- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-06-18
- Bylos Nr.
- 2-760-230/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės “Barbusas“
- Atsakovas
- D. P.
- Kategorijos
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame parengiamajame teismo posėdyje nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės “Barbusas“ ieškinį atsakovei D. P. dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB “Barbusas” ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės D. P. 2 004,41 Lt be pagrindo išmokėto darbo užmokesčio, 501,10 Lt palūkanų, viso 2 505,51 Lt ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Grįsdamas ieškinį, ieškovas nurodo, kad atsakovei, buvusiai UAB „Barbusas“ buhalterei D. P. laikotarpiu nuo 1998 m. rugpjūčio mėn. iki 1999 m. lapkričio mėn. buvo mokamas didesnis atlyginimas, nei buvo nustatyta akcininkų susirinkimo nutarimu ir darbo sutartyje.
Atsakovė D. P. ir jos atstovas advokatas E.Mikalonis (b.l. 63), kuriems apie parengiamojo posėdžio vietą ir laiką pranešta nustatyta tvarka t.y. jiems asmeniškai įteiktais šaukimais, į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, iš jų negautas prašymas nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant. Ieškovo atstovas prašo priimti sprendimą už akių, todėl toks sprendimas priimtinas CPK 230 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Ieškinys atmestinas. Ieškovo pateiktų įrodymų pagrindu, pasitvirtinus jų turiniui, darytina išvada, jog atsakovei D. P., dirbant UAB „Barbusas“ buhalterės pareigose nuo 1998 m. liepos 1 d. iki 1999 m. gruodžio 1 d. (b.l. 22-27) turėjo būti mokamas pusės minimalios mėnesinės algos atlyginimas (b.l. 22, 24), tačiau buvo mokamas didesnis t.y. vietoje 215 Lt buvo mokamas 500 Lt atlyginimas (b.l. 29-46). Atsakovės atsiliepime į ieškinį (b.l. 58-61) nurodoma, kad didesnis atlyginimas už papildomai atliktą darbą buvo mokamas susitarimu su bendrovės direktoriumi, kuriam ji buvo tiesiogiai pavaldi, todėl tai nėra be pagrindo įgytas turtas. Ieškinys grindžiamas CK 6.237 straipsnio reikalavimais, tačiau atsakovei išmokėto didesnio atlyginimo negalima pripažinti be pagrindo įgytu turtu, nes darbo užmokestis buvo mokamas darbo sutarties pagrindu. Be to, CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad negalima išreikalauti be pagrindo išmokėto darbo užmokesčio, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos. Kadangi galioja sąžiningumo prezumcija (CK 4.26 straipsnio 2 dalis), todėl aplinkybes, kad atsakovė būtų veikusi nesąžiningai ar buvo padaryta skaičiavimo klaida, privalėjo įrodyti ieškovas, tačiau tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Ta aplinkybė, kad atsakovė dirbo buhaltere, todėl turėjo tinkamai skaičiuoti atlyginimą, yra nepakankama jos nesąžiningumui patvirtinti, nes darbo užmokesčio žiniaraščius pasirašinėjo ir direktorius. Be to, atsakovės darbo periodu galiojusio Darbo įstatymų kodekso 139 straipsnio 4 dalis numatė dar siauresnes permokėto darbo užmokesčio išieškojimo galimybes t.y. buvo galima išieškoti tik dėl skaičiavimo klaidos permokėtą darbo užmokestį. Todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas įstatymo reikalavimais.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Atsakovas per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo turi teisę paduoti pareiškimą šiam teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas gali sprendimą apskųsti per 30 dienų nuo jo priėmimo, paduodamas apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.