- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-12-10
- Bylos Nr.
- 1-823-784/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-02160-2012-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gediminas Viederis
- Nukentėjusysis
- R. L.
- Kaltinamasis
- B. L.
- Advokatai
- Birutė Strimaitytė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas darbo biržoje, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, teistas 2012-10-12 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme (nuosprendis įsiteisėjęs), teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis, 2012 m. rugpjūčio 3 d. apie 13.20 val. adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su savo žmona R. L. metu, griebė ranka jai už kaklo, stūmė ant sofos, o jai nukritus laikydamas ją už kairės rankos, dešinės rankos kumščiu, tris kartus sudavė jai į galvą, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai R. L. fizinį skausmą.
jis, 2012 m. rugpjūčio 3 d. apie 13.20 val. adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su savo žmona R. L. metu, grasino ją nužudyti, sakydamas, kad ją užmuš, kad paprašys draugų, kad ją nušautų, kad išveš į „Burbiškių“ mišką ir ją nužudys dėl ko nukentėjusiajai R. L. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis B. L. kaltu iš esmės prisipažino ir paaiškino, kad įvykio datos neprisimena, grįžo namo, žmona ant jo pradėjo šaukti, kodėl jis išgėręs, nuo to viskas ir prasidėjo. Kilusio konflikto metu, žodis po žodžio, nesusilaikė ir ranka žmonai gal tris kartus trenkė į galvą. Tai padarė buto galiniame kambaryje. Žmona nenukrito, tik atsisėdo ant lovos. Jis trenkė nesmarkiai, delnu. Galbūt būdamas girtas kažką ir pasakė apie mišką, bet „kilerių“ nesamdytų, jiems reikėtų mokėti pinigus, o jis pinigų tam neturi. Pripažįsta, kad galėjo ir pagrasinti žmonai, prieš tai buvo gėręs dvi-tris dienas. Savo veiksmus vertina blogai.
Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji R. L. parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 3 d., jos vyras B. L. grįžo į namus išgėręs. Jis užėjo į kambarį, kuriame buvo ji su dukra ir pradėjo kabinėtis. B. L. trenkė jai į galvą, ji nuo smūgio nukrito ant sofos, B. L. taip pat grasino, kad išveš į mišką, tai darė ne kartą. Dukra matė, kaip B. L. ją mušė ir girdėjo, kaip jai grasino. Šiuo metu B. L. gėrimas baigėsi, jis pradėjo taisytis į gerą pusę, ji jam atleido, sutinka taikytis.
Teisiamajame posėdyje, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 2 dalies nuostatomis, perskaityti ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti mažametės liudytojos D. L. parodymai.
2012 m. rugpjūčio 23 d. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją mažametė liudytoja D. L. parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 3 d. ji su mama grįžo iš parduotuvės, tėtis tuo metu buvo namie. Kai jos įėjo į namus, tėtis sėdėjo ant sofos ir gėrė vyną. Jos su mama nuėjo į kitą kambarį, nieko jam nesakė. Po to, jos įsijungė televizorių, tačiau girdėjo, kaip tėtis pradėjo keiktis ir pravardžiuoti mamą. Po kurio laiko, tėtis atėjo į kambarį, kuriame jos su mama žiūrėjo televizorių ir pradėjo prie mamos kabinėtis, paėmė ją už kaklo ir pastūmė ant sofos, kai ji nukrito, pradėjo ją mušti per galvą. Kiek kartų tėtis mamai trenkė pasakyti negali. Tada pradėjo mamai grasinti, kad užmuš, kad išveš į „Burbiškių“ mišką, kad užkas, ar paprašys draugų, kad užkastų. Ją pačią (D. L.) pavadino „krisa“. Patvirtino, kad tai jau nebe pirmas kartas, kai tėtis, t. y. B. L. muša mamą – R. L. (b. l. 36-40).
Iš byloje esančio 2012 m. rugpjūčio 3 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad Vilniaus apskrities VPK OVS gautas pranešimas, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vyksta šeimyninis konfliktas, kurio metu tėvas muša motiną. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją iškvietė D. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuri išsigando, kai kilusio konflikto metu, jos tėvas B. L. pradėjo įžeidinėti, mušti jos mamą R. L. ir pastarajai grasinti susidorojimu. Įvykio metu B. L. buvo neblaivus. Konflikto metu R. L. iš kairės ausies išplėštas auskaras (b. l. 5-8).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2012 m. rugpjūčio 3 d. R. L. pareiškimo matyti, kad ji jame nurodė, jog jai su dukra grįžus namo iš parduotuvės, jos vyras būdamas girtas ją metė ant sofos vaiko kambaryje ir pradėjo mušti, jų mažametės dukros akivaizdoje, grasino, kad ją užmuš ir išveš į mišką. Taip pat įžeidinėjo judviejų dukrą necenzūriniais žodžiais (b. l. 9).
Iš byloje esančio alkotesterio kvito parodymų matyti, kad 2012 m. rugpjūčio 3 d. 14.10 val. B. L. nustatytas 3,58 promilių girtumas (b. l. 16).
Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma patvirtino kaltinamajam B. L. pareikštus kaltinimus. Kaltinamasis B. L. 2012 m. rugpjūčio 3 d. apie 13.20 val. bute, esančiame adresu Smolensko g. 11-8, Vilniuje, griebdamas ranka R. L. už kaklo, stumdamas ją ant sofos ir dešinės rankos kumščiu tris kartus sudavęs į galvą sukėlė pastarajai fizinį skausmą bei tuo pačiu metu, atlikdamas minėtus smurtinius veiksmus, grasino ją nužudyti. Pažymėtina, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Būtent tokios aplinkybės nustatytos šioje byloje, kaltinamojo grasinimas nukentėjusiajai buvo pakankamai konkretus ir realus, dėl jo nukentėjusioji išsigando. Todėl kaltinamojo B. L. nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, idealioji sutaptis.
Kaltinamojo B. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas kaltinamajam B. L. bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, nustatytą atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Kaltinamasis B. L. padarė du nesunkius nusikaltimus, ankščiau teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius teisės pažeidimus. Šių aplinkybių visuma rodo, kad nepaisant to, kad nukentėjusioji sutinka su kaltinamuoju susitaikyti, kaltinamajam B. L. už šiuo nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas taikytina baudžiamoji atsakomybė ir skirtina įstatymo sankcijoje numatyta bausmė. Teismas neturi pagrindo tenkinti kaltinamojo ir jo gynėjos prašymą ir taikant BK 38 straipsnio nuostatas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi trijų tyčinių nusikalstamų veikų padarymas per santykinai trumpą laikotarpį (šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad B. L. padarė du tyčinius nusikaltimus, dar už vieną tyčinį nusikaltimą jis nuteistas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nuosprendžiu) rodo, kad kaltinamasis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, todėl nėra visų BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose reikalaujamų sąlygų visumos. Pagrindo išvadai, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, nėra. Be to, šio straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį, gailisi, nukentėjusiosios poziciją, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskiriant B. L. įstatymo sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
B. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.
B. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis šią bausmę subendrinti su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir B. L. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 2 (dvejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu bei be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65, 66 straipsniais į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012 m. rugpjūčio 3 d. iki 2012 m. rugpjūčio 29 d. ir bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nuosprendį.
B. L. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.