Alytaus apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Ineto Volungevičiaus pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1973 (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

2019 m. balandžio 16 d. apie 19.20 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, virtuvėje, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto su J. G. metu, paėmęs į ranką virtuvėje ant spintelės buvusį peilį, laikydamas jį rankoje ir akivaizdžiai jį demonstruodamas, ėjo link nukentėjusiojo J. G. ir grasino sakydamas: „papjausiu tave“ bei laikydamas rankoje peilį, juo užsimojo ir bandė įdurti nukentėjusiajam J. G. į krūtinę, tokiu būdu grasino nužudyti J. G., suteikdamas nukentėjusiajam pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

V. G. pranešus apie įtarimą, dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo, jis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis nuo 2018 metų liepos mėn. gyvena pas R. G., jos namuose adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su R. G. abu veda šeimyninį gyvenimą, bendrai veda bendrą ūkį bei bendrai naudojasi pinigais. 2019 m. balandžio 14 d. jis buvo išvažiavęs į Kauną. 2019 m. balandžio 16 d. apie 18.00 val. iš Kauno grįžo į namus ir parsinešė iš parduotuvės nusipirkęs 0,2 l talpos butelį degtinės. Jam grįžus, namuose buvo jo sugyventinė R. G.. Jis namuose gėrė savo parsineštą degtinės butelį. Taip pat dar vieną stikliuką įpylė ir R.. Jam atrodo, kad R. buvo irgi išgėrusi. Tuo metu R. jam pradėjo priekaištauti dėl to, kad jis pasiėmė ir Kaune praleido jų bendrus pinigus. R. G. paskambino savo sūnui J. G., kad jis atvažiuotų. Po 19.00 val. į namus, esančius P(duomenys neskelbtini), atvažiavo R. G. sūnus J. G. su savo drauge J. J.. J. G. su J. J. atėjus į namus, jis tuo metu virtuvėje sėdėjo prie stalo. J. G. atėjęs į virtuvę irgi pradėjo jam priekaištauti dėl jo išleistų šeimos pinigų. Tuo prasidėjo visas konfliktas. Jis susinervinęs pakilo nuo kėdės ir, būdamas įsiutęs, nuo virtuvinės spintelės paėmė į ranką metalinį virtuvinį peilį ir laikydamas savo dešinėje rankoje peilį ėjo link J. G., norėdamas jį pagąsdinti, iš įsiutimo pasakė J. G. grasinančius žodžius: „papjausiu tave“ ir peiliu užsimojo link J. G. krūtinės. Jis J. G. sužaloti nenorėjo, jis jį norėjo tik pagąsdinti. Jis norėjo J. G. tik pagąsdinti, jo sužaloti, ar nužudyti nenorėjo. Kai jis užsimojo peiliu, J. G. tuo metu atsitraukė nuo jo ir išėjo į koridorių. Jis tuomet virtuvėje peilį padėjo ant spintelės ir atsisėdo prie stalo ant kėdės. J. G. paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir į namus iškvietė policijos pareigūnus. Neužilgo į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 1,17 promilių girtumas. Visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, mano, kad jo toks elgesys J. G. sukėlė išgąstį, jis savo tokiais veiksmais J. G. suteikė pakankamą pagrindą manyti, kad jo tokie grasinimai jo atžvilgiu gali būti įvykdyti. Jis papjauti J. G. neketino, ir jo sužaloti bei nužudyti irgi nenorėjo, jis jį norėjo tik pagąsdinti. Toks konfliktas tarp jo ir J. G. įvyko pirmą kartą. Konflikto metu jis savo sugyventinės atžvilgiu smurto nenaudojo, konflikto metu jis J. G. nesužalojo. Pasižada daugiau nusikalstamų veikų nedaryti. Policijos pareigūnai atvykę jį sulaikė (b. l. 58 – 60, 61).