Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo O. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutarimo O. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą O. P. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 128 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad O. P. 2010 m. liepos 21 d., 16 val. 40 min., Vilniuje, Bokšto g. 14, vairavo automobilį VW Golf, valstybinis numeris EZK 528, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kai tokia teisė jam buvo atimta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija kons tatuoja:

II.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu nutarimu O. P. buvo pripažintas kaltu dėl pažeidimo, numatyto ATPK 128 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir paskirta administracinė nuobauda – 15 parų administracinis areštas. Apeliantas padarytos veikos kvalifikavimo klausimo nekelia, pripažįsta savo kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, tačiau apeliaciniame skunde nesutinka su paskirta administracine nuobauda (areštu) ir prašo ją pakeisti bauda.

Pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį asmeniui už jame numatyto pažeidimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų arba administracinis areštas. Taigi sankcija už apelianto padarytą administracinį teisės pažeidimą yra alternatyvi – bauda arba administracinis areštas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, jei už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį turi būti įvertinama, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, taip pat atsižvelgiama į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje.

ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra itin pavojingas (asmuo vairavo automobilį, neturėdamas teisės jį vairuoti, darbo dieną (trečiadienį) ir tokiu metu, kai eismas intensyvus (16.40 min.)), galintis sukelti pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios piniginės nuobaudos (baudos) paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Iš bylos medžiagos matyti, kad O. P. pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį apeliantui jau skirta administracinė nuobauda (b. l. 11), todėl tai pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Be to, apeliantas yra ir anksčiau daug kartų baustas už transporto priemonės vairavimą, neturint tam teisės, taip pat už kitus KET pažeidimus (tarp jų – už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam), paskirtų baudų nemoka (b. l. 7-12), kas, teisėjų kolegijos nuomone, neigiamai apibūdina O. P. kaip asmenybę, rodo, jog jam taikytos poveikio priemonės (tik piniginės nuobaudos) nebuvo efektyvios ir joms keliamų tikslų nepasiekė. Akivaizdu, kad O. P. išvadų nepadarė ir jis toliau ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles.

Apeliantas nurodo, kad pripažįsta padaręs pažeidimą ir gailisi dėl jo. Teisėjų kolegija laiko tai jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, tačiau nesudarančia pagrindo pakeisti administracinį areštą bauda. Minėta aplinkybė gali būti įvertinama, parenkant skirtiną nuobaudą sankcijos ribose. Nors pirmosios instancijos teismas apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatė, tačiau O. P. buvo paskirta ne maksimali šios rūšies nuobauda (pagal ATPK 29 straipsnį administracinis areštas gali būti skiriamas iki 30 parų), o administracinis areštas penkiolikai parų, t. y. vidutiniam sankcijoje numatytam terminui.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat nurodo, kad dirba neoficialiai, gauna socialinę pašalpą, yra registruotas darbo biržoje, tačiau šios aplinkybės nepagrįstos objektyviais įrodymais. Be to, teisėjų kolegija, įvertinusi O. P. neigiamai charakterizuojančią medžiagą, jo neatsakingą požiūrį į eismo saugumą ir visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, pastebi, kad net ir pasitvirtinus minėtoms aplinkybėms, tai nesudarytų pagrindo svarstyti administracinio arešto pakeitimo į baudą klausimo.

Tai, kad O. P. negalėjo dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdyje dėl šeimyninių aplinkybių, pripažintina nereikšminga aplinkybe, nes jis apie minėtą teismo posėdį buvo informuotas tinkamai (b. l. 14), su prašymu jį atidėti nesikreipė. Be to, apeliantas nepateikė negalėjimo atvykti į teismo posėdį priežastis patvirtinančių įrodymų, taip pat nenurodė, kaip tai galėjo įtakoti priimto galutinio procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme byla buvo nagrinėjama viešame teismo posėdyje, taip sudarant galimybę O. P. pasinaudoti visomis procesinėmis teisėmis.

Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantui parinkta administracinė nuobauda (areštas), skiriant jį vidutiniam sankcijoje numatytam terminui (15 parų), nėra per griežta, atitinka padarytą pažeidimą, pažeidėjo asmenybę, yra efektyvi siekiant administracinės nuobaudos tikslų. Laikytina, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti teismo nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

O. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.