Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros ((duomenys neskelbtini)) prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje

G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas,

V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas:

1) 2016 m. kovo 2 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 1 metams;

2) 2017 m. rugsėjo 7 d. Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 164 straipsnį, laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams;

3) 2018 m. vasario 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį, laisvės apribojimu 2 metams; 2019 m. gruodžio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutartimi neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalis (112 dienų) pakeista 56 parų areštu, 2020 m. balandžio 9 d. bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 165 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamieji G. V. ir V. V. 2022 m. vasario 12 d. apie 14 val. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai ir su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, panaudodami fizinę jėgą ir tyčia išlauždami durų skląstį, atsidarė duris ir prieš savininkės A. J. valią atvirai, neteisėtai įsibrovė į jai priklausantį gyvenamąjį butą.

Motyvuojamoji dalis

Protokole-pareiškime (1 t., e. b. l. 25-30) A. J. prašo įstatymų nustatyta tvarka nubausti V. V., vaikiną vardu G. ir dar vieną jai nepažįstamą vaikiną, kurie 2022 m. vasario 12 d. apie 14 val., prieš jos valią įsibrovė į jos gyvenamąjį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Dėl tokių minėtų asmenų veiksmų ji patyrė neturtinę žalą, turtinė žala jai nepadaryta.

Asmens apžiūros protokole (1 t., e. b. l. 31-34) ir foto nuotraukose (1 t. , e. b. l. 35-36) užfiksuoti E. N. sužalojimai, matomi galvos srityje gumbai, paraudimai, nubrozdinimai, ištinusi dešinė ausis.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. N. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairiame momenyje, abiejuose smilkiniuose, abiejų ausų kaušeliuose, dešiniame petyje, abiejuose žastuose, odos nubrozdinimai abiejų ausų kaušeliuose. Sužalojimai padaryti ne mažiau dešimties trauminių poveikių pasekoje. Tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje ir tiriamojo nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais, atsakyti, kuo konkrečiai, nėra galimybės, nes sužalojimuose neužsifiksavę žalojantį (-ius) daiktą (-us) ar paviršių (-ius) identifikuojantys požymiai. E. N. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., e. b. l. 48-49).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato tarnybiniame 2022 m. vasario 12 d. pranešime nurodyta, kad V. V. nustatytas 2,78 promilių girtumas, G. V. - 1,73 promilių girtumas (1 t., e. b. l. 50-52).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje būsto neliečiamumo pažeidimas apibrėžiamas kaip neteisėtas asmens slaptas ar atviras, panaudojant apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovimas į kito žmogaus namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją. Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnis). Pripažįstant veiksmą įsibrovimu, būtina nustatyti jo neteisėtumą. Neteisėtumui nustatyti būtini du požymiai: 1) kai tai buvo padaryta be savininko leidimo ir 2) neturint kito teisėto pagrindo. Įsibrovimas gali būti padarytas bet kuriuo būdu: slapta ar atvirai, apgaule ar be apgaulės, su smurtu ar be smurto, įveikiant technines kliūtis ar kai to neprireikia. Pats įsibrovimas yra bet kuris neteisėtas patekimas į minėtas patalpas arba teritoriją. Su patekimo momentu siejamas ir veikos baigtumas (formalioji sudėtis). Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti ir asmens kaltę – tiesioginę tyčią, t. y. kaltininko supratimą, kad jis neteisėtai prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrauna į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant ir saugomą būsto teritoriją, ir norą taip veikti.

Aptartų įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad kaltinamieji G. V. ir V. V. prieš nukentėjusios A. J. valią ir be jos leidimo įsibrovė į jos butą. Byloje nustatyta, kad G. V. ir V. V. atėjus prie A. J. gyvenamojo būsto, buto durys buvo užrakintos, leidimas kaltinamiesiems įeiti į butą nebuvo suteiktas. Kaltinamieji pripažino, kad jie panaudodami fizinę jėgą išlaužė vidinį durų skląstį, kad galėtų patekti į buto vidų. Tokiu būdu kaltinamieji G. V. ir V. V., neturėdami savininkės leidimo, savavališkai, tyčia, prieš nukentėjusiosios valią pateko į gyvenamosios patalpos vidų. Šias bylos aplinkybes patvirtina nukentėjusiųjų parodymai, kaltinamųjų paaiškinimai, įvykio vietos apžiūros protokolas. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad kaltinamųjų veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 165 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

Mušimas ar kitoks smurtavimas BK 140 straipsnio prasme reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą. Baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį už fizinio skausmo sukėlimą atsirasti yra būtinas ir subjektyviosios pusės požymis - tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas turi daryti poveikį į nukentėjusio asmens kūną siekdamas pagrindinio tikslo - kad dėl kaltininko veikimo nukentėjęs asmuo patirtų fizinį skausmą. Pažymėtina ir tai, kad skausmas yra išimtinai subjektyvus pojūtis, kurio išmatuoti ar kitaip objektyviai įvertinti neįmanoma, todėl baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą galima tik nustačius, jog kaltininkas neabejotinai atliko įstatymo dispozicijoje nurodytus veiksmus, kurie įstatymų leidėjo pripažįstami kaip neabejotinai sukeliantys tokį fizinį skausmą.