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis J. G. parodė, kad 2019 m. balandžio 16 d., apie 18.00 val., jam paskambino motina R. G., kuri paprašė atvažiuoti į namus, kad jis padėtų išsiaiškinti dėl jos pasisavintų pinigų, kuriuos yra pasisavinęs jos sugyventinis V. G.. Apie 19.20 val., jis su drauge J. J. atvažiavo pas savo motiną, gyvenančią Au(duomenys neskelbtini). Atvažiavę įėjo į buto vidų. Jam įėjus į buto koridorių, jis ėjo link virtuvės ir išgirdo kaip motina pasakė: „J. neik“. Tuo metu pamatė, kaip motinos sugyventinis V. G. atsistojo nuo kėdės, kuris tuo metu buvo virtuvėje ir ranka kažką siekė link virtuvinės spintelės. V. G. eidamas link jo dešinėje rankoje laikė peilį ir buvo užsimojęs. Artėdamas V. G. jam pradėjo grasinti, sakydamas: „papjausiu tave“ ir su peiliu užsimojo. Tarp jų atstumas buvo per rankos mostą. V. G., laikydamas peilį dešinėje rankoje, užsimojo ir taikėsi jam į krūtinę įdurti. Jis į tai sureagavo ir atsitraukęs sparčiu žingsniu išėjo iš buto, uždarydamas duris. Išeidamas iš buto jis savo draugę išstūmė į laiptinę. Iš karto paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad grasino jam peiliu mamos sugyventinis. V. G. grasinimas buvo realus, kadangi kai užsimojo peiliu ir jam bandė įdurti ar sužaloti jį, tarp jų buvo artimas atstumas, tačiau greitos reakcijos dėka jam pavyko išvengti dūrio. Jis su motina tame bute negyvena, tik mamą aplanko retkarčiais. Motina su sugyventiniu V. G. kartu gyvena apie metus laiko. Anksčiau su motinos sugyventiniu neteko konfliktuoti. Kaltinamasis atrodė neblaivus. Kai jis atėjo į butą, nieko V. G. nesakė, nes nespėjo, kadangi jis pats su peiliu pradėjo jam grasinti, kad papjaus. Jis buvo blaivus. Jo draugė dėl tokio V. G. elgesio buvo išsigandusi (b. l. 23 – 24, 25).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. J. parodė, kad 2019 m. balandžio 1 d., apie 18.00 val., jo draugui J. G. į telefoną paskambino jo motina R. G., kuri paprašė atvažiuoti iki jos namų ir pasikalbėti su jos sugyventiniu V. G. dėl pasisavintų pinigų. J. G. sutiko nuvažiuoti pas mamą. Draugas jai pasiūlė su juo kartu važiuoti. Apie 19.20 val., ji kartu su draugu J. G. nuvažiavo pas jo mamą R. G. į jos namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). R. G. gyvena daugiabutyje. J. atidarė motinos buto duris ir abu kartu įėjo į butą. J. pirmas įėjo. Jiems tik įėjus į butą, ji išgirdo kaip J. motina R. sušuko: „J. neik“. Ji, tai išgirdusi, sustojo koridoriaus viduje, prie įėjimo durų. J. G. nuo koridoriaus ėjo link virtuvės. Tuo metu pamatė, kaip R. G. sugyventinis V. G. atsistojo nuo kėdės ir nuo virtuvinės spintelės staigiai į ranką pasiėmė virtuvinį peilį. V. G. rankoje laikydamas peilį juo užsimojo ir ėjo link jos draugo J. G.. V. G., artėdamas prie jos draugo, pradėjo jam grasinti, sakydamas: „papjausiu tave“. J. G. nuo V. G. stovėjo apie vieno metro atstumu. Matė, kad V. G. dešinėje rankoje laikydamas peilį juo užsimojo ir jos draugui J. G. taikėsi į krūtinę įdurti, tačiau J. G. nuo V. G. staigiai atsitraukė. Jis atidarė buto duris ir išėjo į laiptinės koridorių, dar ją draugas stumtelėjo, kad kuo greičiau eitų. Išėjus iš buto, J. G. iš karto paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį. Neužilgo į R. G. namus atvyko policijos pareigūnai. V. G. atvykus policijos pareigūnams buvo namuose, jis sėdėjo virtuvėje. V. G. buvo neblaivus. Kai ji su draugu atėjo į butą, su V. G. apie pinigus nekalbėjo. Kai tik įėjo į butą, V. G. iš karto su peiliu puolė jos draugą J. G.. Jos draugo J. reakcijos dėka, jis išvengė V. G. dūrio. V. G. grasinimai peiliu buvo realūs, jis peiliu buvo užsimojęs, žodžiais grasino J. G. papjauti sakydamas žodžius „papjausiu tave“. Ji pati konflikto metu V. G. sužalota nebuvo, jos atžvilgiu V. G. negrasino. Ji tik pati matydama pas V. G. rankoje peilį, išsigando. J. G. motina R. G. su savo sugyventiniu V. G. gyvena kartu apie metus laiko (b. l. 28 – 29, 30).