Kauno apygardos teismo nutartis

2020-11-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-852-954/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-20
Bylos Nr.
1S-852-954/2020
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-00696-2008-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Giedrius Endriukaitis, Algirdas Giedraitis, Darius Kantaravičius
Nuteistasis
A. N.
Baudžiamoji byla Nr. 1S-852-954/2020Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00696-2008-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.2; 2.5.19
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Kantaravičiaus,

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. N. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 14 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. N. nuteistas Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas 2012 m. birželio 11 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų.

2. Laivės atėmimo bausmės pradžia – 2010 m. vasario 1 d., bausmės pabaiga – 2022 m. vasario 1 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2020 m. rugpjūčio 27 d.) – 1 metai 5 mėnesiai 4 dienos.

3. Komisija 2020 m. rugpjūčio 31 d. priėmė nutarimą Nr. 93-201, kuriuo nutarė A. N. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisija konstatavo, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 25 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Nuteistasis penkis kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką, už ką keturis kartus buvo baustas drausmine tvarka. Nors paskirtos nuobaudos negalioja, tačiau tai rodo, jog nuteistasis nesistengia elgtis nepriekaištingai. Komisija atsižvelgė ir į tai, jog nuteistasis smurtinį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau pataisos namuose išvadų nepadarė ir buvo baustas drausmine tvarka už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Taip pat Komisijos nutarime pažymėta, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nedirbo, šiuo metu taip pat nedirba, turi finansinių įsipareigojimų, kurių dar nėra pilnai padengęs. Kadangi nuteistasis nedirba, tai nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių bei Komisijos rekomendacijų.

4. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, nuteistasis pateikė skundą teismui. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 14 d. nutartimi nuteistojo A. N. skundą dėl 2020 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos nutarimo atmetė. Teismas padarė išvadą, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas bei, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Šalies argumentai

5. Nuteistasis A. N. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nuteistasis ginčija apylinkės teismo nurodytus motyvus, dėl kurių buvo atsisakyta tenkinti jo skundą dėl Komisijos nutarimo. Nurodo, kad nei Komisija, nei apylinkės teismas neįvertino jo visų pastangų, kurias dėjo bausmės atlikimo metu. Nuteistasis pažymi, kad bausmės atlikimo metu tik vieną kartą buvo baustas už alkoholio vartojimą pataisos įstaigoje ir tai buvo prieš 6 metus.

5.2. Taip pat apelianto teigimu, jis nevykdo tik vienos Komisijos rekomendacijos, tai yra neįsidarbino pataisos įstaigoje, nes įstaigoje trūksta darbo vietų. Jis yra laukiančių laisvos darbo vietos nuteistųjų eilėje. Bausmės atlikimo metu mokėsi, lankė įvairias užimtumo programas. Šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, už pavyzdingą elgesį daugybę kartų buvo paskatintas. Pagal „OASys“ metodiką nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Anot apelianto jis yra atlikęs didžiąją dalį jam skirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikumas, padėtų jam lengviau integruotis į visuomenę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. N. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.). Taigi, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam A. N. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. N. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas jo lygtinio paleidimo klausimas. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atitinkanti 25 balus, yra prilyginama žemai rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad ir nagrinėjamu atveju be išdėstytų duomenų, būtina nustatyti ir akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką pataisos namuose, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.

9. Bylos duomenys patvirtina, jog iš esmės individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones nuteistasis A. N. vykdo – nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų neturi, keturiolika kartų paskatintas, dalyvavo būrio ir įstaigos renginiuose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, įgijo specialybę. Tiek Komisijos nutarime, tiek socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, nes pataisos įstaigoje nedirba, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu šios išvados prieštarauja bylos medžiagai. Nuteistasis A. N. skunde nurodo, kad nevykdo tik vienos Komisijos rekomendacijos (pataisos įstaigoje nedirba), nes nėra laisvų darbo vietų, todėl jis yra laukiančiųjų laisvų darbo vietų nuteistųjų eilėje. BVK 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis būtų atsisakęs dirbti kokius nors privalomus ar pataisos įstaigos administracijos siūlytus kitus darbus. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad A. N. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės dirbti negali įvykdyti dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, o tai negali būti laikoma jį neigiamai charakterizuoja aplinkybe ir vien tik jos netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nepakanka.

