Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Kazlausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, specialaus vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), Domeikavos k., Domeikavos sen., Kauno r., neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K. 2015-06-28 apie 01.20 val. viešoje vietoje – prie R. J. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Domeikavos k., Kauno r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, necenzūriniais žodžiais išplūdo R. J., tyčia mesdamas plytą išdaužė R. J. namo lango stiklą bei tampydamas ir purtydamas jos kiemo tvoros vartelius, juos sugadino, taip padarydamas bendrą 163,13 Eur turtinę žalą, tokiu įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-06-28 jis kartu su draugu D. C. dalyvavo Domeikavos šventėje „Herbo diena“. Renginio metu jis su D. vartojo įvairius alkoholinius gėrimus ir nuo suvartoto alkoholio apsvaigo. Pasibaigus šventei, maždaug apie 01.00 val., kartu su D. ėjo (duomenys neskelbtini) gatve link savo namų. Staiga išgirdo kaimynės R. J. priekaištus ir pamatė ją rūkančią savo namų balkone. R. J. jiems priekaištavo dėl pernelyg garsaus kalbėjimo. Tada jis pradėjo plūsti ją visokiais necenzūriniais, nepagarbiais žodžiais. Apimtas pykčio ir norėdamas R. J. pamokyti, paėmė prie namo vartų rastą didelę plytą ir metė ją į jos namo pusę. Matė, kad išdužo langas. Po to dar pradėjo purtyti, tampyti jos namo kiemo vartelius, dėl ko jie sulūžo. D. nieko panašaus nedarė, tik gal pasakė kelis negražius žodžius R. J. atžvilgiu. Maždaug po 5-10 minučių, juos einančius namo, sulaikė policijos pareigūnai. Tiksliai visų įvykio aplinkybių neatsimena, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Pamena, kad kažkuriuo metu prie jo su D. prisijungė ir jų draugas V. M. Tačiau, ar jis buvo su jais konflikto su R. J. metu, nepamena. Dėl savo elgesio gailisi. R. J. padarytą žalą atlygino (b. l. 76-77, 80-81).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Nukentėjusiosios R. J. parodymais, kuri parodė, kad 2015-06-28 apie 01.20 val. būdama namuose išgirdo triukšmą lauke ir išėjo į balkoną. Gatvėje prie namo pamatė stovintį sidabrinės spalvos automobilį ir prie jo stovinčius tris vyrus ir vieną merginą. Du vyrai šaukė „triušį“. Ji suprato, kad jie ieško kaimyno, gyvenančio (duomenys neskelbtini) ame name. Ji jiems pasakė, kad „triušis“ gyvena kitame name. Tada tie du asmenys pradėjo ją plūsti necenzūriniais žodžiais. Vyras, kuris buvo neaukšto ūgio ir stambaus kūno sudėjimo, nieko blogo nedarė ir kartu su mergina bandė juos sudrausminti. Kažkuris iš tų dviejų sulaužė kiemo vartus ir mesdamas plytą išdaužė jos namo pirmo aukšto lango stiklo paketą. Kai išdužo langas, visi šie asmenys susėdo į automobilį ir nuvažiavo. Tada ji paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Po kurio laiko visi trys vaikinai vėl buvo sugrįžę prie jos namo, tik jau nebebuvo merginos. Dar po kažkiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad sulaikė tris vyrus. Ji pamatė, kad policijos automobilyje sėdi tie patys trys vyrai. Dėl šio įvykio jai buvo padaryta 163,13 Eur turtinė žala, kurią P. K. jai pilnai atlygino (b. l. 28-29, 30-31, 32-33).