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. G. parodė, kad V. G. yra jos sugyventinis su kuriuo kartu gyvena nuo 2018 metų liepos mėn. V. G. kartu su ja gyvena jai priklausančiame, bute adresu (duomenys neskelbtini) Šiuose namuose kartu su V. gyvena dviese, mažamečių vaikų nėra ir daugiau kitų asmenų su jais kartu negyvena. Su V. G. abu kartu veda šeimyninį gyvenimą, bendrą ūkį. Naudojasi bendrais pinigais. 2019 m. balandžio 14 d. dienos metu ji grįždama į namus, kieme susitiko savo sugyventinį V., kuris jai pasakė, kad jis išvažiuoja. V. jai neminėjo, kur jis važiuoja. Jai grįžus į namus, ji pastebėjo, kad namuose nėra 800,00 Eur. Suprato, kad šiuos pinigus pasiėmė sugyventinis V. G.. Ji labai supyko ant V., kad jis jų pasiėmė bendrus pinigus. Ji bandė telefonu skambinti V., bet jis su ja nenorėjo kalbėtis, jis vis išjungdavo savo telefoną. 2019 m. balandžio 16 d. jai būnant namuose apie 18.00 val. į namus sugrįžo neblaivus jos sugyventinis V. G. ir dar su savimi parsinešė 0,2 l talpos degtinės butelį. Ji pas V. pasiteiravo kur jų pinigai. V. atsakė, kad pinigų jis neturi, jis juos pralošė Kaune. Ji įpykusi telefonu paskambino savo sūnui J. G., kad jis atvažiuotų ir pasikalbėtų su V. dėl pinigų. V. G., virtuvėje sėdėdamas prie stalo, gėrė degtinę. Jis su V. degtinės negėrė. V. ir jai sėdint virtuvėje prie stalo, V. pro virtuvės langą pamatė, kad atvažiavo jos sūnus J. G. su savo sužadėtine J. J.. V. pamatęs, kad atvažiavo jos sūnus, įsiuto ir nuo virtuvinės spintelės į ranką pasiėmė peilį ir pasakė grasinančius žodžius. Ką tiksliai dar pasakė ji jau gerai nepamena. Tuo metu apie 19.20 val. į butą įėjo jos sūnus J. G.. Ji iš karto savo sūnui sušuko: „J. neik, atsargiai jis turi peilį“. Kai tik virtuvėje pasirodė jos sūnus J., tuomet V. G., turėdamas rankoje virtuvinį peilį, ėjo link jo sūnaus J.. V. G., eidamas link J., savo dešinėje rankoje laikė peilį, kurį buvo nukreipęs į J.. V. G., eidamas link J., jos sūnui pagrasino, sakydamas: „papjausiu tave“ ir su peiliu užsimojo link J.. Atstumas tarp J. ir V. buvo nedidelis, maždaug apie vienas metras. V. G., laikydamas rankoje peilį, juo užsimojo ir taikėsi jos sūnui J. G. durti į krūtinę. Tačiau nepataikė, nes sūnus nuo V. G., staigiai atsitraukė ir su J. išėjo iš buto ir iškvietė policijos pareigūnus. V. G. jos atžvilgiu smurto nenaudojo, taip pat jai jos atžvilgiu jokių grasinančių žodžių nesakė. Ji pati nuo V. G. nenukentėjo. Tačiau V. G. peiliu grasino jos sūnui. V. G. grasinimas jos sūnaus atžvilgiu buvo realus, kadangi V. G. laikydamas savo rankoje peilį juo užsimojo ir bandė įdurti į krūtinę J. G.. Po to V. G. peilį padėjo ant spintelės, ar į spintelę, ji jau gerai neprisimena. Šiuo metu V. G. grįžo pas ją į namus. V. G. prižadėjo grąžinti jo išleistus jų bendrus pinigus. Ji pati V. G. dėl išleistų jų bendrų pinigų pretenzijų neturi (b. l. 32 – 33, 34).

Pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2019 m. balandžio 16 d. Alytaus apskrities VPK Prienų rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-15565-19, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad 2019 m. balandžio 16 d. gautas J. G. pareiškimas, kad 2019 m. balandžio 16 d. apie 19.20 val., jam atvykus pas motiną R. G. į namus, esančius (duomenys neskelbtini)., jos sugyventinis V. G., kuriam nustatytas 1,17 promilių girtumas, pagriebęs peilį nuo virtuvinės spintelės ir juo grasindamas, bei išsakydamas grasinančius žodžius: „papjausiu tave“, užsimojo peiliu ir bandė įdurti į krūtinę. J. G. sužalotas nebuvo, kadangi pavyko išbėgti iš buto (b. l. 1 – 2).

Įvykio vietos apžiūros protokole su nuotraukomis užfiksuota įvykio vieta, kuri yra daugiabučio namo trečiame aukšte, butas Nr. 5. Pro buto duris patenkama į koridorių. Šiaurės rytų kryptimi matomos atviros durys, pro kurias patenkama į virtuvę. Pietvakarių kryptimi matomas virtuvinis komplektas, kurio spintelės durys yra pravertos. Apžiūros metu spintelės durys atidaromos, viršutinėje spintelės lentynoje yra sudėti įvairūs namų apyvokos daiktai, tarp jų yra balto metalo peilis, kuris nufotografuojamas. Apžiūros metu peilis pai motinas. Peilio bendras ilgis yra 23 cm., rankenos, kuri yra metalinė, ilgis yra 11 cm, geležtės ilgis yra 12 cm. Peilis yra balto metalo, ant geležtės yra užrašas „Berlinger Haus“ (b. l. 13, 14 – 15).

Daiktų apžiūros protokolu su nuotraukomis apžiūrėtas ir užfiksuotas peilis, kuris saugojamas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, kvitas Nr. 003494 (b. l. 17, 18 – 19, 20, 21).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio R. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. balandžio 16 d. 21.34 val., alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0231, patikros sertifikato Nr. 0856947, įtariamajam V. G. nustatytas 1,17 promilių girtumas, 21.42 val. nukentėjusiajam J. G. nustatyta 0,00 promilių girtumas (b. l. 16).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, 2019 m. balandžio 16 d. apie 19.20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), V. G. eidamas paėmė peilį ir laikydamas jį dešinėje rankoje grasino J. G., sakydamas: „papjausiu tave“ ir su peiliu užsimojęs, taikėsi nukentėjusiajam įdurti į krūtinę, tačiau J. G. sureagavęs į tai greitai atsitraukė. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. G. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y., kad jis 2019 m. gegužės 16 d. 19.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , būdamas įsiutęs, laikydamas savo dešinėje rankoje peilį ėjo link J. G., bei norėdamas pagąsdinti jį, pasakė grasinančius žodžius: „papjausiu tave“ ir peiliu užsimojo link J. G. krūtinės. Jis norėjo J. G. tik pagąsdinti, jo sužaloti, ar nužudyti nenorėjo, mano, kad jo toks elgesys J. G. sukėlė išgąstį, mano, kad jis savo tokiais veiksmais J. G. suteikė pakankamą pagrindą manyti, kad jo tokie grasinimai jo atžvilgiu gali būti įvykdyti. Kaltinamojo parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški. Nukentėjusysis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. balandžio 16 d. 19.20 val., V. G. pas jo motiną bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rankoje laikydamas peilį, juo užsimojo ir ėjo link jo, grasindamas papjauti jį, peiliu užsimojo ir taikėsi jam į krūtinę įdurti. V. G. grasinimas buvo realus, kadangi kai užsimojo peiliu ir jam bandė įdurti ar sužaloti jį, tarp jų buvo artimas atstumas, tačiau greitos reakcijos dėka jam pavyko išvengti dūrio. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti šiais nukentėjusiojo parodymais, nes juos patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat ir paties kaltinamojo parodymai. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato tarnybiniame protokole – pareiškime nurodyta, kad policijos pareigūnams J. G. pranešęs apie įvykį paaiškino, kad V. G. 2019 m. balandžio 16 d. 19.20 val. jam įėjus į buto vidų, motinos sugyventinis, jį pamatęs, staiga atsistojo nuo kėdės ir nuo spintelės pagriebęs peilį, puolė link jo. Dešinėje rankoje laikydamas peilį, artėjo link jo ir grasindamas, jog papjaus, užsimojo peiliu, tuo metu jis buvo koridoriuje ir tarp jų atstumas buvo per rankos mostą. Motinos sugyventinis, rankoje laikydamas peilį, užsimojo ir bandė jam įdurti į krūtinę. Daiktų apžiūros protokolu su nuotraukomis apžiūrėtas ir užfiksuotas peilis. Įvertinus nustatytas aplinkybes, sprendžiama, kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog kaltinamasis V. G. grasino papjauti nukentėjusįjį J. G. ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo V. G. kaltė padarius BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta.

II. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas V. G. dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą J. G., pasitvirtino.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam jie buvo skirti (kasacinė nutartis Nr. 2K–639/2010). Vadovaujantis teismų praktika, vertinant grasinimo realumą nėra būtina nustatyti, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį.

Kaltinamasis V. G. pripažino, kad 2019 m. balandžio 16 d. 19.20 val. būdamas įsiutęs, nuo virtuvinės spintelės paėmė į ranką metalinį virtuvinį peilį ir laikydamas savo dešinėje rankoje peilį ėjo link J. G., bei norėdamas pagąsdinti J. G., jis iš įsiutimo pasakė J. G. grasinančius žodžius: „papjausiu tave“ ir peiliu užsimojo link J. G. krūtinės. Jis J. G. sužaloti nenorėjo, jis jį norėjo tik pagąsdinti. Sutiko, kad jo toks elgesys J. G. sukėlė išgąstį, jis savo tokiais veiksmais J. G. suteikė pakankamą pagrindą manyti, kad jo tokie grasinimai jo atžvilgiu gali būti įvykdyti. Tai rodo, kad kaltinamasis siekė, kad nukentėjusysis dėl tokių jo veiksmų išsigąstų. Jo tyčią patvirtina ir kaltinamojo, einant su peiliu rankoje link nukentėjusiojo, išsakyti žodžiai: „papjausiu tave“. Visa tai patvirtina kaltinamojo V. G. tyčią dėl nukentėjusiojo bauginimo. Įvertinus visas bylos aplinkybes, surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad V. G. pasakyti žodžiai: „papjausiu tave“ ir atlikti veiksmai – mėginimas durti į krūtinę su peiliu, esant tarp jų mažam atstumui, rodo grėsmės realumą ir tai, kad jo atlikti veiksmai buvo pakankami baimei sukelti, jaustis nesaugiai, taip pat rodo, kad kaltinamasis suprato, jog atlieka veiksmus, kurie yra pakankami žmogui įbauginti. Įvertinus visas aplinkybes nukentėjusysis turėjo realų pagrindą išsigąsti, kad grasinimas gali būti įgyvendintas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo objektyvų pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-287/2014, 2K-219/2014 ir kt.).

Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

III. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta bet kuri bausmė – baudžiamas viešaisiais darbais, arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų, bylos aplinkybės yra aiškios.

Teismas konstatuoja, kad V. G. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 67, 69).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).

V. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius V. G. – neteistas (b. l. 44), baustas administracine tvarka, tačiau nuobaudos negalioja (b. l. 45 – 49), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat vykdo individualią veiklą (b. l. 50 – 52), narkologo – psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 43). Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į nusikaltimo pasekmių sunkumo laipsnį, skirtina geriausiai kaltinamojo asmenybę bei bausme siekiamus tikslus atitiksianti BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bei prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimus – sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

BK 64¹ straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog V. G. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitomas V. G. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. balandžio 16 d. 21.30 val. iki 2019 m. balandžio 17 d. 11.10 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo paroms (b. l. 62 – 63, 64).

V. Kiti proceso klausimai

Kaltinamajam V. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 65 – 66) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – balto metalo peilis, saugomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje pagal kvitą Nr. 003494 (b. l. 18 – 19, 20, 21), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. G. paskirti galutinę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant 7 (septynių) mėnesių laikotarpiu sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti V. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. balandžio 16 d. 21.30 val. iki 2019 m. balandžio 17 d. 11.10 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.

V. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu konfiskuoti nusikalstamos veikos įrankį – peilį, saugomą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, pagal kvitą Nr. 003494, ir perduoti jį sunaikinti.

Informuoti kaltinamąjį V. G. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Įteikti kaltinamajam V. G., nukentėjusiajam J. G. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašus, išsiunčiant juos registruotu laišku.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.