Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą (toliau-byla), kurioje R. T. (R. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, baustas administracine tvarka, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T., būdamas mažosios bendrovės MB ,, (duomenys neskelbtini)“ (toliau-įmonė, bendrovė) vadovu, tai yra darbdaviu, neužtikrino, kad įmonėje dirbantys asmenys būtų įdarbinti įstatymų nustatyta tvarka, leido A. A., nuo 2021-05-01 iki 2021-05-17 nelegaliai dirbti statybos objekte (duomenys neskelbtini), t. y. atlikti stogo tvarkymo darbus. R. T. teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė rašytinės darbo sutarties bei nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotojo įdarbinimą vieną dieną iki darbo pradžios ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau-DK) 42 straipsnio 1 ir 2 punktų, ir pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau-Įstatymas) 56 straipsnio 1 punkto nuostatas, t. y. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Institucijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam yra žinoma, todėl byla nagrinėtina šiam atstovui nedalyvaujant.

R. T. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, supranta, kad pažeidė įstatymus. Buhalterė per aplaidumą praleido vieną darbininką ir laiku neįformino. Prašo baudos mokėjimą išdėstyti dalimis.

Motyvuojamoji dalis

R. T. kaltė be jo parodymų įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės; J. K. rašytiniu paaiškinimu; A. A. rašytiniu paaiškinimu; nelegalaus darbo tyrimo aktu, iš kurių matyti, kad A. A. dirbo MB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie minėto asmens priėmimą į darbą pranešta nebuvo, kita bylos medžiaga.

Įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nelegaliu darbu laikoma, kai fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu laikytina ir tai, jeigu darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią.

Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, o darbo sutartis laikytina sudaryta, kada darbdavys yra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 42 straipsnis).

Aptartų įrodymų visuma neabejotinai įrodo, kad R. T., būdamas darbdaviu, neužtikrino, kad bendrovėje dirbantys asmenys būtų įdarbinami įstatymo nustatyta tvarka ir leido A. A. nuo 2021-05-01 iki 2021-05-17 nelegaliai dirbti statybos objekte (duomenys neskelbtini)., t. y. atlikti stogo tvarkymo darbus, nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotojo įdarbinimą vieną dieną iki darbo pradžios, todėl jo nusižengimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

R. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltę dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo pripažįsta, nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimo padarymo aplinkybes, į asmenybę – administracine tvarka baustas, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į visas kitas bylos aplinkybes, todėl įvertinus visas šias byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui minimalią baudą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Duomenų, kad būtų galima skirti švelnesnę nuobaudą negu numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje byloje nėra surinkta. Atsižvelgiant į R. T. prašymą išdėstytą teismo posėdyje, paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, -

nutaria:

R. T. (R. T.) pripažinti kaltu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1000 EUR (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Pritaikius ANK 675 straipsnį, paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Išaiškinti, kad pirma baudos įmoka turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, baudos kitos įmokos turi būti mokamos kiekvieną mėnesį ir sumokėtos per likusius septynis mėnesius, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų administracinio nusižengimo bylos Nr. A5.-1188-269/2021 datą bei nusižengimo identifikuojantį numerį ROIK: 21136035611.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.