Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo (Telšių rūmų) 2018 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus iš dalies sudedant su Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, M. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtą bausmę įskaityta bausmė, atlikta pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendį.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

M. S. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. gruodžio 9 d., apie 8 val. 50 min., (duomenys neskelbtini)., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą E. Z. P. atžvilgiu, t. y. suduodamas jai vieną smūgį ranka į nugaros sritį, nuo kurio E. Z. P. nugriuvus ant žemės, tampydamas už jos rankinės ir pirkinių krepšio, iš E. Z. P. rankų pagrobė pastarosios rankinę už 30 eurų su joje buvusiais daiktais: pinigine už 10 eurų, kurioje buvo pinigai – 29,20 eurų, akiniais su dėklu už 80 eurų, dviem raktais su pakabuku už 5 eurus, taip pat pagrobė pirkinių krepšį už 0,50 euro su jame buvusiais E. Z. P. daiktais: dviem sūriais už 4 eurus, sūdyta silke už 1,40 eurą, 0,5 kg strimelių už 1 eurą ir 0,5 l talpos tuščiu stiklainiu už 0,10 euro, iš viso pagrobė E. Z. P. priklausančio turto už 161,20 eurų.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes, ir, tik remdamasis patikimais bylos duomenimis, teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimą padariusių asmenų. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, išanalizavus tokių duomenų gavimo tvarką, patikrinus baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais bei prieštaravimų pašalinimu bei savo sprendimų argumentavimu, ir tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga“). Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl M. S. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Nuteistasis M. S. kaltę dėl plėšimo neigia, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme teigė, kad jis jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, nes su draugu, pravarde „M.“ 2017 m. gruodžio 9 d. ryte važiavo iš Kauno į Telšius, kad Kaune prabuvo parą laiko, kad prieš išvažiuodamas į Kauną, 2017 m. gruodžio 6 ar 7 d. savo šviesią mėlyną languotą striukę atidavė T. P., su kuriuo paskutinį kartą bendravo SMS žinutėmis, prieš jį sulaikant 2017 m. gruodžio 9 d.

Tokius apelianto parodymus paneigia byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai.

Liudytoja A. G. parodė, kad pas ją ir L. L. į namus atvykęs M. S. nesakė, kad jis buvo išvažiavęs į Kauną. Taip pat iš bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo bandyta nustatyti M. S. minimą asmenį, vardu M., pravarde „M.“, kuris pagal apelianto parodymus gyvena sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnės V. P. 2018 m. sausio 26 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuvykus į (duomenys neskelbtini) esančią sodų bendriją „(duomenys neskelbtini)“ ir pabendravus su šios sodų bendrijos gyventojais bei parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojomis, visi paaiškino, kad toks asmuo sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ negyvena ir asmens su tokia pravarde jie nepažįsta. Taip pat tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tokio asmens buvo ieškota ir gretimoje sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ir jos gyventojai tokio asmens nepažinojo (1 t., 173 b. l.). Be to, iš telefoninių pokalbių išklotinių matyti, kad M. S. nurodytais naudotais mobiliojo ryšio telefonais (2017 m. gruodžio 11 d. nurodė mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini); 2017 m. spalio 26 d. kitame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 12 d. nevyko jokie telefoniniai sujungimai (1 t., 78–87 b. l.). Kitų duomenų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir rasti apelianto minimą asmenį bei patikrinti M. S. versiją dėl jo važiavimo į Kauną, M. S. nenurodė. Be to, M. S. versiją, kad jis 2017-12-08 buvo išvykęs į Kauną, o į Telšius grįžo tik kitą dieną, paneigia byloje esantis iš (duomenys neskelbtini) nakvynės namų pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip 2017 m. gruodžio 8 d. 18:24:59 val. (duomenys neskelbtini) nakvynės namų koridoriumi ateina vyras, vilkintis tamsios spalvos sportines kelnes ir šviesios spalvos languotą striukę. Teisme peržiūrėjus šį vaizdo įrašą, M. S. patvirtino, kad įraše užfiksuotas vyras yra jis. Taip pat liudytoja J. M. parodė, kad ji 2017-12-08 po pietų matė iš nakvynės namų išeinantį M. S.. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad 2017 m. gruodžio 8-9 dienomis M. S. nebuvo išvažiavęs į Kauną ir galėjo įvykdyti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Taip pat M. S. versija, kad jis 2017 m. gruodžio 6 ar 7 d. savo šviesią mėlyną languotą striukę atidavė T. P., su kuriuo paskutinį kartą bendravo SMS žinutėmis, prieš jį sulaikant 2017 m. gruodžio 9 d., yra nepagrįsta byloje surinktais duomenimis. Priešingai, byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai paneigia šią M. S. versiją. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad jis siūlė tyrėjai parodyti telefoną ir jame esančias SMS žinutes, tačiau bijodamas, kad tyrėja ištrins telefone esančias SMS žinutes, jis nenurodė, kur yra jo telefonas. Tačiau tokius M. S. teiginius paneigia paties apelianto parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. M. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo telefoną atėmė asmuo, pravarde „K.“, kad nepamena, kur yra jo paskutinis turėtas mobiliojo ryšio telefonas (1 t., 144–145 b. l.). Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnės G. D. 2018 m. sausio 12 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad po 2017 m. gruodžio 11 d. atliktos įtariamojo M. S. apklausos, pastarojo paklausus, kur yra jo mobiliojo ryšio telefonas, jis nurodė, kad to nesakys, kadangi jam iš to nėra jokios naudos; kad pabandžius paskambinti į M. S. nurodytą jo mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), šis buvo išjungtas (1 t., 174 b. l.). Be to, iš telefoninių pokalbių išklotinių matyti, kad M. S. nurodytais naudotais mobiliojo ryšio telefonais (2017 m. gruodžio 11 d. nurodė mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini); 2017 m. spalio 26 d. kitame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 12 d. nevyko jokie telefoniniai sujungimai (1 t., 78–87 b. l.). Kitų duomenų, kurie patvirtintų apelianto versiją iki jo sulaikymo 2017-12-09 bendravus mobiliojo ryšio telefonu su T. P., byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir pats apeliantas. Dėl to konstatuojama, kad šie paminėti duomenys paneigia M. S. versiją, jog jis iki jo sulaikymo mobiliojo ryšio telefonu bendravo su T. P..

