Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaidutė Stangvilienė, sekretoriaujant Loretai Janušauskienei, dalyvaujant prokurorei R. U., gynėjai R. Š., nukentėjusiajai V. B. bei jos įstatyminei atstovei V. B., viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, specialaus vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 151¹ str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Laikotarpiu nuo 2012 m. birželio mėnesio iki 2012 m. rugsėjo mėnesio M. P. savo namuose (duomenys neskelbtini) bei automobilyje „H. C.“ v/n (duomenys neskelbtini) abipusiu sutikimu, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ir privertimo lytiškai santykiauti požymių, apie dvidešimt kartų lytiškai santykiavo su nepilnamete V. B., gimusia (duomenys neskelbtini) , žinodamas, kad ji nėra sulaukusi šešiolikos metų amžiaus. Tokiu būdu pažeidė nukentėjusiosios nepilnametės V. B. seksualinio apsisprendimo laisvę bei neliečiamumą.

Kaltinamasis M. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis ir V. B. gyveno tame pačiame kaime. Su jos broliu J. mokėsi toje pačioje mokykloje, bendravo, kartu eidavo į šokius. Vėliau bendravimas nutrūko, nes išvykęs uždarbiauti į užsienį. 2012 metų pabaigoje grįžo į Lietuvą, gyveno (duomenys neskelbtini). Pamatęs V. B., atkreipė į ją dėmesį, nes ji buvo išaugusi, daili mergina. Lankantis jaunimo susibūrimo vietose sutiko V.. Abu buvo neabejingi vienas kitam. Žinojo, kad ji yra moksleivė, minėjo, jog ruošiasi egzaminams. Tikslų amžių sužinojo, kai V. pagimdė dukrą. Draugystės metu abu neaptarinėjo amžiaus, bet V. brolis J. pyko, kad draugaujantis su jo sese. Su V. nuo 2012 m. birželio mėnesio turėjo lytinius santykius, kurie tęsėsi iki rugpjūčio mėnesio. Ne visada naudojo apsisaugojimo priemones. Kad ji laukiasi, nežinojo, bet kaime tokios kalbos sklido. Abu turėjo lytinius santykius abipusiu sutarimu, prievartos nebuvo, kiek jai tuo metu buvo metų, nežinojo. Jam tuo laiku buvo dvidešimt trys metai. Su civiliniu ieškiniu nesutinkantis, nes tokių pinigų neturintis. Šiuo metu stengiasi sumokėti priteistus alimentus po 350 Lt kas mėnesį.

Nukentėjusioji V. B. parodė, kad M. P. pažinojo nuo vaikystės, gyveno tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime. Be to, kartu dirbo jų tėvai, o M. su jos broliu J. buvo geri draugai. Artimiau su M. bendrauti pradėjusi, kai jis grįžo iš užsienio. Jai tuo metu buvo penkiolika metų. Draugystę daugiau iniciavo M.. Abu susitikinėdavo kaimo sisibūrimo vietose. Žinojusi, kiek M. metų, o jis – kiek jai. Jų draugystę nuėjo iki lytinių santykių. Tai buvo jų abejų iniciatyva. Dėl jų draugystės prieštaravo jos brolis J.. Jai buvo žinoma, kad J. kalbėjo su M.. Ji pykusi, kad J. kišosi į jos ir M. asmeninius santykius. Tėvai apie jų draugystę nežinojo, bet draugai pašiepdavo. Su M. lytinius santykius turėjo jo namuose ir automobilyje. Abiejų draugystė tęsėsi kelis mėnesius, ne visada naudojo apsisaugojimo priemones. Apie bendrą ateitį beveik nekalbėjo. Dėl amžiaus skirtumo kalbėjo ir nusprendė, kad laikui bėgant jis nesijaus. Tarp jų buvo devynių metų skirtumas. M. žinojo, kad jai penkiolika metų. Su M. išsiskyrusi, kai sužinojo, kad jis turi kitą merginą, kuri šiuo metu yra jo žmona. Išsiskiriant nežinojusi, kad esanti nėščia. Gal ir įtarusi, bet nenorėjusi to suvokti. Kad laukiasi, supratusi paskutinėmis dienomis. Pagimdžius dukrą, M. neigė savo tėvystę, bet atlikus DNR tyrimus, tai buvo patvirtinta. Priteisti alimentai po 350 Lt kas mėnesį, neturtinė žala nepriteista. Pagimdžiusi besimokydama 9-oje klasėje. Dabar mokslus tęsianti toliau, mergaitę prižiūri mama.

