- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-11
- Bylos Nr.
- 1S-733-530/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01764-2009-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Kęstutis Dargužis, Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- R. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Daivos Jankauskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria nepatvirtintas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam R. V..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. V. Vilniaus miesto apygardos teismo 2010 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė.
1.1. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 11 metų laisvės atėmimo bausmė.
1.2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2009 m. lapkričio 10 d., bausmės pabaiga – 2020 m. lapkričio 10 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas sprendimas taikyti R. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
3. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti 2019 m. rugpjūčio 7 d. Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės nors ir pripažino nuteistojo pažangą pataisos proceso metu, tačiau jos neįvertino kaip pakankamos ir akivaizdžios, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad nėra pagrindo manyti, jog R. V., daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tinkamai adaptuosis visuomenėje ir taikoma probacija pasieks keliamus tikslus.
4.2. Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog likusi neatlikta bausmės dalis yra labai maža, jis yra motyvuotas dirbti, užsidirbti ir kuo greičiau padengti civilinį ieškinį. Nurodo, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai yra gyvenamoji vieta, teigiama darbinė motyvacija, artimi santykiai su artimaisiais, jų palaikymas, teigiamos nuostatos į priežiūrą, aiškūs tikslai ir jų siekimas, diskriminacinių nuostatų nebuvimas. Lygtinio paleidimo metu nuteistasis įsipareigoja elgtis teisėtai, nepažeidinėti įstatymų ir moralės normų, savo doru elgesiu ir sąžiningu darbu nori įrodyti, kad pasitaisė.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo R. V. skundas atmetamas.
7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalį gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei ar aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
9. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė.
10. Iš pateiktos medžiagos yra matyti, kad R. V. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (daugiau kaip du trečdalius paskirtos bausmės), kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau tam, kad R. V. galėtų būti paleistas lygtinai vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant, t. y. asmuo gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos tik tuomet, jei nustatoma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis. Šiuo atveju R. V. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 30 balų, t. y. jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema. Nors iš jų 30 balų (25 statinius balus sudaro ankstesni teistumai) sudaro statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma, tačiau 5 balus sudaro kintantys svertiniai taškai. Atkreiptinas dėmesys, jog 2017 m. gruodžio 14 d. atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką rezultatas buvo 50 balų, iš jų statiniai veiksniai sudarė – 25 balus, o likusius 25 balus sudarė kintantys svertiniai veiksniai, kuriuos apeliantas dar galėjo koreguoti. Nagrinėjamu atveju yra matomas sistemingas R. V. nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas, kuriuos apeliantas savo teigiamu elgesiu dar labiau turėtų ir galėtų koreguoti.
11. Iš tiesų R. V. pataisos įstaigoje pastaruoju metu yra charakterizuojamas teigiamai. Pataisos namuose jis dirba Laisvės atėmimo vietų ligoninės tvarkiniu, 2017 m. įgijo želdinių tvarkytojo profesinę kvalifikaciją, be to, būdamas Alytaus pataisos namuose profesinio rengimo centre įgijo suvirintojo specialybę, dalyvavo „Asmenų rengiamų paleidimui iš laisvės vietos teisinio ir socialinio švietimo“ programoje, praėjo motyvacinę programą „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“ bei aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos renginiuose. Skatintas 15 kartų, galiojančių nuobaudų neturi. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikaltimą R. V. padarė alkoholio įtakoje, o teikime siūlant pareigas, nurodoma nuteistajam nesilankyti alkoholio prekybos vietose bei nesilankyti tam tikrose vietose ir nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis. Tai leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo pastangomis mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei ar lygtinai paleidžiamas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, juolab, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis nors ir atpažįsta problemines sritis, kurios turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui – įvardija alkoholio vartojimą ir blogą kompaniją, tačiau jam trūksta problemų sprendimo įgūdžių, kadangi nuteistasis kartoja tas pačias klaidas. Be to, nuteistasis anksčiau ne kartą buvo teistas (17 kartų), jam buvo tris kartus taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, du kartus lygtinio paleidimo sąlygas pažeidė (nuosprendžiai 1994 m. liepos 17 d., 2004 m. rugsėjo 30 d.), tik vieną kartą nepažeidė lygtinio paleidimo sąlygų 2002 m. rugsėjo 5 d., tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė naujus nusikaltimus, kas rodo, jog nuteistasis yra linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles ir nusikalsti, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, be to nuteistasis kalbėdamas apie savo nusikaltimus yra linkęs juos nuvertinti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog lygtinio paleidimo komisijai R. V. pristatomas ketvirtą kartą. Visos išvardintos aplinkybės rodo, jog bendrame skundo autorių charakterizuojančių duomenų kontekste negalima daryti išvados, jog nuteistasis nuosekliai laikosi pataisos namuose nustatytos tvarkos, kas suteikia pagrindą daryti išvadai, jog jis jau yra pasiruošęs gyventi be priežiūros ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
12. Skunde nuteistasis teigia, kad nebuvo įvertintos teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės. Tačiau kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama aplinkybių visuma, o ne atskiri pavieniai faktai, kuriuos skunde cituoja apeliantas. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad visos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, taip pat turi būti įvertintos ir BVK 8 straipsnio nuostatų kontekste. BVK 8 straipsnyje nustatyta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat įvertinamas nuteistojo pavojingumas ir pobūdis nusikalstamos veikos, už kurią jis atlieka bausmę.
13. Vertindama visumą aptartų R. V. asmenybę apibūdinančių duomenų, kolegija konstatuoja, jog šiuo metu dar negalima daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. R. V. bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį) padarymą, ir nors, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę ir kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Šiuo atveju apelianto padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas bei likusi bausmės dalis sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, į ką pagrįstai atsižvelgė apylinkės teismas.
14. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistasis šiuo metu charakterizuojamas iš esmės teigiamai, bausmę stengiasi atlikti tinkamai, pakartotinio nusikaltimo rizika yra žema, tačiau, kolegijos vertinimu, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje vis tik nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals.
15. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus R. V., jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą.
16. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis R. V. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo R. V. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.