Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Virginijaus Kairevičiaus, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8234-566/2013 pagal ieškovo Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie SADM ieškinį atsakovei L. V. dėl vaikų išlaikymo fondo išmokos grąžinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie SADM kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl vaikų išlaikymo fondo išmokos grąžinimo, prašydamas priteisti iš atsakovės L. V. 13 800 Lt įsiskolinimą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2008-06-25 atsakovė kreipėsi į ieškovą dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo jos nepilnamečiams vaikams mokėjimo, nes vaikų tėvas Y. S. nemokėjo viso vaikams priteisto išlaikymo. Įvertinęs atsakovės pateiktus dokumentus, patvirtinančius teisę gauti išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo, ieškovas 2008-11-17 priėmė sprendimus Nr. 1.35-15448 ir Nr. 1.35-15449 „Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“, kuriais nusprendė atsakovės nepilnamečiams vaikams, A. Š. ir J. V., nuo 2008-06-25 kiekvieną mėnesį mokėti po 195 Lt, kol atsiras Vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų mokėjimą. Vėliau iš Vaikų išlaikymo fondo atsakovei mokamų išmokų dydis, priklausomai nuo to, kokia apimtimi išlaikymą nepilnamečiams vaikams mokėjo jų tėvas, ieškovo priimtų sprendimų pagrindu kito. Ieškovas pažymėjo, kad 2011-08-02 gavo antstolės J. B. 2008-07-03 patvarkymą Nr. 0018/08/00776 „Dėl vykdomojo dokumento grąžinimo“, kuriame buvo nurodyta, jog antstolė, atsakovės prašymu, grąžino jai Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-03-31 išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-89-430, pagal kurį iš skolininko Y. S. buvo vykdomas išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimas. Apie šį faktą atsakovė ieškovo neinformavo. 2011-08-05 ieškovas atsakovei išsiuntė užklausą Nr. (1.34-12718)D2-22324 „Dėl išmokos mokėjimo“, kuria atsakovė buvo prašoma pateikti antstolio pažymą apie priteistų lėšų vaikams išlaikyti mokėjimą. Kadangi antstolės 2008-07-03 patvarkymu vykdomoji byla buvo baigta, ir vykdomasis dokumentas grąžintas atsakovei, ieškovas 2011-10-19 priėmė sprendimus Nr. V2-10567 ir Nr. V2-10568 „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo“. 2011-10-19 raštu Nr. (1.34-12718)D2-30385 ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl 13 946,18 Lt permokos, susidariusios per laikotarpį nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2011 m. birželio mėn., grąžinimo iki 2012-10-20, tačiau atsakovė grąžinusi tik 146,18 Lt, todėl yra skolinga 13 800 Lt.

Atsakovė L. V. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei valstybės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas už antrinę teisinę pagalbą. Pažymėjo, kad išmokas iš ieškovo ji gavo teisėtai, nes vaikai teismo sprendimu priteisto išlaikymo iš tėvo negavo ilgiau negu mėnesį ir iki šiol jo negauna. Atsakovė, gaudama išmokas, elgėsi sąžiningai, ir nebuvo padaryta sąskaitybos klaidų. Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 6 str. numatytų išmokų mokėjimo nutraukimo pagrindų nėra, kadangi išmokų mokėjimo pagrindai nėra išnykę, skolininkas nėra miręs, ir nėra vaikams priteisto išlaikymo išieškojimo nutraukimo pagrindų. Atsakovė nurodė, kad vaikų tėvas, iš kurio buvo išieškomas priteistas išlaikymas, išvyko iš Lietuvos, todėl antstolė atsakovei liepė parašyti prašymą dėl vykdomojo rašto grąžinimo, nes išieškojimas iš asmens, kuris yra išvykęs iš Lietuvos, negalimas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-10 sprendimu ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad esminės sąlygos gauti Fondo išmokas yra: 1) pareiga mokėti periodines išmokas vaiko išlaikymui ir šių išmokų dydis yra nustatyti teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi ir 2) vaikas (-ai) ilgiau kaip mėnesį negauna teismo sprendimu nustatyto išlaikymo arba gauna tik dalį nustatyto išlaikymo; o kiti Vaikų išlaikymo fondo įstatyme ir LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-12-11 įsakymu Nr. A1-356 patvirtintame Kreipimosi į Vaikų išlaikymo fondo administraciją dėl vaikų išlaikymo fondo išmokų tvarkos apraše nustatyti reikalavimai yra tik formalios procedūrinės prielaidos išmokai gauti ir nėra savarankiški išmokų mokėjimo pagrindai. Teismas pažymėjo, kad vykdomojo rašto grąžinimas išieškotojui (CPK 631 str. 1 d. 1 p.) nėra tapatus išieškojimo atsisakymui, kas sudaro pagrindą vykdomąją bylą nutraukti (CPK 629 str. 1 d. 1 p.) ir ją užbaigti CPK 632 str. 1 d. 3 p. pagrindu. Nors, vykdomąjį dokumentą grąžinus išieškotojui, vykdomoji byla taip pat yra užbaigiama (CPK 632 str. 1 d. 2 p.), tačiau vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui per įstatymų nustatytą terminą netrukdo pateikti šį dokumentą vykdyti iš naujo (CPK 631 str. 3 d.). Grąžintas vykdomasis dokumentas gali būti vėl pateiktas antstoliui vykdyti per penkerius metus nuo jo grąžinimo išieškotojui dienos (CPK 606 str. 2 d. ir 4 d., 607 str. 3 d.). Vykdomojo dokumento vykdymo senaties terminas nutraukiamas kiekvieną kartą skolininkui iš dalies įvykdant teismo sprendimą (CPK 607 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. N2-89-430 pateikimo vykdyti senaties terminas nėra pasibaigęs, taigi jis yra vykdytinas. Be to, byloje nustatyta, kad, kadangi vaikų tėvas išvykęs į Baltarusiją, atsakovė dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-03-31 sprendimo dėl išlaikymo priteisimo leidimo vykdyti Baltarusijos Respublikos teritorijoje kreipėsi į Baltarusijos Respublikos Vitebsko srities teismą, kuris 2008-08-28 nutartimi šį sprendimą leido vykdyti Baltarusijos Respublikos teritorijoje, vadinasi L. V. ėmėsi visų veiksmų, jog teismo sprendimas būtų vykdomas ne formaliai, bet realiai, efektyviausiu ir ekonomiškiausiu būdu. Vien formalus antstolio pažymos apie išieškotas/neišieškotas išlaikymo lėšas pateikimas negali būti laikomas viršesniu už konstitucinę vaiko teisę į socialinę apsaugą (LR Konstitucijos 39 str. 1 d., Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 1 str. 1 d.). Be to, nei Vaikų išlaikymo fondo įstatymas, nei LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-12-11 įsakymu Nr. A1-356 patvirtintas Kreipimosi į Vaikų išlaikymo fondo administraciją dėl vaikų išlaikymo fondo išmokų tvarkos aprašas neįtvirtina išmokų gavėjo pareigos po to, kai jam jau buvo paskirtas išmokų mokėjimas, teikti Vaikų išlaikymo fondui Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 3 str. 3 d. nurodytą antstolio pažymą. Teismo vertinimu, antstolio pažyma nėra vienintelis įrodymas, patvirtinantis išieškotų/neišieškotų išlaikymo lėšų dydį, kadangi Vaikų išlaikymo fondas tokius duomenis gali rinkti ir kitais būdais (Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 10 str. 1 d.).