Liudytoja V. B., nukentėjusiosios motina, parodė, kad kaltinamąjį M. P. ji gerai pažino, nes jis ilgą laiką buvo jos sūnaus J. draugas, gyveno viename (duomenys neskelbtini) kaime. Dėl to M. dažnai lankydavosi jų namuose. 2012 m. birželio mėnesį sužinojo, kad jos jaunesnioji dukra V. taip pat draugauja su M.. Suprato, kad tarp jų buvo gana artimi tarpusavio santykiai. Įspėjusi dukrą dėl jų draugystės, nes tarp M. ir V. buvo beveik dešimt metų skirtumas, be to, V. buvo nepilnametė, tik penkiolikos metų. V. į tai nekreipė dėmesio, žadėjo pagalvoti, tačiau matėsi, kad ir ji siekė draugystės. Jai žinoma, kad dėl M. ir V. bendravimo su M. kalbėjosi jos sūnus J.. Po to M. vengdavo pas juos lankytis, bet ji žinojo, kad dukra V. su juo susitikinėja kaimo jaunimo susibūrimo vietose. V. pradėjo vėliau pareiti į namus. Kai V. truputį sustambėjo, įtarė, kad ji gali būti nėščia, bet dukra neigė, sakė, jog tai dėl to, kad nustojusi sportuoti. Vėliau ji skundėsi, kad skauda galvą, buvo kiek išblyškusi, bet kad lauktųsi, nepastebėjo, todėl galvojo, kad ji negaluoja dėl akmenligės. 2013 m. pavasarį dukra pasijuto blogai ir buvo išvežta į ligoninę. Tik tada paaiškėjo, kad ji nėščia ir pagimdė dukrą. Šis įvykis V. šokiravo. Ji tapo nekalbi, verkdavo, būdavo depresinės būsenos, negalėjo susitaikyti su ta mintimi, kad pagimdė vaiką. V. pasakė, kad mergaitės tėvas M.. Tai sužinojęs M. atvyko pas juos. Pradžioje jis neneigė, kad tai jo vaikas, bet vėliau suabejojo, todėl buvo atliktas DNR tyrimas, kuris patvirtino jo tėvystę. Šiuo metu iš M. P. priteisti alimentai dukros K. išlaikymui po 350 Lt kas mėnesį. Dėl patirtų V. išgyvenimų bei dėl to, kad dukra turės viena auginti vaiką, jai dar reikia baigti mokytis mokykloje, įgyti specialybę, prašanti iš kaltinamojo M. P. priteisti dukros V. B. naudai 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Liudytojas J. B., nukentėjusiosios brolis, parodė, kad su kaltinamuoju M. P. buvo draugai nuo pat mažens, esantys bendraamžiai. Sesuo V. už jį dešimt metų jaunesnė. Paskutiniu metu su M. nedraugavo, nes sukūrė šeimą ir gyveno Alytuje. Vėliau grįžęs į (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad visi kalba apie M. ir jo sesers V. draugystę. Kadangi V. tuo metu dar buvo labai jauna, todėl nusprendęs pakalbėti su M., bet jis šią draugystę neigė. V. patvirtino, kad ji su M. draugaujanti ir prašiusi nesikišti į jų santykius. Su M. kalbėjęs susitikus bei ne kartą telefonu, jam sakęs, kad V. tik penkiolika metų. Po tokių pokalbių M. vengė su juo susitikti ar kitaip bendrauti. Kad V. laukiasi, nežinojęs, nesuprato. Tai sužinojo tik po, kai sesuo pagimdė vaiką.

Liudytoja L. R., V. B. draugė, parodė, kad jai buvo žinoma apie M. ir V. draugystę. Jie visi gyveno tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime, susitikdavo jaunimo susibūrimo vietose. Pastebėjo, kad M. ir V. gana artimai bendrauja, nevengė viešai rodyti vienas kitam jausmų, kartu važinėdavosi M. automobiliu. Atkreipė dėmesį į tai, kad M. žymiai vyresnis už V., bet V. sakiusi, jog jai tai nesvarbu. M. turėjo žinoti, kiek V. metų. Buvo žinoma, kad šiai draugystei prieštaravo V. brolis J.. V. draugės kalbėjo, jog ji turinti „atsiduoti“ M., kitiap jis ją paliks. Jų draugystė tęsėsi apie pusę metų, išsiskyrė, kai V. sužinojo, jog M. turi kitą merginą. Apie tai, kad V. laukėsi, sužinojo tik jai pagimdžius.

Liudytoja M. J., V. B. draugė, parodė, kad ji žinojo, jog V. draugavo su M., matydavo juos kartu M.. Juos laikė pora. V. jai prasitarusi apie tai, kad su M. turėjo lytinius santykius. Tarp jų matėsi amžiaus skirtumas, apie tai kalbėjusi su V., bet ji į tai nekreipė dėmesio, bet vengė, jog apie jų draugystę nesužinotų tėvai ir jos brolis. Buvo žinoma, kad brolis V. draudė draugauti su M. dėl jų amžiaus didelio skirtumo. Pati V. pasakojo, kad brolis J. apie tai buvo kalbėjęs su M., prieštaravo jų draugystei. Suprato, kad V. ir M. vienas kito amžių žinojo.

Liudytojas P. V., kaltinamojo pažįstamas, parodė, kad bendravo su Mergalaukio jaunimu, pastebėjo artimai draugaujančius V. ir M.. Jis žinojęs kiek V. metų. Buvo žinoma, kad pažįstami, draugai prieštaravo jų draugystei dėl jų amžiaus skirtumo. Pats žinojęs, kad tuo metu V. buvo nepilnametė, jai buvo penkiolika metų. Mano, kad M. turėjo žinoti, kiek V. metų.

