Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-06-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-142-487/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-01
Bylos Nr.
1S-142-487/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24734-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jolanta Čepukėnienė, Laima Garnelienė, Daiva Pranytė-Zalieckienė
Kaltinamasis
G. S.
Byla Nr. 1S-142-487/2018
Proceso Nr. 1-01-1-24734-2017-3Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.1.16.1.2.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Garnelienės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės,

Sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,kaltinamajam G. S.,gynėjui Rimantui Prėskieniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo G. S. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. S. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gegužės 21 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje G. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupe su V. M., 2017 m. gegužės 21 d., laikotarpiu nuo 00 val. iki 03 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), R. L. gyvenamojoje vietoje, kambaryje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju R. L. metu tyčia sudavė rankomis ir spyrė nenustatytą skaičių kartų, tačiau ne mažiau kaip 27 smūgius R. L. į galvą bei įvairias kūno vietas, taip padarė jam šonkaulių lūžimus, poodines kraujosruvas kakle ir kitose kūno vietose, odos nubrozdinimus ir muštines žaizdas įvairiose kūno vietose, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais ir po kietuoju galvos smegenų dangalais bei į smegenų skilvelius, kas komplikavosi smegenų suspaudimu ir pabrinkimu, dėl to nuo galvos sumušimo nukentėjusysis įvykio vietoje mirė, taip tyčia nužudė R. L..

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2017 m. gegužės 21 d. G. S. buvo laikinai sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi G. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi kaltinamajam G. S. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Šalies argumentai

4. Kaltinamasis G. S. skunde prašo suėmimą pakeisti švelnesne kardomąja priemone. Nurodo, kad jis turi gyvenamąją vietą, bendrauja su šeimos nariais. Jo laikymas suėmime neigiamai atsiliepia santykiams su šeima. Kaltinamasis tvirtina, jog paleistas iš suėmimo nedarys naujų nusikaltimų, nebėgs ir nesislėps nuo teismo, nemėgins išvengti bausmės, negirtaus, todėl suėmimas jam gali būti pakeistas į intensyvią priežiūrą.

5. Teismo posėdyje kaltinamasis ir jo gynėjas prašo kaltinamojo skundą tenkinti, prokurorė prašo kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Kaltinamojo G. S. skundas atmetamas.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

8. BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis G. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys užfiksuoti kaltinamojo V. M., liudytojos R. N. parodymuose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, parodymų patikrinimo vietoje, apžiūrų protokoluose, specialistų išvadose, taip pat kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

9. G. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

10. Kauno apygardos teismas kaltinamajam G. S. paskirtos kardomosios priemonės suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuos suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindus teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.

11. BPK 122 straipsnio 2 dalies numatyta, į ką turi būti atsižvelgiama, skiriant ar pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas jo terminas), kai pagrįstai manoma, jog kaltinamas asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, tuo pačiu atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes.

11.1. G. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurio padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatyta tik griežta, ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Gresiančios bausmės griežtumas yra vienas iš kriterijų, vertinant bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojų. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apygardos teismas, vertindamas grėsmę, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, atsižvelgė ne tik į kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą, tačiau įvertino ir G. S. charakterizuojančius duomenis. Baudžiamosios bylos duomenimis, G. S. keturis kartus teistas, ne kartą baustas administracine tvarka, tai leidžia teigti, jog suimtasis linkęs nesilaikyti įstatymų. Skundžiamoje nutartyje įvertinta ir tai, kad kaltinamojo G. S. socialiniai ryšiai nėra stiprūs. Iki sulaikymo jis nedirbo, nesimokė, yra nevedęs, be to, bylos duomenimis, jis linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, jam inkriminuojamą labai sunkų nusikaltimą jis kaltinamas padaręs, taip pat būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamasis skunde nurodo turintis gyvenamąją vietą, šeimą, ir šios aplinkybės yra svarbios, kita vertus, gyvenamąją vietą ir šeimą kaltinamasis turėjo ir galimai padarytos nusikalstamos veikos metu, todėl vien šių aplinkybių nepakanka paneigti egzistuojančią riziką, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, įvertinusi G. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir įvykdymo aplinkybes, pritaria apygardos teismo išvadai, kad kaltinamasis G. S., būdamas laisvėje, suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės pobūdį, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamojo pažadas nebėgti (nesislėpti) nuo teismo, negirtauti, savaime nepaneigia šio suėmimo taikymo pagrindo ir nėra pakankamas griežčiausią kardomąją priemonę pakeisti švelnesne.

12. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra pagrindas manyti, jog asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagal teismų praktiką pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo, padarant nusikaltimus, kaltinimas, padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

12.1. G. S. pareikštas kaltinimas dėl labai sunkaus nusikaltimo, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimų sąrašą, padarymo. Jis anksčiau ne kartą teistas ir tai neigiamai apibūdina kaltinamąjį bei rodo, jog jis linkęs pažeisti įstatymus, daryti nusikalstamas veikas, nedaro išvadų iš ankstesnių teistumų, yra pavojingas visuomenei. Atsižvelgtina ir į tai, kad G. S. inkriminuotas nusikaltimas galimai įvykdytas bendrininkaujant su kitu asmeniu, o tai leidžia teigti, kad nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis G. S., būdamas laisvėje, gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Jo skunde nurodytas pažadas nedaryti naujų nusikalstamų veikų, įvertinus jau minėtas aplinkybes apie ankstesnį teistumą, nepaneigia nurodyto suėmimo taikymo pagrindo.

13. Kaltinamasis G. S. laikinai sulaikytas 2017 m. gegužės 21 d., kardomoji priemonė suėmimas paskirta Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi, maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas, numatytas BPK 127 straipsnio 11 dalyje, nepažeistas. Įvertinus nusikalstamos veikos, kurią padaręs kaltinamas G. S., pobūdį ir sunkumą, jam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo.

14. Kardomosiomis priemonėmis siekiama baudžiamojo proceso tikslų. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti arba sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Teismas privalo užtikrinti suimtojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, užkirsti kelią daryti naujus nusikaltimus. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje įvertino visus reikšmingus duomenis – G. S. inkriminuoto nusikaltimo sunkumą, gresiančią bausmę, jo socialinius ryšius, asmenybę bei kitus duomenis, taip pat įvertino galimybę taikyti švelnesnes kardomąsias priemones, tačiau pagrįstai sprendė, jog jomis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai. Teisėjų kolegija šiai išvadai pritaria ir konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtą G. S. į laisvę bei skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, BPK 44 straipsnio 1 dalies nuostatose, nurodančiose, jog niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo nepritarti apygardos teismo išvadai, kad be nurodytų teisių suvaržymo nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, net paskyrus kelias švelnesnes kardomąsias priemones.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo G. S. skundą atmesti.

Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi kaltinamajam G. S. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėLaima GarnelienėDaiva Pranytė-Zalieckienė