Kauno apylinkės teismo nutartis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Joana Kvaselytė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2017 m. balandžio 14 d. nutarimo Nr. 93-269 taikyti nuteistajam R. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) pateikė teismui tvirtinti 2017 m. balandžio 14 d. nutarimą Nr. 93-269 taikyti nuteistajam R. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalį 2 punktą – atliko įstatyme numatytą privalomą bausmės dalį – 1/2.

Komisijos sprendimas motyvuotas nuteistojo asmens byla Nr. 6111/A, socialinio tyrimo išvada, pažyma apie nuteistojo individualaus socialinės reabilitacijos plano įvykdymą, pažyma apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus (nuteistasis R. A. laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis; bausmės atlikimo metu pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles pažeidė 3 kartus, 1 kartą baustas drausmine tvarka; 3 kartus skatintas; pataisos įstaigoje mokėsi; atvykęs kreipėsi dėl darbo, tačiau dėl darbo vietų stokos priimtas nebuvo; palaiko socialinius ryšius su artimaisiais; po paleidimo turės gyvenamąją vietą; dalyvauja socialinės reabilitacijos programose; neformaliąsias nuteistųjų bendrijos tradicijas vertina kaip neišvengiamus savitarpio santykius didelėje žmonių grupėje; nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – žema (29 balai pagal „OASys“ metodiką); vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei įvykdė Komisijos rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals).

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atliekantis R. A., gim. (duomenys neskelbtini) nuteistas Danijos Karalystės Rytų Danijos Aukščiausiojo teismo 2010 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu pagal Danijos Karalystės baudžiamojo kodekso 288 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 261 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta bausmė – 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartimi Danijos Karalystės Rytų Danijos Aukščiausiojo teismo 2010 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 180 straipsnio 3 dalimi ir 146 straipsnio 2 dalimi, palikta 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10 m. laisvės atėmimo.

- Šiaulių miesto apylinkės teismo 2000 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį ir 234 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 42 straipsniu, paskirta 2 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo neatliktos bausmės;

- Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį, paskirta 7500,00 Lt bauda. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 18 d. nutartimi paskirtos baudos vykdymas atidėtas 1 m.;

- Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 8 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2009 m. vasario 2 d., pabaiga – 2019 m. sausio 1 d., neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 m. 8 mėn. 18 d. (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. balandžio 13 d.).

Nuteistojo R. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas svarstytas aštuntą kartą. Paskutinį kartą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2016 m. gegužės 23 d. nutarimą Nr. 93-376 taikyti nuteistajam R. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti R. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. A. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Pagal „OASys“ metodiką atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta, kad R. A. nusikalstamo elgesio rizika žema (29 balai), tačiau visa tai turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.

Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programos aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis po paskutinės drausminės nuobaudos skatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, siekia įsidarbinti – vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau teismas taip pat įvertina tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už ne vienos nusikalstamos veikos – dviejų sunkių ir vieno apysunkio nusikaltimų (disponavimas labai didelio kiekio narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, plėšimas panaudojant šaunamąjį ginklą ir neteisėtas laisvės atėmimas, panaudojant smurtą) padarymą. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistoji dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis siekdamas, kad kiti paklustų, grasino smurtu (nors pats nuteistasis neigia tai daręs – teigia, kad pats tiesiogiai nedalyvavo nusikaltime, nesmurtavo, o tiesiog įsigijo vogtus daiktus), atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad nuteistasis kaltės dėl padaryto nusikaltimo, už kurį atlieka laisvės atėmimo bausmę (neteisėtas laisvės atėmimas, panaudojant smurtą), nepripažįsta, kaltu nesijaučia ir neapgailestauja. Išlieka nuteistojo kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus. Visos šios aplinkybės taip pat charakterizuoja nuteistąjį ir yra vertinamos sprendžiant ar lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis R. A. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis R. A. ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis R. A. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam R. A. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina partvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2017 m. balandžio 14 d. nutarimą Nr. 93-269 taikyti nuteistajam R. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 2 punktu, teismas

nutarė:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2017 m. balandžio 14 d. nutarimą Nr. 93-269 taikyti nuteistajam R. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.