- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-04-20
- Bylos Nr.
- eI3-572-1161/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00891-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- gyvenamųjų namų savininkų bendrijai „Gindulių vakaris“
Regiono administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės, Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovei gyvenamųjų namų savininkų bendrijai „Gindulių vakaris“ dėl įpareigojimo įvykdyti privalomąjį nurodymą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti atsakovę gyvenamųjų namų savininkų bendriją (toliau – ir GNSB) „Gindulių vakaris“ (toliau – ir Bendrija), juridinio asmens kodas 302876899, reg. (duomenys neskelbtini), per teismo nustatytą terminą įvykdyti 2023 m. lapkričio 15 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN-795 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) duotus įpareigojimus, t. y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 19² straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (toliau – ir Vandens įstatymas) 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą buitinių nuotekų iš valymo įrenginio, esančio žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (koord. LKS-94 sistemoje Z: (duomenys neskelbtini)) išleidimui į gamtinę aplinką – Vėžių upelį (upių kadastro identifikavimo kodas: 20010320, išleistuvo koordinatės WGS84 sistemoje: (duomenys neskelbtini)) arba atsakovės naudojamus buitinių nuotekų inžinerinius tinklus prijungti prie centralizuotų inžinerinių nuotekų tinklų.
Nurodo, kad Departamento Klaipėdos valdybos Gargždų aplinkos apsaugos skyriaus (toliau – ir Gargždų aplinkos apsaugos skyrius) pareigūnams atlikus atsakovės vykdomos nuotekų tvarkymo veiklos atitikimą aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, nustatyta, jog atsakovė neturėdama taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo arba taršos leidimo, į gamtinę aplinką – Vėžių upelį (upių kadastro identifikavimo kodas: 20010320, išleistuvo koordinatės WGS84 sistemoje: (duomenys neskelbtini)), iš buitinių nuotekų valymo įrenginio, esančio žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (koord. LKS-94 sistemoje Z: (duomenys neskelbtini)) per parą vidutiniškai išleidžia 6,57 m³ buitinių nuotekų (apskaičiuotas per 12 mėn. išleistų nuotekų vidurkis), tuo pažeidžiant AAĮ 19² straipsnio 2 dalį, Vandens įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
Paaiškina, kad 2023 m. liepos 15 d. atsakovei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) 18 straipsnio 1 dalies 8 punktu, buvo duotas Privalomasis nurodymas per 6 mėnesius nuo privalomojo nurodymo įteikimo dienos (įteiktas 2023 m. lapkričio 16 d.) gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą buitinių nuotekų iš valymo įrenginio, esančio žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (koord. LKS-94 sistemoje Z: (duomenys neskelbtini)) išleidimui į gamtinę aplinką – Vėžių upelį (upių kadastro identifikavimo kodas: 20010320, išleistuvo koordinatės WGS84 sistemoje: (duomenys neskelbtini)) arba atsakovės naudojamus buitinių nuotekų inžinerinius tinklus prijungti prie centralizuotų inžinerinių nuotekų tinklų.
Pažymi, kad prašymo dėl duoto Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo atsakovė nepateikė. Privalomojo nurodymo teisėtumas nebuvo nagrinėjamas AAVKĮ nustatyta tvarka aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančioje institucijoje bei teisme. Atsakovė Privalomojo nurodymo AAVKĮ 25 straipsnio nustatyta tvarka neskundė.
Nurodo, kad, vykdant 2024 m. liepos 12 d. Departamento Klaipėdos valdybos pavedimą Nr. SPR1-1574, buvo atliktas atsakovės neplaninis teminis patikrinimas dėl jai duoto Privalomojo nurodymo įvykdymo ir 2024 m. liepos 18 d. patikrinimo akte Nr. PA-3198 užfiksuota, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas.
Atsakovei GNSB „Gindulių vakaris“ teismo procesiniai dokumentai įteikti 2024 m. lapkričio 14 d., tačiau atsakovė atsiliepimo į pareiškėjo prašymą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju byloje keliamas klausimas dėl atsakovės įpareigojimo įvykdyti Privalomąjį nurodymą.
