- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-01
- Bylos Nr.
- II-29-573/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01829-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Dainius Ročys (pirm.)
- Pažeidėjas
- N. G.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos eismo įvykių registravimo skyrius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal N. G. (toliau - pareiškėja) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus viršininkės R. B. (toliau - institucija) 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-14777-2021 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 21142538590 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-14777-2021 N. G. nubausta už tai, kad 2021 m. rugpjūčio 24 d., 21.25 val., vairuodama automobilį „Renault Scenic“. Valst Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama (duomenys neskelbtini) g. nereguliuojamoje sankryžoje su (duomenys neskelbtini) g., nevykdė kelio ženklo „203-Duoti kelią“ reikalavimų ir susidūrė su iš dešinės pusės šaligatviu atvažiavusiu dviratininku, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 154, 1 pr. „203“ punktų reikalavimus. Įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 1 dalyje, N. G. paskirta nuobauda – 30 Eur bauda.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2021 m. gruodžio 16 d. gautas ir priimtas nagrinėti N. G. skundas, kuriame ji nesutinka su jo atžvilgiu priimtu institucijos 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimu, prašo jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jos – N. G. atžvilgiu nutraukti jai nepadarius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde nurodė, kad kaltė grindžiama 2021 m. lapkričio 8 d. LTEC ekspertizės aktu Nr. 11-2476 (21), kuriame ekspertas V. L. nustatė automobilio „Renault Scenic“, valst. Nr. FF0181, ir dviračio susidūrimo eigą (mechanizmą). Ekspertas iš dviračio ir automobilio sugadinimų pobūdžio sprendė, kad automobilio ir dviračio susidūrimas įvyko automobiliui judant. Kampas tarp transporto priemonių išilginių simetrijos ašių susidūrimo metu buvo artimas statmenam. Dviratis, tikėtina, priekinės šakės kairiuoju stovu atsitrenkė į automobilio priekinio bamperio dešinįjį kampą, ir vėliau kairiuoju šonu slydo automobilio priekine dalimi, automobilis dviratį pastūmė savo judėjimo kryptimi, todėl dviratis virto ant automobilio priekinės dalies, vairo kairiąja rankena atsiremdamas į automobilio variklio dangtį, automobilio priekinis dešinys žibintas, tikėtina, buvo kliudytas dviratininko. Priekinis ir užpakalinis dviračio ratai buvo deformuoti dėl automobilio postūmio skersine dviračio judėjimo kryptimi. Praslydęs per priekinę automobilio dalį, dviratis nugriuvo kairiau automobilio nenustatytoje vietoje. Automobilis buvo sustabdytas vietoje, kurioje užfiksuotas po eismo įvykio.
Pareiškėjos teigimu, ekspertas automobilio ir dviračio susidūrimo eigą nustatė neteisingai, kas galimai turėjo įtakos atitinkamai ir neteisingos išvados pateikimui.
Pareiškėjos nuomone, ekspertas ekspertizės akte fiksavo pėdsakus ant automobilio valstybinio numerio (valstybinis numeris yra sulankstytas) ir galimai sulankstyto valstybinio numerio pagrindu padarė išvadą, kad dviratis automobilio buvo pastumtas, tačiau valstybinis numeris buvo deformuotas ne šio įvykio metu, o 2013 metų pavasarį patyrus eismo įvykį, nuvažiuojant nuo kelio į krūmynus. Šią aplinkybę dėl valstybinio numerio deformacijos nurodė policijos pareigūnams iš karto jiems atvykus, todėl valstybinio numerio apgadinimai nebuvo nurodyti eismo įvykio schemos aprašyme. Ekspertas, darydamas išvadą, tačiau, nesant tokios fiksuotos informacijos, pirmiausia privalėjo ją patikslinti, o ne daryti nepagrįstą išvadą, kuri, pareiškėjos įsitikinimu, esminiai iškreipė ekspertizės aktą. Ekspertas, nustatydamas automobilio ir dviračio susidūrimo eigą, nurodė, kad dviratis virto ant automobilio priekinės dalies vairo kairiąją rankena atsiremdamas į automobilio variklio dangtį. Ši eksperto padaryta prielaida yra neteisinga, nes dviratis ant automobilio nevirto. Dėl dviratininko didelio greičio pats susidūrimo momentas buvo staigus ir netikėtas, tačiau atsitrenkęs į automobilio dešinį kampą, dviratininkas iš karto slydo gatve, kas leidžia spręsti, kad paskutinę minutę pamatęs kliūtį, dviratininkas pasuko į dešinę pusę, galimai bandė “guldyti“ dviratį, tačiau atsitrenkęs į automobilio dešinės pusės kampą, griuvo ir slydo. Jokio dviračio postūmio automobiliu priekine dalimi nebuvo, o kadangi jos automobilis faktiškai tuo metu vos judėjo, todėl iš karto po susidūrimo su dviratininku, sustabdė. Tiek vaizdo įrašas, tiek pareiškėjos nurodytos aplinkybės rodo, kad ji judėjo labai lėtai dėl (duomenys neskelbtini) g. vykusio eismo, bei (duomenys neskelbtini) namą juosiančios betoninės tvoros, tam, kad matyti šaligatviu judančius eismo dalyvius, reikia išvažiuoti į priekį. Ir jai išvažiavus tiek, kad būtų matyti šaligatvis, kuriuo važiavo dviratis, jis dideliu greičiu važiuodamas trenkėsi į jos automobilio dešinį priekinio bamperio kampą.