Liudytojas V. P., kaltinamojo tėvas, parodė, kad pats matęs, kad sūnus M. draugauja su V. B., vaikščiojo susikibę už rankų. Apie jų draugystę kalbėjo visas kaimas. Nežinojo, kad V. nepilnametė. Ir šiuo metu nežinantis, kiek jai metų. Dėl M. ir V. draugystės paprieštaravęs, kai V. brolis J. apgadino automobilį.

Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:

Gimimo liudijimu (b. l. 3) nustatyta, kad V. B. gimusi (duomenys neskelbtini).

Gimimo liudijime (b. l. 13) užfiksuota, kad K. B., gimusios (duomenys neskelbtini), motina yra V. B., tėvas – M. P..

Asmens duomenų pažymoje (b. l. 60) M. P. dukra nurodyta K. B., gimusi (duomenys neskelbtini).

Šiais byloje surinktais įrodymais ir nustatytomis aplinkėmis įrodyta, kad pilnametis asmuo – M. P. lytiškai santykiavo su jaunesne negu šešiolikos metų mergina – V. B. ir tuo pdarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 151¹ str. 1 d. (iki 2014-03-25 galiojusi straipsnio redakcija).

Kaltinamasis M. P. kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino iš dalies nurodydamas, kad turėjo lytinius santykius su V. B., bet nežinojo, kiek jai metų, a plinkybės dėl amžiaus su niekuo neaptarinėjo ir draugės amžiumi nesidomėjo. Tačiau V. B. amžiaus faktas laikytinas visiems jų artimos aplinkos asmenims, tuo pačiu ir kaltinamajam, žinoma aplinkybe. Kaltinamasis M. P. gyveno ir augo tame pačiame kaime bei artimai bendravo su V. B. broliu J. B., buvo bendraamžiai. Vėliau bendraujant su V. daug kas prieštaravo jų draugystei ir to priežastimi nurodydavo jų amžiaus skirtumą. Tokiais asmenimis buvo jų artimi draugai, šeimos nariai, tačiau tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji į tai nekreipė dėmesio. Kaltinamasis tvirtino, kad nežinojo tikro V. B. amžiaus, tačiau tai laikytina tik jo atsakomybės vengimu, nes jam artimos aplinkos žmonės akcentavo tai, kad jis netinkamai elgėsi bendraudamas su nepilnamete, nurodė, kad jų pokalbio metu buvo aptariamas tikslus V. amžius. Tai nurodė ir nukentėjusioji. Kaltinamasis M. P., būdamas suaugusiu asmeniu, privalėjo jausti atsakomybę dėl savo veiksmų, įvertinti draugės V. B. amžių, nebrandumą ir jos socialinius įgūdžius, fiziologinių poreikių tenkinimui turėjo pasirinkti tinkamą asmenį ir būdą. Kadangi jis šių aplinkybių nevertino, o privalėjo, todėl trauktinas baudžiamojon atsakomybėn.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant ir parenkant bausmę kaltinamajam M. P. atsižvelgtina į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė nesunkią nusikalstamą veiką, anksčiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, šiuo metu dirba, turi šeimą.

Įvertinus šias aplinkybes kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Byloje pareikštas nukentėjusiosios V. B. interesais V. B. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas, nes žala atsirado kaltinamojo nusikalstamų veiksmų pasekoje ( LR CK 6.263 str. ). Tarp kaltinamojo padarytos neteisėtos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys.

Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio, pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Pripažintina, kad nukentėjusioji patyrė dvasinius sukrėtimus, fiziologinius pokyčius, nusikalstami veiksmai pakeitė jos gyvenimo būdą, bendravimo ypatumus, turėjo pasekmių, todėl turi teisę į patirtų nuostolių kompensaciją. Priteistinos sumos dydis nustatytinas atsižvelgiant į teisminę praktiką, kaltinamojo turtinę padėtį, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir pasekmes. Atsižvelgtina ir į tai, į kokias vertybes buvo kesintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Neturtinės žalos atlyginimas sietinas tik su nusikalstamų veiksmų padarymu, o ne su būsimomis nukentėjusiosios gyvenimo pasekmėmis ir nepritekliais. Atsižvelgtina ir į tai, kad abipusio artimo bendravimo siekė ne tik kaltinamasis, bet ir nukentėjusioji, nevertindama, kokių pasekmių gali kilti.

Kadangi tenkintinas civilinis ieškinys, iš kaltinamojo priteistinos advokato darbo apmokėjimo išlaidos (LR BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 151¹ str. 1 d. (iki 2014-03-25 galiojusi straipsnio redakcija) ir nuteisti: 1 metams laisvės apribojimo bausme. Šiuo laikotarpiu įpareigoti:

-be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

-būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu;

-per šešis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai dirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

V. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. P. nukentėjusiosios V. B. naudai 5000 (penkis tūkstančius) Lt neturtinei žalai atlyginti bei V. B. naudai 700 Lt advokato paslaugoms apmokėti. Nustatyti, kad V. B. naudai gautomis lėšomis uzufrukto teise iki jos pilnametystės naudosis įstatyminė atstovė V. B..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.