Apelianto versiją, kad nusikaltimą įvykdė T. P., kuriam jis prieš išvykdamas į Kauną atidavė savo šviesiai mėlyną striukę, taip pat nepagrįsta. Duomenų, patvirtinančių šią versiją, nuteistasis nepateikė.

T. P. motina D. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodė, kad jos sūnus T. P. 2017 m. liepos mėn. pabaigoje ar rugpjūčio mėn. pradžioje išvyko į Vokietiją ir iki šiol grįžęs nebuvo, kad šiuo metu jis yra kalėjime, Jungtinėje Karalystėje, kad iki 2018-01-21 ji su sūnumi bendraudavo internetu. Liudytoja A. G. parodė, kad T. P. 2017 m. spalio mėn. išvyko į Olandiją, kad kažkas iš pažįstamų minėjo, jog T. P. 2018 m. sausio mėn. pradžioje buvo trumpam grįžęs į Lietuvą, bet ji pati T. P. nematė ir nebendravo. Objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad T. P. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo Lietuvoje, įvykio vietoje, byloje nėra, tokių duomenų, išskyrus deklaratyvius apelianto teiginius, nepateikė ir pats nuteistasis. Netikėti liudytojos D. P. parodymais, jog jos sūnus T. P. yra išvykęs iš Lietuvos, nėra pagrindo, nes parodymus liudytoja davė būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, be to, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad liudytoja yra suinteresuota bylos baigtimi, siekia apklabėti nuteistąjį. Tokių duomenų nenurodė ir pats apeliantas.

