Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė,

dalyvaujant R. Č.,

išnagrinėjusi R. Č. (R. Č.), a. k. (duomenys neskelbtini) bausto administracine tvarka, gyvenančio Vilniaus r., Mickūnų k., (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., šiuo metu bausmę atliekančio Lukiškių TIK, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Č. 2016 m. spalio 9 d., apie 17:42 val. Vilniaus r., Mickūnų k., Vilniaus g. 29, būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,42 prom. girtumas, neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės, vairavo automobilį R. T. (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam nebuvo atlikta techninė apžiūra, kai 2014-08-20 jam buvo paskirta administracinė nuobauda už LR (duomenys neskelbtini) str. numatytą pažeidimą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 14, 226 punktų reikalavimus,

t.y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 130² str., (duomenys neskelbtini) str. 1 d.;

R. Č. posėdžio metu protokole užfiksuotų faktų ir pažeidimo nepripažino, paaiškino, kad automobilį vairavo Olegas (parodė į teismo posėdžių salėje sėdintį A. M.), gyvenantis Mickūnuose, su kuriuo jis susipažino būdamas pas draugę. Paaiškino, kad tą vakarą jis buvo pas draugę, kur atvažiavo dar keli žmonės, jie gėrė, o kai baigėsi alus, jis ir draugės brolis važiavo jo nupirkti. A. M. miegojo automobilio gale, Olegas vairavo automobilį, o jis sėdėjo priekyje, keleivio vietoje. Policija pamatė, kad draugės brolis važiuoja be saugos diržų ir sustabdė. Jis bėgo nuo policijos, nes jam buvo paskelbta paieška. Buvo apsirengęs džinsus, ADIDAS megztuką, o kai bėgo pametė batus, todėl bėgo tik su kojinėmis. Automobilio vairuotojas buvo su „tapkėmis“, džinsais, galbūt su mėlyna striuke. A. M. buvo apsirengęs džinsus, megztinį su juostelėmis.

Liudytojas A. Š. (A. Š.) teismo posėdžio metu palaikė savo surašytą tarnybinį pranešimą. Paaiškino, kad jis vairavimo fakto nematė, protokolą surašė pagal pareigūno Gimbickio paaiškinimą. Jie asmenį sulaikė, o kadangi jis buvo ieškomas pristatė jį į komisariatą. Nurodė, kad pareigūnas Gimbickas liko įvykio vietoje uždaryti mašinos.

L. N. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad važiuojant bandė sustabdyti automobilį, o jį sustabdžius pamatė, kad jo vairuotojas neblaivus, jis ėmė bėgti, bet buvo sulaikytas ir pasodintas į automobilį. Nurodė, kad aiškiai matė vairuotoją, tuo metu jai nekilo abejonių kas vairavo automobilį. Automobilyje buvo du asmenys, tačiau iš įvykio vietos bandė pasišalinti tik R. Č., kuris išlipo iš automobilio vairuotojo vietos ir buvo sulaikytas kelių šimtų metrų atstumu nuo minėto automobilio.

L. M. Gimbickis (M. G.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną dirbo kartu su stažuotoja, stovėjo Mickūnuose, ties posūkiu į pasieniečių mokyklą. Pro juos pravažiavo baltos spalvos autobusiukas, kurio vairuotojas jam pasirodė įtartinas, todėl nutarė patikrinti tą mašiną ir važiavo paskui. Jis labai aiškiai matė pravažiuojančios mašinos vairuotojo veidą. Nurodė, kad toje vietoje labai aiškiai viskas matosi, tuo metu tik vienas automobilis važiavo priekyje, vairuotoją matė 10 metrų atstumu. Minėtas automobilis padidino greitį, užsuko prie serviso, nuo kelio maždaug 50 m, paliko mašiną ir pabėgo. Jis administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pasivijo ir sulaikė, vedant prie tarnybinio automobilio R. Č. pradėjo rėkti, staugti, todėl jis iškvietė pastiprinimą, kuris R. Č. išvežė į komisariatą, o jis liko uždaryti transporto priemonės.