Byloje surinkti duomenys sudaro visumą aplinkybių, leidžiančių neabejotinai konstatuoti, kad V. V. ir G. V., tyčia rankomis ir kojomis sudavė E. N. į įvairias kūno vietas ne mažiau dešimt kartų, sukeldami nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarydami E. N. poodines kraujosruvas kairiame momenyje, abiejuose smilkiniuose, abiejų ausų kaušeliuose, dešiniame petyje, abiejuose žastuose, odos nubrozdinimus abiejuose ausų kaušeliuose, tokie sužalojimai teismo medicinos specialisto vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Apie sukeltą fizinį skausmą nukentėjusysis iš karto nurodė į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, jam ant galvos buvo matomi paraudimai, nubrozdinimai, kas taip pat neabejotinai patvirtina fizinį skausmą. Kaltinamųjų veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Kaltinamieji G. V. ir V. V. prisipažino padarę nusikalstamas veikas, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (2t., e. b. l. 160-161, 162-165, 166-167, 168-171).

Kaltinamojo G. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe - tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis G. V. Lietuvoje neteistas, tačiau yra duomenų, jog turi teistumų užsienyje (2 t., e. b. l. 133-136), baustas administracine tvarka (2 t., e. b. l. 137-148), registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., e. b. l. 149), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) apylinkių seniūnija nusiskundimų dėl jo gyvenimo būdo ir elgesio nėra gavusi (2 t., e. b. l. 154-155), nukentėjusieji turtinių ir neturtinių pretenzijų kaltinamajam nereiškia, todėl jam skirtina negriežta bausmė – laisvės apribojimas. Kadangi jis padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, todėl jam skirtinos vidutinio griežtumo laisvės apribojimo bausmės, jas subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis).

Siekiant, kad kaltinamasis G. V. būtų nubaustas už neteisėtus veiksmus ir ateityje nenusikalstų, jam skirtini įpareigojimai ir draudimai, galintys padėti įgyvendinti bausmės tikslus (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai, 5 dalies 4 punktas).

G. V. prisipažįsta esąs kaltas, baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, G. V. į paskirtą bausmę įskaitomas laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. vasario 12 d. 14 val. 10 min (2 t., e. b. l. 98-99) iki vasario 14 d. 11 val. 26 min (2 t., e. b. l. 100-101), t. y. dvi laikinajame sulaikyme išbūtas dienas, jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – kaltinamajam G. V. paliktina galioti ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui (2 t., e. b. l. 130-132).

Kaltinamojo V. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės - tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis V. V. yra teistas, bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs (2 t., e. b. l. 53-59), baustas administracine tvarka (2 t., e. b. l. 68-78), nėra registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., e. b. l. 79), niekur nedirba (2 t., e. b. l. 80), gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojamas neutraliai (2 t., e. b. l. 84). Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. V. prokurorės siūlomos bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Kadangi jis padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, todėl jam skirtinos vidutinio griežtumo laisvės apribojimo bausmės, jas subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis).

Siekiant, kad kaltinamasis V. V. būtų nubaustas už neteisėtus veiksmus ir ateityje nenusikalstų, jam skirtini įpareigojimai ir draudimai, galintys padėti įgyvendinti bausmės tikslus (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai, 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, nes kaltinamasis prisipažįsta esąs kaltas, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, V. V. į paskirtą bausmę įskaitomas laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. vasario 12 d. 14 val. 10 min (2 t., e. b. l. 22) iki vasario 14 d. 11 val. 31 min (2 t., e. b. l. 23-24), t. y. dvi laikinajame sulaikyme išbūtas dienas, jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktis).

Ikiteisminio tyrimo metu V. V. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas (2 t., e. b. l. 46-48, 49-51) - paliktinos iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams;

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3, galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktais, 5 dalies 4 punktu, įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 200 (du šimtus) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždrausti viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti dvi laikinajame sulaikyme išbūtas dienas, jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktais, 5 dalies 4 punktu, įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 200 (du šimtus) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždrausti viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti dvi laikinajame sulaikyme išbūtas dienas, jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, asmens tapatybės kortelę grąžinti V. V..

Išaiškinti G. V. ir V. V., kad, nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jie šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.