Šalies argumentai
Pareiškėjos skunde taip pat nurodoma, kad ekspertas, spręsdamas dėl pagrindinės eismo įvykio kilimo priežasties, nevertino ir neatsižvelgė ir į kitas esmines aplinkybes. Pagal KET 56 punktą, važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale - raudonos šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Dviračio priekyje degė baltos spalvos žibintas, tačiau dviratininkas vilkėjo tamsios spalvos rūbais, nedėvėjo šviesą atspindinčios liemenės, kas mažino jo matomumą tamsiu paros metu, be to, jis buvo neblaivus, kas turėjo įtakos jo reakcijai bei elementariam orientavimusi – pagal dviračio greitį, dviratininko elgesį, akivaizdu, kad jis net nemanė kertantis kelią, dėl ko nesumažino greičio, nes jis važiavo sąlyginai dideliu greičiu (vizualiai lyginant su gatve pravažiuojančių automobilių greičiais), kai tuo tarpu pareiškėjos automobilio greitis buvo minimalus. Pareiškėjos teigimu, ekspertas visiškai nevertino ir kito dviratininko padaryto KET pažeidimo, turėjusio įtakos eismo įvykio kilimui, nes pagal KET 57 punktą, kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima, leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Tai yra, jeigu dviratininkas būtų laikęsis šio reikalavimo, jis net ir važiuodamas dideliu greičiu būtų išvengęs susidūrimo su automobiliu, kadangi nuo automobilio priekinės ašies iki (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies buvo 2,70 m. atstumas. Tai matyti ir iš ekspertizės akte esančio 1 paveikslėlio. Vadovaujantis KET 59 p., vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais ne tik privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams, tačiau vadovaujantis KET 60 p. dviračio vairuotojas, norėdamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus tuos atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka. Ši KET norma aiškiai nurodo, kad kertant bet kurią važiuojamąją dalį, kur eismas nereguliuojamas, dviratininkas ne tik privalo sumažinti greitį, tačiau praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones. Ir šis reikalavimas dviratininkui galioja net ir tuo atveju, kai kertamoje važiuojamojoje kelio dalyje yra pastatytas ženklas 203 “Duoti kelią“.
Pareiškėjos nuomone, ekspertas nevertino tos aplinkybės, kad dviratininkas, net ir turėdamas ribotas galimybes dėl tos pačios betoninės tvoros matyti kertama važiuojamąja dalimi važiuojantį automobilį, turėjo didesnes galimybes, būdamas atidus, jį pastebėti anksčiau ir sustabdyti dviratį dėl automobilio žibintų, kadangi šviesos buvo matomos dar automobiliui nepravažiavus betoninės tvoros. Išdėstytos aplinkybės, pareiškėjos vertinimu, patvirtina, kad ekspertas ekspertizės išvadą grindė aplinkybėmis, kurios neatitinka faktinės padėties, kas turėjo įtakos jo nepagrįstoms išvadoms, kurių pagrindu buvo priimtas skundžiamas nutarimas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į N. G. skundą institucija prašė skundą atmesti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokolai, kuriais buvo pareikšti kaltinimai asmenims, surašyti tiek automobilio vairuotojai tiek dviračio vairuotojui, o ekspertizę atliko specialių žinių turintis asmuo, taip pat turintis atitinkamos srities eksperto licenciją, todėl netikėti ekspertizės aktu ir jame pateiktu aprašymu nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytojas V. R. parodė, kad važiavo dviračiu (duomenys neskelbtini) gatvės šaligatviu, nesidairė, kad kerta gatvę nematė, nes užstojo pastatas. Automobilio nematė, tik pajuto smūgį, dviratis sulankstytas. Įvykio metu buvo prietema, jo dviračio šviesos buvo įjungtos, labai stiprios, automobilio šviesos taip pat degė, nes jas pamatė krisdamas, prieš tai šviesų nematė. Atsitrenkė į automobilio priekinę dalį – automobilio buferį. Dviračiu važiavo per šaligatvio vidurį, greitis buvo apie 20-30 km/h, spidometro neturi, tiksliai greičio pasakyti negali, apie automobilio greitį pasakyti nieko negali, įvykio aplinkybių detaliai nurodyti negali. Galėjo atsimušti ir į lempą. Krito nuo stipraus smūgio į dviratį, paaiškinti kur atsimušė dviračio rėmas pasakyti negali.
