Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. nutarimo, kuriuo J. K. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str., nubaustas 100 Lt bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 178 str. 1 d., nubaustas 30 Lt bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d., nubaustas 300 Lt bauda; vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 350 Lt bauda; administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 161 str. nutraukta, nesant J. K. veikoje šio pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.),

Aprašomoji dalis

n ustatė:

J. K. pagal ATPK 174 str., 178 str. 1 d. ir 187 str. 2 d. teismo nubaustas už tai, kad jis 2012 m. lapkričio 23 d., apie 21.05 val., viešoje vietoje - Kalvarijų g. 61, Vilniuje, būdamas neblaivus, kabinėjosi prie kontrolierių bei keleivių, trukdė kontrolieriams dirbti, šiukšlino, t. y. numetė cigaretės nuorūką ant šaligatvio policijos pareigūnų akivaizdoje, tuo savo veiksmais pažeidė visuomeninę dorovę, viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Be to, jis, būdamas neblaivus, stumdė ir įžeidinėjo policijos pareigūnus, nereagavo į jų perspėjimus bei nevykdė teisėtų reikalavimų bei įžeidė jų garbę ir orumą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. normos taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Dėl ATPK 178 str. 1 d.

ATPK 178 str. 1 d. numatyta, kad alkoholinių gėrimų ir kitų svaigalų, pagamintų naudojant spiritą, gėrimas gatvėse, stadionuose, skveruose, parkuose, visų rūšių visuomeniniame transporte ir kitose vietose, išskyrus prekybos ir viešojo maitinimo įmones, kuriose savivaldybių tarybų ar savivaldybių administracijų direktorių leista pardavinėti alkoholinius gėrimus išpilstant, arba girto pasirodymas viešosiose vietose, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, – užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimties iki penkiasdešimties litų. Kvalifikuojant veiką pagal ATPK 178 str. 1 d., turi būti nustatyta, jog asmuo girtas pasirodė viešoje vietoje, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo (LAT 2002 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-670/2002). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog sprendžiant, ar asmuo įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, atsižvelgtina į konkrečias bylos aplinkybes ir šia prasme įžeidimu reikėtų suprasti išskirtinį, visuotinai pripažintas moralės normas pažeidžiantį, viešą žmogaus elgesį ir pan. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr.N575-2082/2009, N575-2084/2009 ir kt.).

Nors J. K. girtumas nebuvo nustatytas alkoholio kiekio matuokliu ar medicinos specialistų išvada, tačiau šio fakto buvimas akivaizdus. Teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai nurodė, kad nuo J. K. sklido stiprus alkoholio kvapas, jis svyravo (b. l. 57-61). Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto duomenimis, J. K. girtumo ekspertizę bei kitus tyrimus atlikti atsisakė, triukšmingas, daug kalba šaukia, nevykdo nurodymų (b. l. 15). Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Operatyvaus valdymo poskyrio postinės B. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2012-11-23, 21:27 val. į Vilniaus miesto 1 PK buvo pristatytas pilietis J. K., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti, kalba nerišli, pasitikrinti blaivumą atsisakė, išblaivinimui buvo pristatytas į Vilniaus miesto nakvynės namų filialą „Sala“ (b. l. 16). Vilniaus miesto nakvynės namų filialo „Sala“ asmens priėmimo ir išleidimo akte Nr. 5774 nurodyta, kad J. K. eina svirduliuodamas, kalba nerišliai iš burnos sklinda alkoholio kvapas, į alkotesterį pūsti atsisako, elgiasi agresyviai (b. l. 21). Lietuvos vyriausiais administracinis teismas (administracinėse bylose Nr. N5-323/2007, Nr. N9-1630/06) yra pasisakęs, kad girtumas, taikant ATPK 178 straipsnį, gali būti nustatinėjamas visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, tad minėti požymiai leidžia daryti išvadą, kad policijos pareigūnai pagrįstai nustatė, kad asmuo buvo neblaivus. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad taikant ATPK 178 straipsnio 1 dalį, nėra svarbu nustatyti girtumo laipsnį, pakanka fakto, kad asmuo, būdamas neblaivus, pasirodo viešoje vietoje. Nagrinėjamu atveju pažeidimo padarymo vieta (viešojo transporto stotelė) neabejotinai yra viešoji vieta, kadangi šioje vietoje įprasta lankytis žmonėms. Įvertinus tai, kad J. K. buvo neblaivus viešoje vietoje, savo elgesiu įžeisdamas stotelėje esančių žmonių garbę ir visuomeninę dorovę, tad jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį.

Dėl ATPK 174 str.