Liudytojo V. M. parodymais, kad 2015 m. birželio mėn. pabaigoje, vakare, vienas ėjo (duomenys neskelbtini) gatve link savo namų. Beeidamas prie R. J. namo vartų pamatė savo draugus – D. C. ir P. K. Jie abu buvo akivaizdžiai neblaivūs. Buvo kilęs triukšmas, P. K. necenzūriniais žodžiais plūdo R., kuri buvo balkone. D. C. buvo neblaivus, tačiau elgėsi ramiau, R. J. neįžeidinėjo. Jis bandė raminti P. K.. Ar kuris iš jų gadino R. J. kokį nors turtą, nematė. Juos belydint į namus prie jų privažiavo policijos pareigūnai ir juos visus sulaikė (b. l. 42-43).

D. C., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, parodymais, kad kaimynei R. J. galėjo pasakyti kažką nepagarbaus, tačiau jos necenzūriniais žodžiais neplūdo, vartelių nelaužė ir lango neišdaužė (b. l. 54-55, 60-62).

2015-06-28 R. J. protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, jog 2015-06-28 apie 01.20 val. jai būnant namuose (duomenys neskelbtini), Domeikavos k., Kauno r., balkone, du nepažįstami vyrai, kurie buvo gatvėje prie (duomenys neskelbtini)namo, Domeikavoje, ją išplūdo necenzūriniais žodžiais, elgėsi įžūliai, sulaužė kiemo vartus ir kažkuris iš jų paėmė plytą ir ją matė į namo pirmo aukšto kambario langą, taip sudaužė lango stiklo paketą (b. l. 1).

2015-06-28 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas įvykio vietos, esančios prie namo (duomenys neskelbtini), Domeikava, Kauno r., bendras vaizdas. Nustatyta, kad vienas stiklo paketas išdaužtas, fotolentele (b. l. 9-11, 12-14).

2015-09-18 apžiūros protokolu, kuriuo buvo užfiksuota iš įvykio vietos paimta plyta, fotolentelėmis (b. l. 16-18, 19-21).

Kvitu, PVM sąskaitomis-faktūromis, kurios patvirtina, jog T. J. už stiklo paketą sumokėjo 163,13 Eur (b. l. 38-40).

2015-06-28 Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės Mobilaus būrio vyriausiojo patrulio N. D. ir 3-ojo būrio patrulio J. B. tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodyta, kad 2015-06-28, dirbant r.š „466“ apie 0.50 val. VPK budėtojas pranešė, jog (duomenys neskelbtini), Domeikavoje, asmenys išdaužė langus. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko moteris ir paaiškino, kad trys jaunuoliai išdaužė namo langą, sulaužė vartus. Jaunuoliai buvo pasišalinę. Apvažinėjant rajoną, VPK budėtojas pranešė, kad jaunuoliai vėl grįžo. Atvykus minėtu adresu rado tris jaunuolius. Pareiškėja nurodė, kad šie asmenys išdaužė langą ir sulaužė vartus. Jaunuoliai buvo sulaikyti. Jaunuoliai elgėsi įžūliai, plūdo juos necenzūriniais žodžiais, grasino atleidimu iš tarnybos. Vežant į komisariatą pradėjo rūkyti tarnybiniame automobilyje. Atvežus į Dainavos PK ir toliau plūdosi necenzūriniais žodžiais, grasino susidorojimu, į teisėtus reikalavimus nereagavo. Piliečiai prisistatė kaip P. K., D. C. ir V. M. (b. l. 44, 45).

Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 6946, kuriame užfiksuota, kad 2015-06-28 02 val. 33 min. P. K. buvo nustatytas 2,36 ‰ (promilės) girtumas (b. l. 67).

Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Iš straipsnio dispozicijos matyti, kad aptariama veika gali būti padaryta keturiais alternatyviais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais. Veikiant bet kuriuo iš nurodytų būdų ar keliais jų visi veiksmai turi būti atlikti viešoje vietoje, dėl veiksmų turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka. Analizuojant minėto nusikaltimo sudėtį baudžiamosios teisės teorijoje bei teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įžūlūs veiksmai gali būti suprasti kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Tokie veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, transporto eismo sustabdymu ir panašiai. Grasinimai – tai žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais. Viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti tokiais bauginimo būdais, kurie žmonėms pirmiausia kelia smurto, turto sunaikinimo ar sugadinimo ar kitų panašių agresyvių veiksmų baimę, o vandališki veiksmai gali pasireikšti ir būti suprantami kaip svetimo turto daužymas, padegimas ar kitoks niokojimas.

Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad kaltinamasis P. K. 2015-06-28 apie 01.20 val. viešoje vietoje – prie R. J. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Domeikavos k., Kauno r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, necenzūriniais žodžiais išplūdo R. J., tyčia mesdamas plytą išdaužė R. J. namo lango stiklą bei tampydamas ir purtydamas jos kiemo tvoros vartelius, juos sugadino, taip padarydamas bendrą 163,13 Eur turtinę žalą, tokiu įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Taigi, pagal byloje nustatytas aukščiau aptartas aplinkybes yra neabejotinai aiškiai matyti, kad P. K. susidariusioje situacijoje elgėsi nei moralės, nei teisės požiūriu nepriimtinai. Tai vienareikšmiai įrodo, kad jis savo tokiu įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais viešoje vietoje veikė nusikalstamai, ko pasėkoje pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl nustatytos pasekmės (visuomenės rimties sutrikdymas) lemia pačios veikos baigtumo momentą. Iš to matyti, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota kaip baigta nusikalstama veika, numatyta BK 284 str. 1 d.

Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri būtų pagrindas P. K. pripažinti kaltu, padarius BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

P. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, bei su siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 100-102).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta, jog kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Tačiau iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė ne bendrininkų grupėje, veikė vienas, todėl ši aplinkybė šalintina.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Jis administracine tvarka baustas (b. l. 88), neteistas (b. l. 85-87), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare neregistruotas (b. l. 92, 96), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 94).

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti 284 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą.

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, į tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, teismas nusprendžia paskirti kaltinamajam baudos bausmę mažesnę nei siūlė prokuroras, kuri bus pakankama bausmės tikslams pasiekti nagrinėjamu atveju.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 str. 2 d. (įstatymo Nr. X-1710 redakcija, galiojanti nuo 2009-01-01) nurodyta, kad „teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 (akto redakcija galiojanti nuo 2015-01-01) buvo patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, tai yra 37,66 Eur.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė turės būti sumažinta vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 2 p. 4) laikiname sulaikyme išbūtas laikas – viena para prilyginama 2 MGL dydžio baudai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 83), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – plyta, perduota saugoti Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK (b. l. 22-24), stiklainiai (2 vnt.) su iš įvykio vietos paimtu kvapo pėdsaku bei foniniu kvapu, perduoti saugoti Kriminalinių tyrimų centro Kriminalistinės odorologijos skyriuje (b. l. 26), vokas su įvykio vietos apžiūros metu paimtomis stiklo duženomis (b. l. 25) yra aiškiai menkaverčiai daiktai, kurie negali būti sunaudoti, todėl jie turi būti sunaikinti (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str.,

nusprendžia:

P. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., ir skirti jam 12 minimalių gyvenimo lygių (MGL), tai yra 451,92 eurų (keturių šimtų penkiasdešimt vieno euro 92 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 8 minimalių gyvenimo lygių (MGL), tai yra 301,28 eurų (trijų šimtų vieno euro 28 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 str. į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2015-06-28 iki 2015-06-29 (viena diena), šią vieną dieną laikinojo sulaikymo prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai.

Nustatyti, kad likusi neatlikta bausmė (nesumokėta bauda) pagal šį teismo baudžiamąjį įsakymą yra 6 minimalių gyvenimo lygių (MGL), tai yra 225,96 eurų (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų ir 96 ct) dydžio bauda.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – plytą, stiklainius su iš įvykio vietos paimtu kvapo pėdsaku bei foniniu kvapu (2 vnt.), voką su įvykio vietos apžiūros metu paimtomis stiklo duženomis – sunaikinti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą P. K. ikiteisminio tyrimo metu, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti P. K., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.