Teismo posėdyje ekspertas V. L. savo išvadą palaikė ir paaiškino, kad dviračio smūgis buvo į automobilio dešinį kampą, o dviračiui į kairįjį šoną, todėl dviratis buvo nublokštas ir turėjo nuvirsti už kairiojo automobilio šono. Automobilio valstybinio ženklo pažeidimas neturi jokios reikšmės, jei tai iš ankstesnio įvykio, kiti sugadinimai patvirtina susidūrimo pobūdį priekine bamperio dalimi – tai įbrėžimai ant bamperio. Susidūrimas – kontaktas yra vieno momento įvykis. Dviratininkas važiuoti gali šaligatviu, mano, kad jis važiavo dešine šaligatvio puse, nes prie šaligatvio krašto susodinti medžiai. Susidūrimo metu vaizdo įraše matyti, kad automobilis judėjo. Dėl vaizdo kokybės nustatyti transporto priemonių greičio nėra galimybės. Dviratininkas ar mažino greitį prieš sankryžą, pasakyti negali. Automobilis privalėjo duoti kelią kitai transporto priemonei, susidūrimo metu automobilis judėjo, nes dviračio abu ratai sulankstyti nuo smūgio, nebuvo įvykdyta pareiga duoti kelią, kliūtis dviračiui sudaryta buvo dėl automobilio judėjimo. Tai, kad dviratininkas nesumažino greičio, išvadoje nurodyta, jog „dviratininkas, artėdamas prie sankryžos su šalutiniu keliu, kurio apžvelgiamumas ribojamas šalia kelio įrengtos tvoros, laiku nesumažino važiavimo greičio, nestabdydamas įvažiavo į sankryžą ir dėl to neteko galimybės sustabdyti iki kliūtį sudariusio automobilio, techniniu požiūriu, turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu“.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja parodė, kad dviratininkas buvo neblaivus, važiavo labai greitai, nesilaikydamas šaligatvio dešinės pusės, kliūtis atsirado staigiai. Kontaktas buvo dešiniu kampu. Dviračiui važiuojat dideliu greičiu, automobiliui turint pareigą duoti kelią, iki išvažiavimo dviratis tokioje zonoje nebuvo matomas. Dviratininkas taip pat nepastebėjo transporto priemonės, nors galėjo pastebėti, kadangi buvo įjungtos automobilio šviesos ir transporto priemonės priekis iš už kliūties išlindo pirmiau, todėl nepastebėti transporto priemonės nebuvo negalima. Dviratininkas važiavo nežiūrėdamas į priekį, nežinodamas, kad kerta gatvę, važiavo ne dešine šaligatvio puse, dėl ko ir atsitrenkė į automobilį. Dėl esančios kliūties iš dešinės – sienos (tvoros),iš dešinės dideliu greičiu važiuojančio dviratininko dėl per mažo apžvalgos kampo pamatyti nebuvo galima. Susidūrimo metu jos vairuojamas automobilis stovėjo, tai matosi iš vaizdo įrašo. Dviratis trenkėsi į dešinę pusę, todėl pareiškėjos kaltės nėra, dėl to administracinę teiseną jos atžvilgiu prašo nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog skundžiamas institucijos 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-14777-2021 N. G. atžvilgiu buvo priimtas kruopščiai ir visapusiškai ištyrus visas reikšmingas bylos aplinkybes, įvertinant proceso dalyvių parodymus, rašytinius įrodymus, tame tarpe ir įvertinant atliktą ekspertizę ir jos išvadą.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas, eismo įvykio dalyvis – V. R., apklaustas teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad važiavo dviračiu šaligatviu (duomenys neskelbtini) gatvės šaligatviu per šaligatvio vidurį, nesidairė, automobilio nematė, tik pajuto stiprų smūgį, krito, dviratis sulankstytas, į kurią automobilio priekio dalį atsimušė, pasakyti negali. Liudytojas neneigė, kad buvo lengvai apsvaigęs nuo alkoholio, kas jokios įtakos eismo įvykio kilimui neturėjo, neneigė, kad minėtos vietos nevertino kaip sankryžos, todėl dviračio greičio nemažino.