Apeliaciniu skundu ieškovas Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie SADM prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-10 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti. Nurodė, kad vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, siekiant gauti išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, išlaikymo lėšų išieškojimas privalo būti vykdomas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą, o antstolio pažymos pateikimas (išlaikymo išieškojimo vykdymas Lietuvos Respublikoje) - būtina sąlyga, siekiant gauti išlaikymą iš Vaikų išlaikymo fondo. Įstatymo 6 str. 1 d. 1 p. numatyta, jog Fondo administratorius privalo nutraukti išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą, jeigu išnyksta Fondo išmokų mokėjimo pagrindai, nurodyti Įstatymo 3 str. Netgi pareiškėjui kreipusis į skolininko gyvenamojoje vietoje (būtent užsienyje) esantį antstolį ir iš jo gavus analogišką pažymą, šiuo metu galiojantys teisės aktai nesuteikia Fondo administracijai įgaliojimų skirti išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo. Lietuvos Respublikos antstoliui pagal minėto įstatymo 3 str. 3 d. nebevykdant išieškojimo, Vaikų išlaikymo fondo administracijai nebėra žinomi tikri ir objektyvūs duomenys apie tai, kad buvo imtasi visų įmanomų priemonių išieškoti priteistus alimentus iš skolininko, o taip pat, kad teismo sprendimą vykdo antstolis, atitinkamai – kad skolininkas nemoka visų ar dalies teismo vaikų išlaikymui priteistų sumų; jeigu moka, tai kokio dydžio alimentų įsiskolinimas yra ir ar jis nėra padengtas (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2012-10-29 sprendimas Nr. 3R-238 (AG-218/02-2012)). Tokiu atveju, apelianto teigimu, yra pagrindas nutraukti Vaikų išlaikymo fondo išmokų mokėjimą. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 11 str. 2 d. numatytas Fondo administratoriaus sprendimas dėl išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, t. y. pateikiant minėtą sprendimą vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Skolininkui neturint turto, nedirbant ir negyvenant Lietuvoje, taip pat Lietuvos antstoliui nevykdant vykdomosios bylos dėl vaiko išlaikymo lėšų išieškojimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas, Vaikų išlaikymo fondo administracija negali vykdyti teisės aktuose numatytos pareigos iš skolininkų išieškoti išmokėtas išmokas. Siekiant apginti ir užtikrinti vaiko (vaikų) interesus, išieškotojas turi galimybę kreiptis dėl teismo sprendimo vykdymo užsienio valstybėje, t. y. yra sukurtas mechanizmas, sudarytos tam sąlygos, teisės aktais numatytos atskiros tvarkos, siekiant išieškoti išlaikymo lėšas iš užsienyje gyvenančių skolininkų. Iš skolininko, gyvenančio ne Europos Sąjungos valstybėje narėje, išlaikymo lėšų išieškojimas yra vykdomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir atitinkamos valstybės sudarytomis bendradarbiavimo sutartimis (kreipiantis į Teisingumo ministeriją). Išmokos, mokamos iš Vaikų išlaikymo fondo, nėra pašalpa ar socialinės išmokos, todėl turės būti grąžintos į Vaikų išlaikymo fondą. Teismas neatsižvelgė į Vaikų išlaikymo fondo įstatyme įtvirtintos pareiškėjos pareigos informuoti Vaikų išlaikymo fondo administraciją apie aplinkybių, turinčių įtakos išmokų mokėjimui, atsiradimą nevykdymą ir ignoravo pareiškėjos atsakomybės klausimą.

Atsakovė L. V. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-10 sprendimą nepakeistą bei valstybės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas už antrinę teisinę pagalbą. Naujų argumentų atsakovė nenurodė.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-03-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-89-430/2008 nutraukė L. V. ir Y. S. santuoką. Taip pat teismas šiuo sprendimu nustatė nepilnamečių vaikų A. Š. ir J. V. gyvenamąją vietą su jų motina L. V. bei iš Y. S. priteisė nepilnamečių vaikų išlaikymui po 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, pavedant minėtus pinigus uzufrukto teisė tvarkyti L. V. 2008-06-25 L. V., kuri nagrinėjamoje byloje yra atsakovė, kreipėsi į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos direktorių su prašymais išmokoms iš Vaikų išlaikymo fondo gauti jos nepilnamečiams vaikams J. V. ir A. Š. (b. l. 6, 7). Kartu su minėtais prašymais atsakovė pateikė antstolės J. B. 2008-06-25 pažymas „Apie priteistų lėšų vaikams išlaikyti mokėjimą“, kuriose nurodyta, jog antstolė, vykdydama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-06-04 išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-89-430/2008 dėl alimentų išieškojimo iš skolininko Y. S. nepilnamečiams vaikams J. V. ir A. Š. (vykdomosios bylos Nr. 18/08/00776), nustatė, kad 2008 m. kovo - gegužės mėn. skolininkas savo vaikams nemokėjo jokio išlaikymo (b. l. 8, 9). Kadangi skolininkas Y. S. gyvena Baltarusijos Respublikoje, Vitebsko srities teismas, Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose byloje“ pagrindu, 2008-08-28 nutartimi pripažino ir pradėjo vykdyti LR Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-03-31 sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. Š. ir J. V. išieškojimo iš Y. S. (b. l. 73-74, 77-78). 2008-11-17 Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie SADM direktorius priėmė sprendimus „Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“ Nr. 1.35-15448 ir Nr. 1.35-15449, kuriais nusprendė J. V. ir A. Š. nuo 2008-06-25 kiekvieną mėnesį mokėti po 195 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą (b. l. 10, 11). Priėmusi nurodytus sprendimus, 2009-03-27 Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracija prie SADM atsakovei išsiuntė raštą „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo skyrimo“ Nr. 1.38-451, kuriuo atsakovė taip pat buvo informuota apie jos pareigą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas Fondų administracijai raštu pranešti apie tai, kad: 1) skolininkas pradėjo mokėti priteistą išieškojimą arba jo dalį; 2) skolininkas mirė; 3) nepilnametis buvo emancipuotas; 4) vaikas buvo įvaikintas; 5) vaikas mirė; 6) pareiškėjui buvo apribota tėvų valdžia arba globėjas (rūpintojas) buvo atleistas ar nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų atlikimo ir kt., bei įspėta apie tai, kad Fondų administracija turi teisę iš pareiškėjų teisės aktų nustatyta tvarka išieškoti nepagrįstai išmokėtas sumas (b. l. 12). Pažymėtina, jog rašte nėra nurodyta, kad vykdomojo rašto grąžinimo atveju atsakovė privalo apie tai informuoti Fondų administraciją. 2010-06-19, 2010-06-29, 2010-09-21, 2011-05-13, 2011-06-02, 2011-06-28 pranešimais atsakovė informavo Fondų administraciją apie jos buvusio sutuoktinio teikiamo išlaikymo apimtis bei terminus (b. l. 13, 14, 17, 20-22). Atsižvelgdama į atsakovės buvusio sutuoktinio sumokėtas sumas, Fondų administracija 2010-07-20, 2010-10-14 priėmė sprendimus „Dėl sprendimo pakeitimo“, kuriais buvo nustatytas atitinkamas išmokų dydis (b. l. 15, 16, 18, 19). 2011-08-02 ieškovas gavo antstolės J. B. 2008-07-03 patvarkymą „Dėl vykdomojo dokumento grąžinimo“ Nr. 0018/08/00776, kuriuo išieškotojai, atsakovei L. V., jos prašymu, buvo grąžintas vykdomasis raštas Nr. N2-89-430/2008 (b. l. 23, 24). Ieškovas 2011-08-05 raštu „Dėl išmokos mokėjimo“ Nr. (1.34-12718) D2-22324 įpareigojo atsakovę ne vėliau kaip per 1 mėnesį pateikti ieškovui antstolio pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą, kuri turi būti pateikta ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jos išdavimo (b. l. 26). Minėtos antstolio pažymos atsakovei nepateikus, ieškovas 2011-10-19 priėmė sprendimus „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo“ Nr. V2-10567 ir Nr. V2-10568, kuriais nuo 2008-07-03 nutraukė išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą J. V. ir A. Š., nes antstolės J. B. 2008-07-03 patvarkymu vykdomoji byla užbaigta, ir vykdomasis dokumentas grąžintas išieškotojai (b. l. 27, 28). 2011-10-19 ieškovas atsakovei išsiuntė raštą „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo nutraukimo ir permokos grąžinimo“ Nr. (1.34-12718) D2-30385, kuriuo įpareigojo atsakovę iki 2012-10-20 grąžinti ieškovui 13 946,18 Lt dydžio permoką (b. l. 29). 2011-10-19 atsakovė ieškovui grąžino 146,18 Lt, todėl, ieškovo teigimu, atsakovės įsiskolinimas yra 13 800 Lt (b. l. 66). Į bylą yra pateikta Baltarusijos Respublikos Vitebsko srities Verchodvinsko rajono teismo 2012-02-20 duomenimis sudaryta pažyma „Apie išmokamus alimentus“, kurioje nurodyta, kad šis teismas kontroliuoja 2008-08-28 Vitebsko srities teismo vykdomąjį raštą Nr. 3-36, ir kokio dydžio alimentus Y. S. yra išmokėjęs laikotarpiu nuo 2008-09-05 iki 2011-12-31 imtinai (b. l. 72, 75-76).

Byloje apeliaciniu skundu keliamas klausimas, ar Lietuvos Respublikos antstolio vykdomojo rašto grąžinimas išieškotojai yra pagrindas nutraukti išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą, kai skolininkas gyvena ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau Lietuvos teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo yra pripažintas ir, atsakovui išvykus, toliau vykdomas Baltarusijos teritorijoje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrinti vaikus, yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvams gyvenant skyrium, vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui. Vaiko materialinio išlaikymo nepertraukiamumui užtikrinti valstybė taip pat prisiėmė subsidiariąją pareigą teikti išlaikymą vaikams, kurie negauna išlaikymo iš tėvo (motinos) ar iš kitų asmenų, privalančių juos išlaikyti pagal įstatymą (CK 3.204 straipsnio 1 dalis). Ši valstybės prisiimta pareiga detalizuota specialiajame Vaikų išlaikymo fondo įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 3 str. įtvirtinta, kad: 1) Fondo išmokos mokamos tik tuo atveju, kai lėšos vaikui išlaikyti yra priteistos teismo sprendimu arba nustatytos teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi ir yra mokamos periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį; 2) dėl Fondo išmokų mokėjimo gali būti kreipiamasi, kai vaikas negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo ar gauna tik dalį nustatyto išlaikymo; 3) antstolis, vykdantis teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo išieškojimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas, išduoda išieškotojui nustatytos formos pažymą, patvirtinančią, kad vaikas negauna viso arba dalies teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo; 4) Fondo išmokos mokamos tol, kol yra šiame straipsnyje nustatyti pagrindai ir kol vaikas teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi turi teisę gauti išlaikymą. Šio įstatymo 6 str. numatyta, kad Fondo administratorius privalo nutraukti Fondo išmokų mokėjimą, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) išnyksta Fondo išmokų mokėjimo pagrindai, nurodyti šio įstatymo 3 straipsnyje; 2) skolininkas miršta; 3) atsiranda Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyti vaikui priteisto išlaikymo išieškojimo nutraukimo pagrindai. Apie nurodytas aplinkybes pareiškėjas Fondo administratoriui privalo pranešti raštu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šių aplinkybių atsiradimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pagrindų nutraukti Fondo išmokų mokėjimą ir prisiteisti atsakovės vaikų išlaikymui išmokėtas lėšas nenustatyta.

Ieškovas Vaikų išlaikymo fondo administracija, remdamasi Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 3 str. 3 d., apeliaciniame skunde teigė, kad, antstoliui grąžinus išieškotojai vykdomąjį raštą, yra pagrindas nutraukti Vaikų išlaikymo fondo išmokų mokėjimą, nes Lietuvos Respublikos antstolis nebevykdo išieškojimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą. Be to, Lietuvos antstoliui nevykdant išieškojimo, Fondo administracijai nebėra žinomi tikri ir objektyvūs duomenys apie tai, kad buvo imtasi visų įmanomų priemonių išieškoti priteistus alimentus iš skolininko, kad skolininkas nemoka visų ar dalies teismo vaikų išlaikymui priteistų sumų, o jeigu moka, tai kokio dydžio įsiskolinimas yra ir ar jis nėra padengtas. Savo poziciją grindė Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2012-10-29 sprendimu Nr. 3R-238 (AG-218/02-2012). Teisėjų kolegijos nuomone, minimu Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2012-10-29 sprendimu apeliantas remiasi nepagrįstai, nes šiame sprendime išdėstyta situacija iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos fabulos. Vyriausioji administracinių ginčų komisija nustatė, kad antstolis vykdomąjį dokumentą išieškotojai grąžino todėl, kad skolininkas, esantis Lietuvoje, pradėjo mokėti alimentus. Būtent ši aplinkybė buvo teisinis pagrindas Fondo administracijai nutraukti išmokų vaiko išlaikymui mokėjimą (Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 6 str. 1 d. 1 p.). Nagrinėjamos bylos atveju Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-03-31 išduotas vykdomasis raštas Nr. N2-89-430, kurio pagrindu antstolė J. B. iš skolininko Y. S. vykdė išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimą, išieškotojai L. V. buvo grąžintas todėl, kad skolininkas gyvena Baltarusijos Respublikoje, o Lietuvos antstolio veikla yra apribota Lietuvos Respublikos teritorija. Tačiau, atsakovės iniciatyva, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-03-31 sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams J. V. ir A. Š. iš jų tėvo Y. S. priteisimo, vadovaujantis Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos sutartimi „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose byloje“, buvo pripažintas Baltarusijos Respublikoje Vitebsko srities teismo 2008-08-28 nutartimi (b. l. 73-74, 77-78) ir pradėtas vykdyti, šiam teismui 2008-08-28 išdavus vykdomąjį raštą Nr. 3-36 (b. l. 72, 75-76). Taigi nepaisant to, jog Lietuvos Respublikos antstolis Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-03-31 sprendimo nevykdo, jis yra vykdomas Baltarusijos Respublikos Vitebsko srities Verchodvinsko rajono teismo. Iš šio teismo L. V. išduotos 2012-02-20 duomenimis sudarytos pažymos „Apie išmokamus alimentus“ aiškiai matyti, už kuriuos mėnesius ir kokio dydžio alimentus skolininkas Y. S. išmokėjo laikotarpiu nuo 2008-09-05 iki 2011-12-31 imtinai (b. l. 72, 75-76). Todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad atsakovė ėmėsi visų įmanomų priemonių išieškoti priteistus alimentus iš skolininko. Formalus Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 3 str. 3 d. reikalavimo neatitikimas nėra pagrįstu pagrindu susigrąžinti išmokėtas lėšas, nes teismo sprendimas yra ir toliau vykdomas civilinio proceso tvarka, tačiau ne Lietuvoje, o remiantis tarptautine sutartimi, kitoje šalyje. Ieškovo argumentai susiję su jo išmokėtų lėšų išsiieškojimo iš skolininko, esančio Baltarusijoje, sunkumais, taipogi negali būti pagrindu ieškinio tenkinimui.

Apeliantas skunde nurodė ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą ieškinį atmesti, neatsižvelgė į Vaikų išlaikymo fondo įstatyme įtvirtintos pareiškėjos pareigos informuoti Vaikų išlaikymo fondo administraciją apie aplinkybių, turinčių įtakos išmokų mokėjimui, atsiradimą nevykdymą ir ignoravo pareiškėjos atsakomybės klausimą. Apeliacinės instancijos šį skundo argumentą vertina kritiškai. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose akcentavo, jog atsakovė nurodytą pareigą pažeidė, neinformuodama Fondo administracijos apie aplinkybę, kad jai buvo grąžintas vykdomasis raštas. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau pateikto Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 6 str. turinio, tokia atsakovės pareiga nenumatyta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracija prie SADM 2009-03-27 raštu „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo skyrimo“ Nr. 1.38-451 informavo atsakovę apie jos pareigą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas Fondų administracijai raštu pranešti apie tai, kad: 1) skolininkas pradėjo mokėti priteistą išieškojimą arba jo dalį; 2) skolininkas mirė; 3) nepilnametis buvo emancipuotas; 4) vaikas buvo įvaikintas; 5) vaikas mirė; 6) pareiškėjui buvo apribota tėvų valdžia arba globėjas (rūpintojas) buvo atleistas ar nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų atlikimo ir kt. (b. l. 12). Taigi šiame rašte Fondų administracija nenurodė, jog vykdomojo rašto grąžinimo atveju atsakovė privalo ją apie tai informuoti. Todėl darytina išvada, kad atsakovė L. V. tokios pareigos neturėjo.

Kiti apeliacinio skundo argumentai skundžiamo sprendimo pagrįstumo neįtakoja, todėl laikytini teisiškai nereikšmingais, ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. sprendimą ar jo dalį, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-05-30 sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. (1.7.)-S-1794-13 atsakovei L. V. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos valstybės garantuojamos ir apmokamos 100 procentų (b. l. 145). Teisme gautas atsakovei paskirto advokato prašymas dėl valstybei priteistinų 320 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Šis prašymas tenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Ieškovo Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie SADM apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (j.a.k. 188725330) 230 litų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų valstybei.