Administracinėje byloje nustatyta, kad Departamentas 2023 m. rugsėjo 6 d. Patikrinimo akte Nr. PA-3888 (toliau – ir Patikrinimo aktas1) padarė išvadas, jog: 1. GNSB „Gindulių vakaris“ eksploatuoja nuotekų valymo įrenginį, neturėdama taršos leidimo, tuo pažeidžiant AAĮ 19² straipsnio 2 dalį, Vandens įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu N r. D1-259, 6 punktą, 1 priedo 1.1 papunkčio reikalavimus; 2. GNSB „Ginduliu vakaris“ nevykdydami nuotekų tvarkymo apskaitos, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nepateikdami Agentūrai nuotekų tvarkymo apskaitos metinių ataskaitų, pažeidė Vandens įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 1 punktą, Vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-1120 14 punkto, 15.1 papunkčio, 17, 20 punktų reikalavimus: 3. GNSB „Ginduliu vakaris“ eksportuodamas nuotekų valymo įrenginį nesudarė sąlygų aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, neįrengė ir nepažymėjo nuotekų kontrolės mėginių paėmimo vietos (prieš valymą ir po valymo), tuo pažeidžiant Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. D1-412 4.5, 6 punktus; 4. GNSB „Gindulių vakaris“ tinkamai nepaženklino į gamtine aplinką išleidžiamų nuotekų išleistuvo vietos, tuo pažeidžiant 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 10¹ punkto reikalavimus.
Atsakovė 2023 m. spalio 25 d. elektroniniu laišku kreipėsi į pareiškėją, prašydama skirti 6 mėnesių laikotarpį visiems darbams, susijusiems su tinklų įteisinimu ir perdavimu akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Klaipėdos vanduo“, atlikti.
2023 m. lapkričio 13 d. Departamento Komisijos dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo terminų nustatymo posėdžio protokolas Nr. PN1-109 patvirtina, jog 2023 m. lapkričio 8 d. vykusio posėdžio metu nutarta nustatyti Departamento Klaipėdos valdybos Gargždų aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos duodamam privalomajam nurodymui, kuriuo GNSB „Gindulių vakaris“ įpareigojamas gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą nuotekų išleidimui į gamtinę aplinką arba GNSB „Gindulių vakaris“ naudojamus buitinių nuotekų inžinerinius tinklus prijungti prie centralizuotų inžinerinių nuotekų tinklų, įvykdymo terminą – 6 mėnesius nuo privalomojo nurodymo įteikimo dienos.
2023 m. lapkričio 15 d. atsakovei surašytas Privalomasis nurodymas Nr. PN-795, kurio 4 punkte padaryta išvada, kad atsakovė, neturėdama taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo arba taršos leidimo į gamtinę aplinką – Vėžių upelį (upių kadastro identifikavimo kodas: 20010320, išleistuvo koordinatės WGS84 sistemoje (duomenys neskelbtini)), iš buitinių nuotekų valymo įrenginio, esančio žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (koord. LKS-94 sistemoje X- (duomenys neskelbtini)) per parą vidutiniška, išleidžia 6,57 m³ buitinių nuotekų (apskaičiuotas per 12 mėn. išleistų nuotekų vidurkis), tuo pažeidžiant AAĮ 19¹ straipsnio 2 dalį, Vandens įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Privalomuoju nurodymu nurodyta: gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą 4 punkte nurodytam nuotekų išleidimui į gamtinę aplinką, arba GNSB „Gindulių vakaris“ naudojamus buitinių nuotekų inžinerinius tinklus prijungti prie centralizuotų inžinerinių nuotekų tinklų. Nustatytas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – per 6 mėnesius nuo Privalomojo nurodymo įteikimo dienos. Atsakovei Privalomasis nurodymas išsiųstas elektroniniu paštu 2023 m. lapkričio 15 d. (2023 m. lapkričio 16 d. elektroniniu paštu gautas atsakovės atstovo patvirtinimas apie Privalomojo nurodymo gavimą).
Atsakovė 2024 m. liepos 17 d. paaiškinimais Departamentą informavo, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas, kadangi nepavyko atlikti veiksmų, susijusių su buitinių nuotekų inžinerinių tinklų prijungimu prie centralizuotų inžinerinių nuotekų tinklų. Šių darbų nepavyko atlikti, kadangi norint Bendrijos naudojamus tinklus prijungti prie centralizuotų tinklų, pastarieji turi būti įregistruoti valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“. GNSB „Gindulių vakaris“ naudojami tinklai nėra įregistruoti VĮ „Registrų centras“, kadangi bendrovė, kuri įrenginėjo kvartalą (uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Alrivo prekyba“), yra bankrutavusi ir 2012 m. liepos 12 d. išregistruota. Buvęs kvartalo vystytojas nėra perdavęs Bendrijai jokių dokumentų, susijusių su valymo įrenginių statyba, kas apsunkina šių įrengimų įteisinimą. Šiai dienai vyksta pokalbiai su AB „Klaipėdos vanduo“ atstovais, dėl esamos situacijos, kokiu būdu Bendrijos tinklai galėtų būti perduoti AB „Klaipėdos vanduo“.