Pareiškėja teisminio nagrinėjimo metu laikėsi tos pačios pozicijos, kaip ir nusižengimą nagrinėjant institucijoje, kad dviratininkas, greitai važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatvės šaligatviu ir nestabdymas, kirsdamas (duomenys neskelbtini) gatvę, atsimušė į jos vairuojamo automobilio dešinę pusę, kai jos vairuojamas automobilis buvo faktiškai sustojęs ir dviratininkas nukrito priešais automobilį, ir, kad būtent dviratininko, o ne jos, kaip nesilaikiusios kelio ženklo „duoti kelią“ reikalavimo, veiksmai – greitas važiavimas, nepristabdymas prieš sankryžą, nevilkėjimas šviesą atspindinčios liemenės, apsvaigimas nuo alkoholio, buvo pagrindine priežastimi kilti eismo įvykiui.
Policijos pareigūnės, vyriausiosios patrulės D. T. tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schemos, foto nuotraukos, vaizdo įrašas sudarė galimybę vertinti eismo įvykio dalyvių veiksmus, tačiau, siekiant pašalinti bet kokias galimas abejones, institucijoje tyrimo metu buvo skirta techninė ekspertizė, kurią atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas V. L., turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, eismo įvykių teismo eksperto kvalifikaciją ir transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikaciją bei ekspertinio darbo stažą nuo 1995 metų. Ekspertas, įvertinęs visas aplinkybes, atlikęs skaičiavimus, padarė išvadą, kad automobilio „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja N. G., įvažiuodama į sankryžą iš šalutinio kelio, nedavė kelio pagrindiniu keliu, šaligatviu, važiavusiam dviratininkui V. R., sudarė jam kliūtį ir šie jos veiksmai, techniniu požiūriu, sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Taip pat dviratininkas V. R., artėdamas prie sankryžos su šalutiniu keliu, kurio apžvelgiamumas ribojamas šalia kelio įrengtos tvoros, laiku nesumažino važiavimo greičio, nestabdydamas įvažiavo į sankryžą ir dėl to neteko galimybės sustabdyti iki kliūtį sudariusio automobilio, techniniu požiūriu, turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Ši išvada patvirtina abipusę eismo dalyvių kaltę ir teismui tai abejonių nekelia.
Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertizės akto ir specialisto išvados vertinimas turi specifiką, kurią lemia tai, jog aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialių žinių, kurių teisėjai neturi. Vertinant ekspertizės aktą ar specialisto išvadą, turi būti patikrintos ir įvertintos tam tikros specifinės aplinkybės, t. y. ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas, pradinių duomenų teisingumas, medžiagos ištyrimo visapusiškumas, taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas ir pan.
Iš bylos duomenų matyti, kad ekspertui buvo pateikti visi dėl eismo įvykio surinkti duomenys – įvykio vietos schema, įvykio vietos, transporto priemonių fotonuotraukos, vaizdo įrašai, tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio dalyvių paaiškinimai, todėl jis turėjo galimybę pagal šiuos duomenis atlikti ekspertizę ir nustatyti eismo įvykio mechanizmą, kuris patvirtina, kad transporto priemonių susidūrimas įvyko automobiliui „Renault Scenic“ judant. Kampas tarp transporto priemonių išilginių simetrijos ašių susidūrimo metu buvo artimas statmenam. Ekspertas priėjo išvados, jog dviratis, tikėtina, priekinės šakės kairiuoju stovu atsitrenkė į automobilio priekinio bamperio dešinįjį kampą, ir vėliau kairiuoju šonu slydo automobilio priekine dalimi, automobilis dviratį pastūmė savo judėjimo kryptimi, todėl dviratis virto ant automobilio priekinės dalies, vairo kairiąja rankena atsiremdamas į automobilio variklio dangtį, automobilio priekinis dešinys žibintas tikėtina, buvo kliudytas dviratininko. Priekinis ir užpakalinis dviračio ratai buvo deformuoti dėl automobilio postūmio skersine dviračio judėjimui kryptimi. Praslydęs per priekinę automobilio dalį, dviratis nugriuvo kairiau automobilio nenustatytoje vietoje. Automobilis buvo sustabdytas vietoje, kurioje užfiksuotas po eismo įvykio.