Liudytojas A. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną važiavo kitoje mašinoje, tačiau nematė, kas vairavo automobilį, kuriame buvo R. Č.. Jis išvažiavo pirmas, todėl nematė, kaip išvažiavo kiti, tada dar buvo likę 3 žmonės.

L. M. Č. (M. Č.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad matė jog į automobilį įsėdo O. ir jo brolis, tačiau nematė kas vairavo minėtą automobilį.

R. Č. padaryti pažeidimai taip pat įrodinėjami byloje surinktais rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, blaivumo nustatymo kvitu, iš kuro matyti, kad R. Č. nustatytas 2.42 prom. girtumas, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, A. M. rašytiniu paaiškinimu, asmens duomenimis, išrašu apie asmeniui registruotus pažeidimus ir priimtus sprendimus.

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų.

Pažymėtina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Įrodymų vertinimo taisyklės apibrėžtos (duomenys neskelbtini) str., kuriame nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš (duomenys neskelbtini) str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nors R. Č. neigia vairavęs automobilį, nurodo, kad automobilį vairavo A. M., kurį jis vadina Olegu, ir tuo pačiu teigdamas, kad A. M. miegojo mašinos gale, tačiau tai, kad automobilį vairavo R. Č., kuris sustabdytas policijos pareigūnų ėmė bėgti, tačiau buvo sulaikytas, įrodyta policijos pareigūnų parodymais, kurie pastebėjo baltos spalvos autobusiuką, kurio vairuotojas pasirodė įtartinas, todėl nutarė patikrinti tą mašiną ir važiavo paskui. Liudytojas pareigūnas M. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis labai aiškiai matė pravažiuojančios mašinos vairuotojo veidą. Nurodė, kad toje vietoje labai aiškiai viskas matosi, tuo metu tik vienas automobilis važiavo priekyje, vairuotoją matė 10 metrų atstumu. L. N. P. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad aiškiai matė automobilio vairuotoją, ir nors negalėtų jo atpažinti, nes praėjo nemažai laiko, tačiau tuo metu jai nekilo abejonių kas vairavo automobilį. Pareigūnų sveikatos būklė, tame tarpe ir rega, yra tikrinamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijoje, todėl atitinka aukštus pareigūnui keliamus sveikatos reikalavimus. Taigi darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju, nurodytu atstumu pareigūnai neabejotinai galėjo matyti, kad būtent R. Č. vairavo minėtą automobilį. Teismas pažymi, kad policijos pareigūnai nėra kaip nors susiję su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu. Aplinkybių, kad policijos pareigūnai būtų šališki, turėję pagrindą administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apkalbėti ar suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti jį nebūtų teisės pažeidimų padarymu, taip pat tokių aplinkybių nenurodė ir pats R. Č.. Policijos pareigūnai esmines įvykio aplinkybes tiek savo surašytuose tarnybiniuose pranešimuose, tiek duodami paaiškinimus teismo posėdžio metu įvardijo nuosekliai, neprieštaraudami išdėstytoms aplinkybėms, todėl teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų parodymais ir jais nesivadovauti. Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu taip pat teigė, kad jo automobilį vairavo R. Č.. Be to ir paties R. Č. paaišinimai yra prieštaringi - teigia, jog vairavo Olegas, rodydamas į A. M. ir tuo pačiu teigia , kad A. M. miegojo mašinos gale. Teismas kritiškai vertina R. Č. automobilio vairavimo fakto neigimą, konstatuoja, kad automobilio vairavimo fakto neigimas yra administracinėn atsakomybėn trauktino asmens pasirinktas gynybos būdas, kadangi jis prieštarauja byloje surinktiems ir pažeidėjo kaltę patvirtinantiems įrodymams. Todėl įvertinus įrodymų visumą ir nesant pagrindo netikėti pareigūnų bei liudytojo A. M. parodymais, teismas konstatuoja, jog R. Č. 2016 m. spalio 9 d., apie 17:42 val. Vilniaus r., Mickūnų k., Vilniaus g. 29, būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,42 prom. girtumas, neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės, vairavo automobilį R. T. (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam nebuvo atlikta techninė apžiūra, kai 2014-08-20 jam buvo paskirta administracinė nuobauda už LR (duomenys neskelbtini) str. numatytą pažeidimą. Duomenų apie nuobaudos įvykdymą nėra, tokiu būdu ATPK 36 str. numatytas terminas nėra suėjęs. Todėl jo padaryta veika surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² str., (duomenys neskelbtini) str. 1 d., tačiau tikslintinas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nenurodyta, kad automobiliui R. T. (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, kadangi iš byloje esančių Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 5-ojo būrio patrulių surašytų tarnybinių pranešimų matyti, kad automobiliui R. T. (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, todėl ši aplinkybė tikslintina.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 8 dalis numato, kad iki 2017-01-01 padarytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuojama veika pagal ATPK 130² straipsnį atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje nurodytos veikos požymius (Tas, kas vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio), taigi ši veika kriminalizuota ir įstatyme numatyta griežtesnė atsakomybė negu ATPK 130² straipsnyje, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos, numatytos ATPK 130² straipsnyje, perkvalifikuoti į atitinkamą ANK straipsnį, nėra pagrindo.

Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas pažeidimas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį atitinka (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatytą administracini nusižengimą ( transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių ir transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be valstybinės techninės apžiūros <...> vairavimas <...>). Įvertinus tai, jog (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė griežtesnė negu (duomenys neskelbtini) straispnio 1 dalyje, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos, numatytos (duomenys neskelbtini) straispnio 1 dalyje perkvalifikuoti į (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, nėra pagrindo (ANK 3 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas, 8 dalis, 4 straipsnis).

Dėl nuobaudos skyrimo.

Motyvuojamoji dalis

R. Č. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybes, pobūdį, skaičių ir pavojingumą į pažeidėjo asmenybę, kuris baustas už KET pažeidimus, todėl nesant jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam skirtinos už padarytus pažeidimus piniginės nuobaudos numatytos sankcijų minimumuose, kurios bendrintinos ATPK 33 str. nustatyta tvarka, galutinę nuobaudą parenkant sankcijos už sunkesnįjį iš padarytų pažeidimų ribose.

ATPK 26 str. nustatyta, kad ATPK 130² str. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo atveju daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, gali būti konfiskuojamas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog automobilis priklauso A. M.. Transporto priemonės konfiskavimas, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje yra privalomas nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonė, kuri buvo pažeidimo padarymo įrankis, nuosavybės teise priklauso pažeidimą padariusiam ar trečiajam asmeniui. Nors automobilis priklauso ne R. Č., o A. M., tačiau teismo posėdžio metu A. M. nurodė, kad žinodamas, kad R. Č. yra neblaivus, jam leido vairuoti savo automobilį, taigi darytina išvada, kad konfiskuotinas daiktas nebuvo paimtas prieš savininko teises įgyvendinančio asmens valią, todėl transporto priemonės konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda esant padarytam teisės pažeidimui, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2A-4-2012). Todėl atsižvelgus į teisingumo, proporcingumo principus, teismų praktiką (VAT 2015-04-30 nutartis Nr. (duomenys neskelbtini)166/2015), automobilio R. T. (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo panaudotas teisės pažeidimui, konfiskavimas proporcingas padarytai veikai ir būtinas administracinei nuobaudai keliamiems prevenciniams tikslams pasiekti, todėl automobilis konfiskuotinas (ATPK 20 str., 26 str.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

R. Č. (R. Č.) pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 130² str., 123 str. 1 d., ir skirti:

- pagal ATPK 130² str.– 1158 eurų baudą su automobilio R. T. (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu,

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. galutinę baudą skirti 1158 EUR (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių) baudą su automobilio R. T. (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK 16062289547.

Išaiškinti R. Č., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.