Departamento 2024 m. liepos 18 d. Patikrinimo akte Nr. PA-3198 (toliau – ir Patikrinimo aktas2) padaryta išvada, jog Privalomasis nurodymas neįvykdytas.
Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar egzistuoja teisės aktuose įtvirtintos sąlygos įpareigoti atsakovę įvykdyti pareiškėjo priimtą Privalomąjį nurodymą.
AAĮ 19² straipsnio 2 dalyje (akto redakcija, galiojusi nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. lapkričio 21 d.) nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti Taršos leidimų taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Fizinis ar juridinis asmuo privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis) laikydamasis šių principų: imasi visų reikiamų taršos ir kvapų prevencijos priemonių; nesukelia didelės taršos; užtikrina atliekų prevenciją, o jeigu atliekos susidaro, laikydamasis Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o kai tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energiją naudoja efektyviai; imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti.
Pagal Vandens įstatymo 18 straipsnio 2 dalį (akto redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 4 d. iki 2023 m. gruodžio 14 d.) asmuo, išleidžiantis į gamtinę aplinką (į paviršinius vandens telkinius ir (arba) į gruntą) nuotekas, privalo turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą, kurių išdavimo tvarką nustato Aplinkos apsaugos įstatymas, jeigu: 1) išleidžiamų (planuojamų išleisti) nuotekų (išskyrus paviršines nuotekas) kiekis yra 5 m³ ir daugiau per parą. Nuotekų kiekis apskaičiuojamas dalijant per metus išleidžiamą (planuojamą išleisti) nuotekų kiekį iš išleidimo dienų skaičiaus; 2) išleidžiamos (planuojamos išleisti) paviršinės nuotekos, kurios surenkamos nuo 1 ha ir didesnių galimai teršiamų teritorijų (išskyrus transporto stovėjimo aikšteles); 3) išleidžiamos (planuojamos išleisti) paviršinės nuotekos, kurios surenkamos nuo 10 ha ir didesnių teritorijų, skirtų transportui (gatvių, privažiavimų, stovėjimo aikštelių); 4) išleidžiamos (planuojamos išleisti) paviršinės nuotekos, į kurių surinkimo sistemą patenka paviršinės nuotekos nuo galimai teršiamų teritorijų, kurių bendras paviršinių nuotekų surinkimo plotas didesnis kaip 1 ha; 5) išleidžiamos (planuojamos išleisti) į gamtinę aplinką nuotekos (išskyrus buitines nuotekas), kuriose prioritetinių medžiagų, kurių išleidimas turi būti nuosekliai nutrauktas, koncentracija viršija aplinkos ministro nustatytas išleidžiamųjų teršalų ribines vertes; 6) išleidžiamos (planuojamos išleisti) į gamtinę aplinką nuotekos (išskyrus buitines nuotekas), kuriose prioritetinių medžiagų, kurių išleidimas turi būti mažinamas, koncentracija viršija aplinkos ministro nustatytas išleidžiamųjų teršalų ribines vertes; 7) išleidžiamos (planuojamos išleisti) nuotekos, susidariusios valant išmetamąsias dujas iš atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginių; 8) išleidžiamas (planuojamas išleisti) vanduo iš akvakultūros tvenkinių, kurio kiekis yra 5 m³ ir daugiau per parą. Vandens kiekis apskaičiuojamas dalijant per metus išleidžiamą (planuojamą išleisti) vandens kiekį iš išleidimo dienų skaičiaus.
Pagal AAVKĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) 2 straipsnio 6 dalį, privalomasis nurodymas yra aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. AAVKĮ 4 straipsnio 1 punkte numatyta, jog aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė be kita ko grindžiama prevencijos principu, kuris įpareigoja užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai.