Be to, M. S. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą patvirtina byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusioji apibūdindama ją užpuolusį vyriškį nurodė, kad jis jaunas, lieknas, aukštas, nubėgdamas buvo negreitas, slidinėjo, nieko nesakė, kad jis vilkėjo ryškią, mėlyną, raudoną, žalią, raibą, išmėtytais margais kvadratais striukę. Liudytoja A. G. parodė, kad 2017 m. gruodžio mėnesį, kai pas ją ir L. L. atėjęs M. S. policijos pareigūnų buvo sulaikytas, M. S. tą dieną pas juos buvo atėjęs du kartus: pirmą kartą atėjęs vilkėjo įvairių spalvų ryškią striukę su kvadratukais, o antrą kartą – juodą striukę ar liemenę. Liudytojas K. I. taip pat parodė matęs, jog M. S. turi šviesiai mėlynos spalvos striukę su baltais ar kažkokiais kvadratais, kad paskutinį kartą tą striukę matė prieš išvykdamas į ligoninę (pasak K. I., jis ligoninėje buvo nuo 2017-12-04 iki 2017-12-08) (1 t., 29–30 b. l.). Kaip liudytojos apklaustos (duomenys neskelbtini) nakvynės namų, kuriuose gyveno M. S., darbuotojos L. D. ir J. M. parodė mačiusios, jog M. S. vilkėdavo šviesiai mėlyną striuke su šviesiais langeliais. Liudytoja L. D. parodė, kad paskutinį kartą M. S. vilkint tokią striukę ji matė 2017-12-06, o liudytoja J. M. parodė, kad paskutinį kartą M. S. vilkint tokią striukę matė 2017-12-08 apie 19 val., kad tą naktį M. S. į nakvynės namus negrįžo. Taip pat liudytoja J. M. parodė, kad jai duotame peržiūrėti 2017-12-09 vaizdo įraše ji atpažino, jog paskui moterį einantis vyras vilki tokią pat striukę, kokią vilkėdamas M. S. išėjo iš nakvynės namų. Aplinkybę, jog nusikalstamos veikos padarymo metu M. S. vilkėjo minėtą striukę, patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai. Apžiūros protokole užfiksuota, kad vaizdo kamera, pritvirtinta ant pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pietinės sienos, užfiksuotas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip 2017 m. gruodžio 9 d., 08:44:06 val. paskui moterį einantis vyras vilki tamsios spalvos kelnes ir striukę, kurioje matyti šviesios spalvos kvadratai, ant galvos yra užsidėjęs striukės gobtuvą, ant striukės rankovių, aukščiau riešų yra šviesą atspindintys elementai, einantys horizontaliai, vyras taip pat dėvi tamsios spalvos žiemines pirštines su šviesą atspindinčiais elementais, einančiais horizontaliai pirštinių, matosi, kad vyro veidas yra pailgos formos (1 t., 14–16 b. l.). Taip pat iš (duomenys neskelbtini) nakvynės namų pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad 2017 m. gruodžio 8 d. 18:24:59 val. (duomenys neskelbtini) nakvynės namų koridoriumi ateinantis vyras vilki tamsios spalvos sportines kelnes ir šviesios spalvos languotą striukę, per kurios nugarinę dalį, horizontaliai eina šviesą atspindintis elementas, o ant vyro galvos yra gobtuvas, kad vyrui pasisukus į filmavimo kameros pusę matyti, kad jo striukės priekinėje dalyje taip pat yra šviesą atspindintis elementas, einantis horizontaliai per vyro krūtinę; kad 2017 m. gruodžio 9 d. 15:25:00 val. iš lauko į nakvynės namus įeina vyras, vilkintis tamsios spalvos sportines kelnes, tamsios spalvos liemenę, šviesios spalvos megztinį, kurio matosi tik rankovės, kad vyras dėvi tamsios spalvos kepurę, avi tamsios spalvos sportinius batelius su šviesios spalvos padais, mūvi tamsios spalvos žiemines pirštines, kurių priekinėse dalyse yra po šviesą atspindintį elementą, einantį horizontaliai (1 t., 51–53, 54–57). Teisme peržiūrėjus įvykio vietos vaizdo įrašą bei (duomenys neskelbtini) nakvynės namų pateiktus vaizdo įrašus, liudytojos A. G., J. M., L. D. šiuose vaizdo įraše atpažino M. S. pagal jo vilkėtą striukę ir eiseną. Nuteistasis M. S. patvirtino, kad nakvynės namų pateiktuose vaizdo įrašuose jis yra užfiksuotas. Nors striukė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo rasta, tačiau tai nepaneigia liudytojų parodymų, jog jie įvykio išvakarėse matė M. S. vilkint minėtą striukę, vaizdo įraše užfiksuotą vyriškį atpažino. Be to, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nukentėjusioji apibūdino ją užpuolusio vyriškio eiseną – nubėgdamas buvo negreitas, slidinėjo, nubėgdamas vyras krypavo į šonus (1 t. 23–24, 26–27 b. l.). Liudytoja J. M. parodė, kad M. S. vaikšto krypuodamas, bet greitokai. Liudytoja taip pat nurodė, kad vaizdo įraše einantis vyras eina taip pat, kaip ir M. S. (1 t., 35–36 b. l.). Teisme peržiūrėjus įvykio vietos vaizdo įrašą bei (duomenys neskelbtini) nakvynės namų pateiktus vaizdo įrašus, liudytojos A. G., J. M., L. D. šiuose vaizdo įraše atpažino M. S. pagal jo eiseną. Netikėti liudytojų A. G., L. D. ir J. M. parodymais nėra pagrindo, nes byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių šių liudytojų suinteresuotumą bylos baigtimi ar siekį apkalbėti M. S.. Duomenų, kad šie liudytojai apkalba apeliantą, nenurodė ir pats nuteistasis, jis tik teigė, kad liudytojai jį per trumpai pažįsta, kad galėtų jį atpažinti pagal eiseną. Taip pat pažymėtina ir tai, kad liudytoja A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog antrą kartą atėjęs M. S. su savimi turėjo kuprinę bei moterišką piniginę, jis nesakė, iš kur ją gavo (1 t. 41–42 b. l.). Taigi, visuma paminėtų duomenų patvirtina, kad įvykio metu M. S. nebuvo niekam atidavęs savo striukės, pats ją vilkėjo, kad liudytojai peržiūrėję vaizdo įrašus neapsiriko atpažindami M. S..

