Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo J. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. liepos 21 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apygardos teismo 1996 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 str., 272 str. 3 d., 271 str. 4 d., 75 str., 16 str., 105 str. 8 p., 105 str. 8 p., 12 p., 232 str., vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 str., paskirta mirties bausmė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. vasario 9 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 1996 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirta mirties bausmė pakeista laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme. Šiaulių apygardos teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 1996 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu kvalifikuotos veikos perkvalifikuotos į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 180 str. 3 d., 178 str. 3 d., 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 9 p., 129 str. 2 d. 9 p., 267 str. 1 d., pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 str. 12 p. nuo bausmė atleistas, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 3 p., paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Lietuvos Respublikos Prezidentės 2012 m. gegužės 9 d. dekretu Nr. 1K-1060 „Dėl malonės suteikimo“ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę – 25 m. laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 4 p. numatytą privalomą dalį (3/4) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 5 m. 2 mėn. 16 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t.y. 2015-07-16).

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatuodamas, kad šiuo metu nuteistąjį J. B. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.

Nesutikdamas su minėta apylinkės teismo nutartimi, J. B. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2015-07-21 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą pagal BVK 157 str. 2 d. 4 p. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis šiuo metu jau yra atlikęs 4/5 jam paskirtos bausmės (bausmės pradžia 1995-10-02, bausmės pabaiga 2020-10-02), bausmę atlieka „Socialinio ugdymo centre“, lengvosios grupės sąlygomis. Per visą bausmės atlikimo laiką (19 metų ir 10 mėnesių) tik du kartus baustas už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą, tuo tarpu už gerą elgesį esu skatintas net 18 kartų, paskutinį kartą 2015-07-02. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad turi aukštąjį išsilavinimą, atlikdamas bausmę mokėsi ir baigė Vilniaus pedagoginį universitetą, taip pat įgijo kompiuterio operatoriaus specialybę, lankė psichoterapinę grupė, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, veda užsiėmimus bei seminarus bendravimo ir orientavimo į darbo rinką tematika. Pataisos namuose nuteistasis nevengia dirbti, 5 metus dirbo brigadininku, 6 mėnesius siuvykloje, atvykęs į 2-ąjį sektorių ne kartą kreipėsi dėl darbo į administraciją, tačiau dėl sumažėjusių darbo apimčių įdarbintas nebuvo, iki įkalinimo jo nepertraukiamo darbo stažas yra 24 metai. Po paleidimo iš pataisos įstaigos turės galimybę įsidarbinti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ rinkodaros vadybininku. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais (žmona, vaikais, mama ir seserimis), kurie nuolatos jį lanko pataisos namuose, išėjęs į laisvę turėtų pastovią gyvenamąją vietą. Nuteistųjų subkultūros tradicijų nesilaiko, priteistą civilinį ieškinį dengia aktyviai, kritiškai analizuoja nusikaltimo situaciją ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų veikų.

Skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai ir nepakankamai motyvuotai nepatvirtino Komisijos teikimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismo motyvai neatitinka Komisijos išvadų, teisinio reguliavimo bei Europos Sąjungos teisės aktų. Teismo argumentas, kad bausmės tikslai nėra pasiekti yra nepagrįstas, kaip ir nepagrįstas tik vieno bausmės tikslo - kaltininko nubaudimo išskyrimas, motyvuojant tuo, jog vien bausmės paskyrimas savaime jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslu teismas įvardija ir proporcingumą, tačiau proporcingumo principas įgyvendinamas asmeniui individualizuojant bausmę ir nėra pripažįstamas bausmės vykdymo principu.

Nuteistasis taip pat nesutinka, kad jo elgesys bausmės vykdymo metu nebuvo nepriekaištingas. Pažymėtina, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis drausmine tvarka baustas tik vieną kartą, o skatintas aštuoniolika kartų ir bausmę atlieka „Socialinio ugdymo centre" lengvos grupės sąlygomis, galiojančių nuobaudų neturi. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas nepakankamai įvertino tą aplinkybę, kad nuobauda buvo paskirta už labai neženklų pažeidimą, ji senai negalioja, 2011 m. birželio mėnesį buvo panaikinta skatinimo tvarka. Nuteistasis sutinka, kad pažeisti vidaus tvarkos taisykle nėra gerai, tačiau jis tik vieną kartą pažeidė šias taisykles per 19 metų bausmės atlikimo.

Nuteistojo nuomone, teismas, atsisakydamas tvirtinti lygtinį paleidimą, nepagrįstai didžiulę reikšmę suteikė aplinkybėms apie padarytą nusikalstamą veiką, t.y., kad veika padaryta organizuotoje grupėje. Šios aplinkybės, buvo vertinamos ir įvertintos paskiriant nuteistajam už tą veiką bausmę, o pagal visuotinius teisės principus, joks asmuo negali būti du kartus baudžiamas už tą pačią veiką. Teismas taip pat nepagrįstai savo atsisakymą tvirtinti lygtinį paleidimą grindė tuo, kad neatlikta bausmės dalis dar yra pakankamai didelė. Atkreiptinas dėmesys, kad J. B. bausmę atlieka jau labai ilgą laiką, t.y. nuo 1995-10-02 ir šiai dienai yra atlikęs ⁴/₅ bausmės, be to, didžiąją bausmės dalį atliko kalėjime.

Skunde nuteistasis taip pat pažymi, kad remiantis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/947/TVR preambulės 8 p., nuosprendžio vykdymo atidėjimo, lygtinių nuosprendžių, alternatyvių sankcijų ir sprendimų dėl lygtinio paleidimo pripažinimo ir priežiūros tikslas - padidinti nuteistojo asmens galimybes vėl integruotis į visuomenę sudarant jam sąlygas išsaugoti šeimos, kalbinius kultūrinius ir kitus ryšius, sykiu gerinant stebėseną, ar laikomasi lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų, kad būtų užkirstas kelias recidyvizmui, taip skiriant reikiamą dėmesį nukentėjusių asmenų ir visuomenės apsaugai. Todėl siekiant šio tikslo, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad J. B. yra nuteistas pirmą kartą, siekia išsaugoti šeimyninius ryšius ne tik su mama, seserimis, tačiau ir su žmona bei vaikais, nori laisvėje gyventi šeimyninį gyvenimą, įgijo aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir siekia sėkmingai įsitvirtinti darbo rinkoje bei laikytis Komisijos nustatytų baudžiamojo poveikių priemonių.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. B. skundas atmestinas.

Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal naująjį teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Įgyvendinant pakeistas BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253¹, 360, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820, buvo pakeistos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tvarką. Minėto įstatymo 5 dalyje numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 str. išdėstytame BPK 360 str. nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad BVK nuostatos taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos (BVK 3 str. 1 d.), nuteistojo J. B. skundas aukštesniajam teismui nagrinėtinas taikant pakeistas tiek BVK, tiek ir BPK nuostatas.

BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (b. l. 13), yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2015 m. liepos 8 d. atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad J. B. priklauso žemos rizikos grupei – 28 balai (b. l. 9-11), tačiau šiuo atveju turi būti nustatyta ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jis yra pasirengęs integruotis į visuomenę, yra atlikęs daugiau nei privalomą bausmės dalį, pataisos namuose dirbo, įgijo aukštąjį išsilavinimą, specialybę, veda kursus nuteistiesiems, net 18 kartų yra skatintas, jau ilgą laiką (net 19 metų ir 10 mėnesių) atlieka laisvės atėmimo bausmę, kas rodo, kad ir toliau atliekant bausmę bus tik pasunkinta jo integracija į visuomenę, aukštesniojo teismo nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta.

Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 p.). Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. B. dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, papildomoje Socialinio ugdymo centro veikloje, kitiems nuteistiesiems veda seminarus, dengia civilinį ieškinį, šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, tačiau, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, net ir po ilgo laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpio, nuteistajam vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai, t.y. dėl lėšų tvarkymo ir mastymo bei elgesio problemos (ne visuomet pasirenka tinkamus sprendimus). Atkreiptinas dėmesys, kad 2015-07-14 Psichologinės tarnybos išvadoje kaip pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai nurodomi netinkamų elgesio strategijų naudojimas siekiant materialinės gerovės, artimi nusikalstami ryšiai (nusikalstamas veikas vykdė su broliu), finansiniai įsipareigojimai (pilnai neišmokėtas ieškinys). Tai, kad nuteistasis ne visuomet pasirenka tinkamus sprendimus patvirtina ir ta aplinkybė, jog 2011 m. jam yra skirta drausminė nuobauda už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą, o 2013 m. jis taip pat pažeidė vidaus tvarkos taisykles, nors ir buvo apsiribota tik svarstymu drausminėje komisijoje. Visos šios aplinkybės tik patvirtina, kad nuteistasis nevykdė BVK 110 str. 1 d. 1 p. numatytos pareigos tinkamai atlikti bausmę, elgtis nepriekaištingai, bei itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, sprendžiant apie jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams. Kaip matyti iš bylos duomenų nuteistasis savo elgesį koreguoja tik nuo 2013 m., kadangi nuo tada nėra padaręs naujų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų. Nors bausmę nuteistasis privalo atlikti tinkamai, vykdant BVK 110 str. numatytas pareigas, tačiau nuteistajam nustatytų pareigų ignoravimas, paskirta nuobauda neleidžia sutikti, kad jo pastangos teigiamai koreguoti savo elgesį buvo pakankamos, bei bausmės tikslai bus pasiekti sušvelninus bausmės atlikimo sąlygas, todėl atmestinas nuteistojo skundo argumentas, kad jis jau yra pasitaisęs. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis po paskutinio nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo, ši rizika yra visiškai nepakitusi (28 balai pagal OASys). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, aukštesniojo teismo manymu, sprendimas taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui.

Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 str. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (šiuo atveju po Lietuvos Respublikos Prezidentės dekreto sumažintą iki 25 metų), nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis bausmę atlieka už tai, kad veikdamas organizuotoje grupėje neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą, stipriai psichiką veikiančią medžiagą, organizavo automobilio vagystę bei pasikėsino įvykdyti plėšimą ir žmogžudystę, taip pat įvykdė banko apiplėšimą nužudydamas apsaugos darbuotoją. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, priima sprendimą.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, nors ir nagrinėjęs J. B. lygtinio paleidimo klausimą dar galiojant ankstesnėms BVK nuostatoms, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo J. B. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.