10. Iš pateiktų duomenų matyti, kad nuteistojo A. N. teigiamą elgesį apibūdina ir tai, kad jis bausmės atlikimo metu keturiolika kartų buvo paskatintas, mokėsi ir įgijo vidurinį išsilavinimą, tris specialybes, nuo 2017 m. gruodžio 7 d. bausmę atlieka lengvojoje grupėje. Šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, tačiau visgi nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu A. N. jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

11. Nors A. N. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką priskiriama prie žemos rizikos grupės (25 balai), tačiau iš 25 nusikalstamo elgesio rizikos balų – 7 balų sudaro statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma ir 18 balų sudaro kintantys svertiniai taškai, kuriuos nuteistasis privalo mažinti, kad būtų galima konstatuoti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Teisėjų kolegijos nuomone, pateikta bylos medžiaga, patvirtina, kad šiuo metu nėra maksimaliai išnaudotos galimybės sumažinti riziką iki minimumo, kad būtų pagrindas išvadai, kad nuteistasis A. N. įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals.

12. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad išskiriamas vienas A. N. asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeninis rizikos veiksnys – darbinės patirties neturėjimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtas veiksnys nustatytas vertinant tiek A. N. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Nors nėra duomenų, kad nuteistasis A. N. pataisos įstaigoje būtų atsisakęs dirbti kokius nors privalomus ar pataisos įstaigos administracijos siūlytus kitus darbus, tačiau visgi nuteistasis nei iki bausmės atlikimo pradžios, nei bausmės atlikimo metu neturi jokios darbinės patirties. Pažymima, kad vienas iš pagrindinių požymių, rodančių apie asmens nuoširdų siekį pasitaisyti, yra nuteistojo požiūris į darbą, nes būtent gebėjimas užsitikrinti lėšas pragyvenimui teisėtais būdais yra viena iš pagrindinių sėkmingos integracijos į visuomenę sąlygų. Pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis pataisos įstaigoje tik mokėsi ir įgijo tris specialybes, tačiau pateiktoje medžiagoje nėra pilnai atskleistas nuteistojo požiūris į darbą ir pastangos jį susirasti. Be to, abejonių dėl sėkmingos nuteistojo probacijos kelia ir nuteistojo turimi dideli finansiniai įsipareigojimai, kurių suma siekia 1542,90 Eur, iš jų per maždaug 8 metus atlyginta tik 451 Eur kas laikytina formaliu, simboliniu ieškinio dengimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, neįvykdyti dideli finansiniai įsipareigojimai laisvėje gali lemti nuteistojo finansinį nestabilumą, kas tik padidins pakartotinio nusikalstamumo riziką.

13. Nuteistasis A. N. teigia, jog problemų dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo neturi, priklausomybę neigia, tačiau pateikti duomenys rodo, kad nuteistasis ne tik nusikalstamą veiką, už kurios padarymą šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau ir bausmės atlikimo metu vieną kartą buvo baustas drausmine nuobauda už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nesiėmė jokių pažangos priemonių, kurios padėtų koreguoti veiksnius praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, ir ši aplinkybė neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog A. N. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme.

14. Bet to, pateikti duomenys patvirtina, kad A. N. bausmės atlikimo metu penkis kartus pažeidė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, už tai jam buvo paskirtos keturios drausminės nuobaudos. Nors nuobaudos yra negaliojančios, tačiau tai pačių pažeidimų fakto nešalina ir nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip nelinkusį nuosekliai laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų bei paklusti nustatytai tvarkai. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Nors A. N. eilę kartų skatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, tačiau, kaip ir minėta, taip pat buvo baustas ir drausmine tvarka, todėl teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nerodo išskirtinai pavyzdingo jo elgesio visos bausmės atlikimo metu. Priešingai, patvirtina skundo autoriaus nepakankamą elgesio korekciją, tai, kad A. N., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, ir šiuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką, išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis.

15. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis A. N. neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo A. N. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. N. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 14 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Giedrius EndriukaitisAlgirdas GiedraitisDarius Kantaravičius