Nuteistasis skunde taip pat teigia, kad jis nusikaltimo negalėjo įvykdyti, nes jis yra neįgalus, po jį ištikusio insulto jis negalėjo nubėgti iš įvykio vietos, nes jo koja, ranka paralyžiuotos. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad M. S. yra neįgalus, kad jį buvo ištikęs insultas, kad jis sunkiai vaikšto. Tokių duomenų nepateikė ir pats nuteistasis. Iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų gautame pranešime nurodyta, kad nuteistojo M. S. asmens sveikatos istorijoje nėra jokių duomenų apie persirgtas ligas ar patirtas traumas. Taip pat šiame pranešime nurodyta, kad iškvietus nuteistąjį pokalbiui į sveikatos priežiūros tarnybą, M. S. kalba sutrikusi, kalbėti bando, tačiau kalba nesuprantama, į klausimus atsako raštu, kad jo dešinė ranka sveika, kairės rankos jėga susilpnėjusi, kad jo eisena be pakitimų; kad į klausimą, kas yra atsitikę su sveikata, M. S. parašė, jog 2017-12-10 patyrė insultą, kurį sukėlė narkotinių medžiagų vartojimas, jam buvo nustatytas darbingumo lygio apribojimas (neįgalumas). Iš šio pataisos namų pranešimo matyti, kad pagal paties apelianto žodžius, insultą jis patyrė po nusikalstamos veikos padarymo, t. y. nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo sveikas. Taip pat abejonių kelia tai, ar M. S. buvo ištikęs insultas po nusikalstamos veikos padarymo, kadangi pagal bylos duomenis apeliantas buvo suimtas 2017-12-09 (1 t. 91, 124 b. l.), o kaip (duomenys neskelbtini) pataisos namų pranešime nurodyta, jo asmens sveikatos istorijoje nėra jokių duomenų apie persirgtas ligas ar patirtas traumas. Taigi, paminėtos aplinkybės paneigia nuteistojo versiją, kad jis dėl prastos savo sveikatos būklės negalėjo įvykdyti jam inkriminuoto nusikaltimo.

Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių bei atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo skunde nurodytos versijos dėl jo nekaltumo yra paneigtos byloje surinktais įrodymais, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. S. pripažino kaltu padarius plėšimą, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir M. S. išteisinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas M. S. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, būtų pažeidęs bendrąsias bausmės skyrimo nuostatas. Pastebėtina, kad pats apeliantas neskundžia jam paskirtos bausmės.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarė rašymo apsirikimą nurodydamas, kad M. S. už plėšimą paskirta bausmė su M. S. Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrinama vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, nors nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, jog bausmės subendrinamos taikant BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis. Taigi, apylinkės teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarė rašymo apsirikimą, kuris ištaisytinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo (Telšių rūmų) 2018 m. kovo 28 d. nuosprendžio.

Ištaisyti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą ir laikyti, kad M. S. subendrinta 3 metams 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė paskirta vadovaujantis ne BK 64 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, o vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis.