Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-10-11 · Civilinė byla Nr. 2-2464/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-11
Bylos Nr.
2-2464/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Konstantinas Gurinas, Algirdas Gailiūnas
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Pušų alėja“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Pušų alėja“
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Konstantino Gurino ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Pušų alėja“ direktoriaus D. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pušų alėja“ direktoriaus D. A. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Pušų alėja“; trečiuoju asmeniu byloje įtrauktas akcinė bendrovė „Swedbank“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas UAB „Pušų alėja“ direktorius D. A. prašė iškelti jo vadovaujamam UAB „Pušų alėja“ restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad bendrovė atitinka visas restruktūrizavimui būtinas sąlygas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą.

Teismas nurodė, kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenų 7.1 punkte tėra aprašyta, kokią veiklą įmonė vykdė iki restruktūrizavimo inicijavimo, kad pastatyti 128 namai, kad įmonė turi galimybes pastatyti iki 20 namų bei organizuoti jų apdailos darbus. Tačiau metmenų 2 punkte nurodyta, kad įmonės pinigines lėšas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudaro 7,65 Lt. Papildomas skolinimasis nenumatytas. Taigi įmonė neturi lėšų ir pajėgumų vykdyti metmenyse nurodytų darbų (įmonėje dirba tik vienas darbuotojas), nepateikė jokių skaičiavimų, įrodančių, jog pastačiusi 20 namų, visiškai atsiskaitys su kreditoriais. Metmenų 7 punkte „Preliminarus įmonės verslo planas“ nenumatyti jokie veiksmai, kuriais būtų atkuriamas įmonės mokumas ir atsiskaitoma su kreditoriais. Metmenų 7.9 punkte „Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka“ tik pacituotos Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau – ĮRĮ) įtvirtintos teisės normos, tačiau nėra preliminaraus grafiko, kaip būtų dengiamos skolos. Tai prieštarauja ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimams. Metmenų 2 punkte pripažįstama, kad pagrindinė įmonės veikla yra gyvenamųjų namų statyba ir pardavimas. Per paskutinius dvejus metus gyvenamųjų namų statybos veikla nebuvo vykdoma, taigi faktiškai įmonė yra nutraukusi įprastinę veiklą. Teismo nuomone, restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimų, nes jie yra deklaratyvūs, formalūs, neatspindintys nei įmonės preliminaraus verslo plano, nei realių priemonių, kuriomis būtų įgyvendintas restruktūrizavimas, nei lėšų šioms priemonėms įgyvendinti.

Teismas taip pat pažymėjo, kad 2010 m. balanso matyti, kad įmonė turi turto už 7 399 282 Lt, o įsipareigojimai sudaro 4 060 729 Lt – įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto įmonės turimo turto. Įmonė yra skolinga ne tik juridiniams ir fiziniams asmenims bei valstybės biudžetui, tačiau ir darbuotojams. Taigi kyla pagrįstų abejonių dėl įmonės mokumo, kas sudaro atskirą pagrindą atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.).

Teismas įvertinęs išdėstytą, konstatavo, kad restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimų, įmonė savo veiklos nevykdo dvejus metus, kas neatitinka ĮRĮ 4 straipsnio 2 punkto reikalavimo, be to, įmonė yra nemoki, todėl kelti restruktūrizavimo bylą atsisakytina (ĮRĮ 1 str. 2 d., 4 str. 2 p., 7 str. 5 d. 3 p).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas UAB „Pušų alėja“ direktorius D. A. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti restruktūrizavimo bylą.

Apeliantas nurodo, kad įmonė atitinka visas restruktūrizavimo sąlygas. Pateikti metmenys įstatymo reikalavimų nepažeidžia. Metmenys negali būti tapatinami su išbaigtu įmonės restruktūrizavimo planu. Pagal teismų praktiką preliminariame verslo plane gali būti nurodytos ne visos priemonės, kurios bus taikomos visą restruktūrizavimo laikotarpį. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad įmonė savo veiklos nevykdo dvejus metus. Įmonė nevykdo tik naujų statybų, tačiau toliau eksploatuoja jos sukurtus inžinerinius tinklus, vykdo pastatyto nekilnojamojo turto pardavimus. Su kreditoriais bus atsiskaityta iš numatomų gauti pajamų pagal kreditorių susirinkime patvirtinamą eilę ir tvarką, kaip tai ir numato ĮRĮ. Apeliantas pažymi, kad teismas, konstatuodamas įmonės nemokumą, neįvertino pačios įmonės ir jos kreditorių interesų. Turto ir skolų santykis labai priklauso nuo situacijos nekilnojamojo turto rinkoje, be to, kreditoriai turi galimybių teikti įmonei nuolaidų. Taigi vertinti mokumą vien tik pagal turto ir įsipareigojimų santykį negalima. Apeliantas taip pat nurodė, kad nors tretysis asmuo ir prieštarauja restruktūrizavimui, tačiau bankroto bylos nekelia. To nedaro ir kiti kreditoriai, nes tiki, kad įmonė yra pajėgi atsiskaityti, tik tam reikia laiko.

Tretysis asmuo AB „Swedbank“ prašo skundą atmesti. Akcentuoja, kad bankroto bylą įmonei bus prašoma iškelti, jei įsiteisės skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis. Taip pat pažymi, kad sutarimo tarp įmonės kreditorių, savininkų ir vadovų dėl įmonės perspektyvų ir restruktūrizavimo tikslingumo nėra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas įmonės, turinčioms finansinių sunkumų ir nenutraukusioms ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.). Įmonė, turinti finansinių sunkumų – tai įmonė, kuri negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti (ĮRĮ 2 str. 1 d.). Restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnio reikalavimai (ĮRĮ 7 str. 4 d.). ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant, atsisakoma iškelti restruktūrizavimo bylą.

Teismas kiekvienu konkrečiu atveju privalo patikrinti, ar konkreti įmonė, kuriai prašoma pradėti restruktūrizavimo procesą, atitinka įstatyme nustatytas sąlygas bei įvertinti, ar yra pagrindas iškelti restruktūrizavimo bylą. Įmonės materialinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas, taip pat pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas turi esminę reikšmę teismui sprendžiant dėl ieškinio pareiškimo iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą remdamasis trimis pagrindais. Pirma, teismas sprendė, kad restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka įstatymo reikalavimų (ĮRĮ 5 str.), antra, įmonė savo veiklos nevykdo dvejus metus (ĮRĮ 4 str. 2 p.) ir, trečia, įmonė yra nemoki (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.).

Pirmosios instancijos teismas laikė, kad restruktūrizavimo plano metmenys yra deklaratyvūs, formalūs, juose nenumatyta realių priemonių ir lėšų restruktūrizavimui įgyvendinti. Nors apeliantas ir nurodo, kad aptariami metmenys negali būti tapatinami su restruktūrizavimo planu, tačiau nepateikia jokių argumentų, galinčių paneigti teismo išvadas būtent dėl restruktūrizavimo plano metmenims keliamų reikalavimų nesilaikymo. Teisėjų kolegija, įvertinusi metmenų turinį, neturi pagrindo daryti priešingą išvadą, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

Apeliantas neneigia teismo argumento, kad įmonė yra nemoki Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) prasme (ĮBĮ 2 str. 8 d.), tačiau tikisi, jog kreditoriai sutiks daryti nuolaidas, taip pat pasikeis padėtis nekilnojamojo turto rinkoje, kartu pagerindama įmonės finansinę būklę. Tačiau kaip matyti iš trečiojo asmens – didžiausio įmonės kreditoriaus – paaiškinimų, jis nesutinka daryti jokių nuolaidų ir sieks iškelti įmonei bankroto bylą. Akivaizdu, kad pagrindinio kreditoriaus nepritarimas restruktūrizavimui neleis pasiekti jam keliamų tikslų. Tuo tarpu apelianto teiginiai apie teigiamus pokyčius nekilnojamojo turto rinkoje yra grįsti tik prielaidomis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, todėl dėl kitų skundo argumentų nepasisako. Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o skundas atmestinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaiAlgirdas GailiūnasKonstantinas GurinasVigintas Višinskis