų baustas administracine tvarka: už važiavimą viešuoju transportui be bilieto, alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje, policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, smulkias vagystes, paskirtos baudos nesumokėtos (1 t., b. l. 108-125), nedirba (1 t., b. l. 126). Vertindamas kaltinamojo nuoširdumą teismas atsižvelgia į tai, kad nėra duomenų, jog po šioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo kaltinamasis būtų padaręs naują nusikalstamą veiką; iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad per 2020 metus (turima informacija už laikotarpį iki 2020 metų birželio pabaigos) jis baustas tik už važiavimą be bilieto. Todėl darytina išvada, kad yra pagrindas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikyti tai, kad pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau jo atsakomybę sunkina tai, kad naują tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, t. y. būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgdamas į išdėstytą, kaltinamojo asmenybę, tai, kad nors ir yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, vis tik nusikalstamą veiką padarė nepraėjus nė mėnesiui po to, kai buvo paleistas atlikęs prieš tai paskirtą arešto bausmę, nuolat daro analogiškas nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus, į pagrobto turto vertę, tai, kad turtas savininkei negrąžintas ir žala neatlyginta, taipogi ir į tai, kad yra neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės, teismas laiko, kad yra pagrindas skirti griežčiausios rūšies bausmę – laisvės atėmimą, jo trukmę nustatant mažesnę nei bausmės vidurkis (BK 42 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 50 straipsnis).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas A. A. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. sausio 14 d., 15.00 val.

Kaip minėta, A. A. yra nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, ir nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, paskirtos arešto bausmės neatlikęs. Kadangi ankstesniu nuosprendžiu bausmės paskirtos už analogiškas nusikalstamas veikas, jam skiriama bausmė BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalių pagrindu, t. y. jas visiškai sudedant ir BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčio pagrindu vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, bendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme. Atsižvelgus į tai, kad minėtu nuosprendžiu galutinė bausmė (38 paros arešto) nustatyta jau įskaičius laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, į subendrintą bausmę neįskaitytinas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu įskaitytas laikas.

Kaltinamajam A. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl civilinio ieškinio.

Byloje yra nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. V. ieškinys, kuriuo prašoma priteisti 788,79 Eur turtinei žalai atlyginti ir 500 eurų neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 150-152). Ieškinyje nurodoma, kad piniginė buvo grąžinta, todėl padaryta turtinė žala: 30 eurų vertės rankinė, 500 eurų grynųjų pinigų, 130 eurų vertės auksinė grandinėlė, 100 eurų vertės kosmetinė su kosmetikos priemonėmis, 9,60 euro valstybės rinkliava už tapatybės kortelės pagaminimą, 14,19 euro už vairuotojo pažymėjimo išdavimą, 5 eurai už AB banko Swedbank kortelės išdavimą. Be to, dėl nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė didelį šoką, buvo streso būsenos, ilgą laiką negalėjo ramiai miegoti, ją kankino nemiga, įvykis neigiamai atsiliepė jos sveikatai ir bendrai būsenai. Padarytos neturtinės žalos dydį vertina 500 eurų suma.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina, kad O. V. 2020 m. sausio 6 d. sumokėjo 5 eurus AB bankui Swedbank, 9,60 euro valstybei už migracijos tarnybų teikiamas paslaugas ir 14,19 euro – VĮ Regitrai. Likusi neatlyginta turtinė žala sudaro 788,79 Eur. Kadangi turtas buvo pagrobtas nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, turtinės žalos dydis nėra ginčijamas, civilinis ieškinys šioje dalyje tenkintinas, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei priteistina 788,79 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne kaltininko nubaudimas. Tai įstatymo nustatyta piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis Nr. 3K3-202/2012, kt.). Svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Teismas neabejoja, kad dėl nusikaltimo nukentėjusioji patyrė stresą, papildomų rūpesčių dėl dokumentų atkūrimo, tačiau padarytas nusikaltimas yra nesmurtinis, ilgalaikių pasekmių psichinei sveikatai, kaip ir gydymo, nenustatyta. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad kaltinamasis yra neįgalus (nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, 2 t., b. l. 160), taigi, jo galimybės atlyginti žalą yra ribotos, be to padaryta turtinė žala nėra didelė. Todėl darytina išvada, kad neturtiniai nukentėjusiosios praradimai bus atlyginti tenkinus reikalavimą iš dalies, t. y. priteisus 200 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinė laikmena su vaizdo įrašu ir nuotraukomis, supakuota į voką, bei kompaktinė laikmena su Lietuvos teismo ekspertizės centro tyrimo objektais, supakuota į voką, paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301- 302 straipsniu, 304 – 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. A. bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu paskirta 38 parų arešto bausme, jas visiškai sudedant, ir galutinę subendrintą bausmę A. A. paskirti laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams 8 (aštuonioms) dienoms.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. A. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2021 m. sausio 14 d. iki 2021 m. vasario 17 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2021 m. vasario 17 d.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo A. A. nukentėjusiajai O. V. 788,79 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašu ir nuotraukomis, supakuotą į voką, bei kompaktinę laikmeną su Lietuvos teismo ekspertizės centro tyrimo objektais, supakuotą į voką, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.