- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-24
- Bylos Nr.
- 2S-1168-524/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-00601-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Kreditorius
- AB SEB banko
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo skolininkės ir įkeistų daiktų savininkės D. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-13 nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės AB SEB banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkės ir įkeistų daiktų savininkės D. L., įkeistų daiktų savininkas Ž. L.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorė pateikė teismui pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Nurodė, kad bankas pagal 2007-04-12 kredito sutartį Nr. 0450718031795-37 suteikė kreditą. Sutartis su kredito gavėju (skolininku) yra nutraukta, nes skolininkė nevykdė prievolių pagal Kredito sutartį, todėl kreditorius prašo pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto ir areštuoti įkeistą daiktą. Skolininkės skola AB SEB bankui yra 436423,20 Lt ir 139 Lt kreditoriaus sumokėtas žyminis mokestis.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-02-13 nutartimi pareiškimą tenkino: areštavo įkeistą daiktą – bendro 63,71 kv. m ploto butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir Ž. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), kitas adresas (duomenys neskelbtini). Įkeisto daikto įkainojimas – 317000 Lt; įspėjo skolininkę ir įkeisto daikto savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. Nurodė, kad pagal sudarytos sutarties 4.1., 4.5., 5.2. p. yra numatyta, kad kredito gavėjui laiku negrąžinus kredito dalies, nesumokėjus priklausančių mokėti priskaičiuotų palūkanų ar delspinigių bankas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir išieškoti skolą iš įkeisto turto. Su skolininke kredito sutartis nutraukta 2011-10-25, todėl įkeistą daiktą areštavo, įspėjo skolininkę ir įkeisto daikto savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių.
Šalies argumentai
Skolininkė ir įkeistų daiktų savininkė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-13 nutartį ir kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo atmesti. Apeliantė pripažįsta, kad yra skolinga pagal kredito sutartį, tačiau gautus pagal kredito sutartį pinigus siekia susigrąžinti iš pinigus gavusio asmens. Mano, kad yra galimybė grąžinti kreditoriui pinigus neparduodant įkeisto turto. Teigia, kad prievolės įvykdymo terminas sueina 2047 m., todėl nepagrįstai kreditorė kreipėsi į teismą ir prašė pradėti priverstinį skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Teigia, kad kreditorius neturi teisės reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą, nes nėra LR CK 4.196 str. numatytų pagrindų.
Atsiliepimas
Kreditorė atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-13 nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2007-04-12 kredito sutartimi skolininkei ir įkeistų daiktų savininkei buvo suteiktas 870000 Lt kreditas. Sutartyje numatytas kredito grąžinimo terminas 2047-04-11. Išmokėta kredito suma sudarė 396209,07 Lt. Kredito gavėja hipotekos lakštu Nr.03/1/2007/0005809 įkeitė butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Kreditorė 2011-10-25 raštu nutraukė kredito sutartį. 2011-12-06 kreditorė kreipėsi į teismą dėl priverstinės skolos išieškojimo iš įkeisto turto.
Atskiruoju skundu apeliantė teigia, kad nebuvo pagrindo pradėti priverstinę skolos išieškojimo procedūrą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais motyvais.
Hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės esamo ar būsimo skolininko įsipareigojimo įvykdymas, įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (LR CK 4.170 str. 1 d.). Sutartinei hipotekai galioja bendrieji sutarčių dispozityvumo ir laisvės principai, kurie suteikia jos šaliai teisę laisvai apsispręsti dėl hipotekos sąlygų ir turinio, nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, kiek tai neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (LR CK 6.156 str.). Hipotekos sutartis yra akcesoriška, t. y. priklausoma nuo pagrindinės prievolės; sudaroma tam, kad pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – neįvykdymo atveju kreditoriaus reikalavimai būtų patenkinti iš įkeisto turto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Tokios sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriui kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto LR CK 4.192 str. 1 d. nustatyta tvarka. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukus, o hipotekos teisėjui tenka pareiga patikrinti, ar pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „NORD/LB Lietuva“ v. R. S., bylos Nr. 3K-3-1151/2003; 2009 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. D. A., bylos Nr. 3K-3-241/2009).
Nagrinėjamu atveju pagrindas pradėti priverstinę skolos išieškojimo procedūrą buvo pagrindinės kredito sutarties nutraukimas dėl skolininkės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo prieš terminą. Dėl šių aplinkybių prievolės įvykdymo terminas baigėsi ją nutraukus 2011-10-25 kreditorės raštu, o ne kredito sutartyje nurodytu terminu – 2047-04-11. Išaiškintina, kad šiuo atveju taikytinos LR CK 4.192 str. 1 d. nuostatos, o ne LR CK 4.196 str. nuostatos. Apeliantė neginčija skolos nutraukimo teisėtumo, pripažįsta įsiskolinimą.
Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo tvarka ir sąlygos nustatytos LR CPK XXXVI skyriuje. LR CPK 558 str. reglamentuojamas pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimas ir tenkinimas, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles. Pagal LR CPK 558 str. 1 d. hipotekos teisėjas, gavęs atitinkamą hipotekos kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją Turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduodamas iš varžytynių arba perduodamas administruoti kreditoriui. Tokios procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Prieš priimdamas atitinkamą nutartį, hipotekos teisėjas išanalizuoja gautą pareiškimą, ištiria ir įvertina prie pareiškimo pridėtus dokumentus, jeigu tokių yra, išsiaiškina, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, ar pareiškėjas yra hipotekos kreditorius, ar egzistuoja visos LR CK, LR CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje AB SEB bankas v. UAB „Inrent“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-50/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc v. BUAB „Neto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2010). Šios bylos kontekste apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, konstatuoja, kad buvo pagrindas pradėti priverstinio vykdymo veiksmus, todėl priimta nutartis yra teisėta bei pagrįsta.
Kiti atskirojo skundo motyvai neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl priimtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.
Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-13 nutartį palikti nepakeistą.