Privalomasis nurodymas gali būti duodamas AAVKĮ 18 straipsnyje nurodytais atvejais: 1) kai dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų nesilaikymo kyla reali grėsmė, kad bus padarytas tiesioginis reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai, ir (ar) kyla tiesioginis pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei, ir nėra galimybės kitais būdais to išvengti, duodamas privalomasis nurodymas sustabdyti įrenginio ar jo dalies eksploatavimą; 2) jeigu nustatytas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų nesilaikymas, susijęs su neleistinu teršalų išmetimu, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu, ir (ar) vykdomas neteisėtas aplinkos teršimas ir (ar) neteisėtai naudojami ar naikinami gamtos ištekliai, ir (ar) daroma žala aplinkai ir vykdoma veikla didina pažeidimo mastą, duodamas privalomasis nurodymas sustabdyti tai lemiančią konkrečią veiklą; 3) įvykus esminiam objekto ar įrenginio savybių pokyčiui, dėl kurio negali būti laikomasi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų ar negali būti vykdoma nurodytuose leidimuose numatyta veikla arba negali būti tinkamai vykdoma valstybinė aplinkos apsaugos kontrolė, duodamas privalomasis nurodymas sustabdyti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nurodytą veiklą; 4) kai yra reali grėsmė, kad gali būti padaryta žala aplinkai, ir nesiimama visų būtinų žalos aplinkai prevencijos priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai ar ji būtų sumažinta, duodamas privalomasis nurodymas taikyti konkrečias žalos aplinkai prevencijos priemones; 5) kai padaryta žala aplinkai ir nesiimama veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (ar) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą, duodamas privalomasis nurodymas užtikrinti teršalų ir (ar) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą; 6) kai esant žalai aplinkai nevykdomos ar netinkamai vykdomos aplinkos atkūrimo priemonės, duodamas privalomasis nurodymas vykdyti ar tinkamai vykdyti aplinkos atkūrimo priemones; 7) kai dėl asmens veikos kyla reali grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, ir nesiimama reikiamų veiksmų pažeidimui išvengti, duodamas privalomasis nurodymas imtis reikiamų veiksmų pažeidimui išvengti; 8) kai iki veiklos patikrinimo pabaigos aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos, duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes; 9) kai aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka neteikiamos ataskaitos ar (ir) neteikiama kita privaloma pateikti informacija, ar (ir) nevykdomi teisėti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų ar aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos reikalavimai (išskyrus reikalavimus, duotus pagal privalomuosius nurodymus), duodamas privalomasis nurodymas pateikti ataskaitas ar (ir) kitą privalomą pateikti informaciją ar (ir) vykdyti teisėtus reikalavimus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nurodoma, kad privalomasis nurodymas yra poveikio priemonė asmeniui, nesilaikančiam aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, kuria siekiama prevencinių tikslų išvengti teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai (žr., pvz., LVAT 2022 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-381-624/2022).
Remiantis byloje pateiktais įrodymais Privalomasis nurodymas surašytas, vadovaujantis AAVKĮ 18 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu, t. y. kai iki veiklos patikrinimo pabaigos aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos, duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes.
Kaip nustatyta, Privalomajame nurodyme nurodoma atsakovei gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą buitinių nuotekų iš valymo įrenginio, esančio žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (koord. LKS-94 sistemoje Z: (duomenys neskelbtini)) išleidimui į gamtinę aplinką – Vėžių upelį (upių kadastro identifikavimo kodas: 20010320, išleistuvo koordinatės WGS84 sistemoje: (duomenys neskelbtini)) arba atsakovės naudojamus buitinių nuotekų inžinerinius tinklus prijungti prie centralizuotų inžinerinių nuotekų tinklų. Minėta, kad atsakovės atstovas 2023 m. lapkričio 16 d. elektroniniu paštu patvirtino apie Privalomojo nurodymo gavimą. Paskutinė diena įvykdyti Privalomąjį nurodymą buvo – 2024 m. gegužės 16 d.
Teisinis pagrindas kreiptis į teismą dėl teismo įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą numatytas AAVKĮ 26 straipsnyje. AAVKĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, atsižvelgdama į privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį, kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius, kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse (kai nagrinėjamas privalomojo nurodymo teisėtumas ar termino pratęsimas institucijoje, kai byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo ar termino pratęsimo nagrinėjama teisme).
Įvertinus AAVKĮ 26 straipsnio nuostatas, spręstina, jog būtina sąlyga įpareigoti asmenį priverstine tvarka įvykdyti privalomąjį nurodymą yra privalomojo nurodymo neįvykdymas suėjus jo įvykdymo terminui. Šios teisinės nuostatos reiškia, kad Departamentas turi diskrecijos teisę kreiptis į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus tais atvejais, kai privalomasis nurodymas nevykdomas. Pažymėtina, jog atsakovo pareiga yra imtis priemonių dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo, organizuoti nurodytų atliekų išvežimą iš žemės sklypo ir atlikti kitus nurodytus veiksmus.
Teismas pažymi, kad AAVKĮ 25 straipsnio 2 dalis nustato, kad privalomasis nurodymas per 10 darbo dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovui arba jo įgaliotam asmeniui. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu privalomąjį nurodymą davė aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas, privalomasis nurodymas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui, o šio straipsnio 6 dalis nustato, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo arba jo įgalioto asmens sprendimas dėl privalomojo nurodymo įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu ir atsižvelgus į AAVKĮ 2 straipsnio 6 dalyje pateiktą privalomo nurodymo apibrėžimą, daroma išvada, kad privalomasis nurodymas yra individualus administracinis sprendimas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovė 2023 m. lapkričio 16 d., susipažinusi su Privalomuoju nurodymu, turėjo teisę jį skųsti teismui, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė kreipėsi į teismą dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra duomenų, kad atsakovė visiškai įvykdė Privalomąjį nurodymą. Papildomai pažymėtina, kad atsakovės atstovui procesiniai dokumentai, tarp jų ir pareiškėjo prašymas, įteikti 2024 m. lapkričio 14 d., tačiau atsakovė teismui neteikė atsiliepimo, kuriuo prieštarautų pareiškėjo reikalavimams, taip pat neteikė duomenų, kad skundė teismui arba įvykdė Privalomąjį nurodymą, arba teikė prašymą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo terminų pratęsimo.
Minėta, kad AAVKĮ 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas prevencijos principas – užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje prevencijos principas yra vertinamas kaip vienas iš svarbiausių aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės principų (žr., pvz., LVAT 2012 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2922/2012). LVAT praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad privalomojo nurodymo tikslas yra apsaugoti aplinką, užkirsti kelią aplinkai daromai žalai atsirasti ir neutralizuoti tokios žalos pasekmes (žr., pvz., LVAT 2007 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A469-663/2007).
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog atsakovė iki bylos nagrinėjimo teisme nėra pilnai įvykdžiusi Privalomojo nurodymo, todėl ji įpareigojama įvykdyti Privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegijos vertinimu, 1 (vieno) mėnesio terminas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos yra pakankamas laiko tarpas įvykdyti Departamento nurodytus reikalavimus Privalomajame nurodyme, nes nuo Privalomojo nurodymo įteikimo atsakovei jau praėjo daug laiko, atsakovė nepateikė Departamentui ir teismui duomenų, kad ji dėl objektyvių aplinkybių per nustatytą terminą negalėjo įvykdyti Privalomojo nurodymo.
Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nurodytu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, pareiškėjo prašymo reikalavimas laikytinas pagrįstu, todėl tenkinamas – atsakovė įpareigotina per 1 (vieną) mėnesį įvykdyti 2023 m. lapkričio 15 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN-795 duotus įpareigojimus, t. y. vadovaujantis AAĮ 19² straipsnio 1 dalimi, Vandens įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą buitinių nuotekų iš valymo įrenginio, esančio žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (koord. LKS-94 sistemoje Z: (duomenys neskelbtini)) išleidimui į gamtinę aplinką – Vėžių upelį (upių kadastro identifikavimo kodas: 20010320, išleistuvo koordinatės WGS84 sistemoje: (duomenys neskelbtini)) arba atsakovės naudojamus buitinių nuotekų inžinerinius tinklus prijungti prie centralizuotų inžinerinių nuotekų tinklų.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132–133 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos prašymą tenkinti.
Įpareigoti atsakovę gyvenamųjų namų savininkų bendriją „Gindulių vakaris“ (j. a. k. 302876899), ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įvykdyti 2023 m. lapkričio 15 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN-795 duotus įpareigojimus, t. y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą buitinių nuotekų iš valymo įrenginio, esančio žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (koord. LKS-94 sistemoje Z: (duomenys neskelbtini)) išleidimui į gamtinę aplinką – Vėžių upelį (upių kadastro identifikavimo kodas: 20010320, išleistuvo koordinatės WGS84 sistemoje: (duomenys neskelbtini)), arba gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Gindulių vakaris“ naudojamus buitinių nuotekų inžinerinius tinklus prijungti prie centralizuotų inžinerinių nuotekų tinklų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.