ATPK 174 str. numatyta administracinė atsakomybė už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš ATPK 174 str. įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešosiose vietose ir juo turi būti pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Nagrinėjamu atveju pažeidimo padarymo vieta (viešojo transporto stotelė), kaip minėta, neabejotinai yra viešoji vieta, kadangi šioje vietoje įprasta lankytis žmonėms. Taip pat daroma išvada, kad J. K. savo veiksmais (kabinėjosi prie kontrolierių bei keleivių, trukdė kontrolieriams dirbti, šiukšlino, t. y. numetė cigaretės nuorūką ant šaligatvio policijos pareigūnų akivaizdoje) pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, kadangi dėl J. K. veiksmų buvo sutrikdytas kontrolierių darbas, stotelėje buvusių žmonių rimtis. Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdyje apklaustas A. A., kuris parodė, kad jis dirbo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vairuotoju – kontrolieriumi. Tikslios datos nepamena, lapkričio mėnesio pabaigoje, apie 8 valandą vakaro, jie, kontrolieriai, tikrino troleibusą. Šis asmuo (J. K.) negalėjo surasti talonėlio. Tuomet paprašė J. K., kad jis išliptų iš troleibuso. Jis iš pradžių atsisakė išlipti, tačiau jam paaiškino, kad jeigu suras taloną, tai tą taloną atžymės ir jis galės važiuoti toliau. Kadangi kontrolės metu J. K. nepateikė talono, jam buvo galima surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, bet suteikė galimybę jam išlipti ir surasti talonėlį. Išlipęs iš troleibuso J. K. talonėlį surado. Liudytojas tą talonėlį atžymėjo, kad J. K. galėtų toliau su juo važiuoti. Tada jis tapo agresyvus, pradėjo liudytoją stumdyti, sakyti, kad kontrolieriai privalo jį nuvežti iki jo namų. Troleibusą kontrolieriai gali užlaikyti ne ilgiau kaip 3 minutes, todėl J. K. buvo pasiūlyta įlipti į bet kurį kitą troleibusą. Jam nebuvo grąsinama, jis nebuvo įžeidinėjamas. Nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Viskas vyko apie 7-10 minučių. J. K. laikė liudytoją stotelės kampe užspaudęs, grasino sakydamas, kad yra prokuroras, advokatas, kad atleis visus iš darbo. Bandė įlipti į tarnybinį automobilį, rėkavo, kad nori policijos. Liudytojas pasakė jam, kad važiuotų namo, nes yra neblaivus viešoje vietoje. Tada privažiavo policijos pareigūnai. J. K. buvo neadekvatus, nes vos stovėjo ant kojų. Stovint stotelėje jam buvo ne vieną kartą pasakyta, kad sėstų į troleibusą ir važiuotų. Jis nenorėjo imti nei talono, nei savo dokumento. Visa tai matė ir kiti kontrolieriai bei stotelėje buvę žmonės (b. l. 79-80). Dėl to sprendžiama, kad J. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str.

Dėl ATPK 187 str. 2 d.

ATPK 187 str. 2 d. inter alia įtvirtinta, kad policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, – užtraukia baudą nuo 300 Lt iki 500 Lt arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų. ATPK 187 str. 2 d. yra numatytos dvi savarankiškų pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, sudėtys, todėl tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti vienos iš veikų požymius, t. y. arba pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, arba jo garbės ir orumo įžeidimą. Pirmuoju atveju pareigūnas turi vykdyti pareigas, jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N62 – 841/2006). Antruoju atveju turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo pareigūno statuso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 20 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N12-634/2005) ir gali pasireikšti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog J. K., būdamas neblaivus, stumdė ir įžeidinėjo policijos pareigūnus, nereagavo į jų perspėjimus bei nevykdė teisėtų reikalavimų, įžeidė jų garbę ir orumą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, visi teismo posėdyje apklausti liudytojai (policijos pareigūnai R. P., J. C., V. V. ir A. Z., kontrolierius A. A.) patvirtino, kad J. K. inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų padarymo metu buvo neblaivus, elgėsi agresyviai, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų nutraukti savo neteisėtus veiksmus, keikėsi necenzūriniais žodžiais, rėkė, grasino visus atleisti iš darbo. Agresyviai elgėsi ir nuvežtas į policijos komisariatą bei į Priklausomybės ligų centrą, kur atsisakė pasitikrinti girtumą. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad policijos pareigūnų dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimą teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl teismas netikėti policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti policijos pareigūnai būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad J. K. pažeidimas, numatytas ATPK 187 str. 2 d., yra visiškai įrodytas.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad J. K. pažeidimai yra visiškai įrodyti, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio keisti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.