Apklausiamas teismo posėdžio metu ekspertas V. L. dar kartą patvirtino, kad automobilio „Renault Scenic“ vairuotoja eismo įvykio metu nesilaikė kelio ženklo „203 Duoti kelią“ reikalavimo, nepraleido šaligatviu važiuojančio dviratininko, kuris važiavo nesumažindamas greičio kelio sankirtoje, todėl ir įvyko susidūrimas. Automobilio numerių sulankstymas, ką akcentavo pareiškėja, jei jis ir buvo padarytas ar šio ar ne šio eismo įvykio metu, jokios reikšmės ar įtakos eismo įvykio mechanizmo nustatymui nagrinėjamu atveju neturi, kadangi buvo įvertinta visų duomenų visuma, kuri ekspertizės akto nekeičia. Ekspertizės akte nustatytas eismo įvykio mechanizmas teismui abejonių nekelia, nes ir iš fotonuotraukų, padarytų iš karto po eismo įvykio, akivaizdžiai matyti, jog pareiškėjos automobilis po įvykusio susidūrimo stovi jau pravažiavęs kelio ženklą „203 duoti kelią“. Be to, iš fotonuotraukų, eismo įvykio schemos taip pat matyti, jog (duomenys neskelbtini) gatvės šaligatvis dalyje, kurioje jis susikerta su (duomenys neskelbtini) gatve, yra vientisas šaligatvio dangos rūšies (plytelių) atžvilgiu, šaligatvio ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankirtos neskiria jokie borteliai, todėl dviratį vairuojančiam V. R. vizualiai galėjo nesusidaryti įspūdis, kad jis kerta šalutinę gatvę. Pareiškėjos vairuojamas automobilis važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, kurioje buvo pastatytas ženklas „203 - Duoti kelią“ jau prieš (duomenys neskelbtini) gatvės šaligatvį, ties mūrinės tvoros pabaiga, kuri, pareiškėjos nuomone, ir trukdė matomumui. Tačiau teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad iš fotonuotraukų matyti, jog automobilis „Renault Scenic“ (duomenys neskelbtini) gatvėje po įvykio stovi ne dešinėje gatvės pusėje, o labiau kairėje (t. y. priešpriešinio eismo (duomenys neskelbtini) gatvės dalyje), kas neabejotinai didino (duomenys neskelbtini) gatvės šaligatvio apžvalgos dešiniąją pusę (kampą) iš kurios važiavo dviratininkas ir tai tik patvirtina, kad pareiškėja nebuvo itin atidi ir rūpestinga išvažiuojant iš šios šalutinės gatvės bei vertindama judėjimą šios (duomenys neskelbtini) pagrindinės gatvės šaligatviu, kertančiu (duomenys neskelbtini) gatvę.
Įvertinus šias byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad eismo įvykis kilo ne tik dėl to, kad V. R. nepasirinko tinkamo važiavimo dviračiu greičio, nesumažino jo prieš (duomenys neskelbtini) gatvės šaligatvio susikirtimą su šalutine (duomenys neskelbtini) gatve, bet ir dėl N. G. padarytų KET pažeidimų, dėl kurių V. R., važiuojantis dviračiu buvo partrenktas ir apgadintos abi transporto priemonės.
Vertinant ginčijamo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, institucija, tirdama įvykį ir su juo susijusias aplinkybes, ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad būtų nustatytos eismo įvykio aplinkybės, administracinio nusižengimo byloje surinkti visi duomenys, galintys turėti reikšmės įvykio vertinimui ir administracinėn atsakomybėn trauktino asmens nustatymui bei jo veiksmų kvalifikavimui. Be to, įrodinėjimo procesas neturi ir negali būti begalinis. Tiek institucija, tiek teismas kiekvienu atveju turi teisę nuspręsti dėl įrodymų pakankamumo. Nagrinėjamu atveju, N. G. kaltei pagrįsti pakanka byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, kurie tarpusavyje sudaro logiškai bei nuosekliai susijusią įrodymų grandinę. Teismo vertinimu, šioje byloje atlikti visi procesiniai veiksmai, kuriais surinktas pakankamas įrodymų kiekis, leidžiantis daryti pagrįstą išvadą, kad padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 1 dalyje, todėl pareiškėjos N. G. skundas atmetamas, o skundžiamas institucijos 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-14777-2021 paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus viršininkės R. B. 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-14777-2021 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 21142538590 palikti nepakeistą ir N. G. skundo netenkinti.
Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK: 21142538590 medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.