Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, baigęs (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 165 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 1 dalį, ir 180 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. L. neteisėtai įsibrovė į kito asmens būstą ir savavaldžiavo, o būtent:

jis 2009-10-16, apie 17.00 val., veikdamas kartu su V. B., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdydamas ginčijamą savo teisę dėl 50 Lt dydžio skolos grąžinimo, neturėdamas T. R. ar pastarojo tėvo V. R. sutikimo, panaudodamas kopėčias įlipo į V. R. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkoną, po ko, atidaręs balkono duris, neteisėtai įsibrovė į minėto buto vidų, atrakino buto duris iš vidaus ir į butą įleido V. B., po ko kartu su V. B. išsivedė nukentėjusįjį T. R. iš minėto buto, ir tokiu būdu neteisėtai atvirai prieš T. R. ir pastarojo tėvo V. R. valią įsibrovė į kito žmogaus butą bei savavaldžiavo, padarydamas didelės žalos T. R. ir V. R. teisėms ir teisėtiems interesams.

Be to, kaltinamasis A. L. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent:

2010-10-27, apie 18.10 val., Gerosios Vilties g. 7A, Vilniuje, pribėgo prie A. B., sudavė smūgį ranka į kairę akį, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą kairio antakio išorinėje dalyje, apimančią kairės akies vokus, tokiu būdu nežymiai sutrikdydamas A. B. sveikatą, po ko sugriebė nukentėjusiajam už kaklo iš nugaros ir pargriovė pastarąjį ant žemės, tokiu būdu atimdamas A. B. galimybę priešintis, po ko tyčia spyrė kojomis kelis smūgius A. B. į galvą ir kitas kūno vietas, tokiu būdu sukeldamas A. B. fizinį skausmą, pareikalavo išmesti mobiliojo ryšio telefoną, o nukentėjusiajam išmetus telefoną, sudavė kojomis kelis smūgius pastarajam į galvą, tuo sukeldamas A. B. fizinį skausmą, po ko paėmė mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG S3500“, 300 litų vertės, ir pasišalino iš įvykio vietos.

Kaltinamasis A. L. teisme padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas prisipažino visiškai. Paaiškino, kad prisipažįsta visiškai dėl visų nusikalstamų veikų, neginčija jokių aplinkybių nurodytų kaltinime. Dėl 2009-10-16 d. veikos. T. R. buvo skolingas 50 litų. Skolos negrąžino ilgą laiką, slėpėsi. Tada nutarė susirasti T. R. ir atsiimti savo 50 litų. Nepranešė R., kad lips į jų namus. Netoliese buvo ilgos kopėčios. Jomis pasilipi ir įlipo į butą per balkoną. Atidarė balkono duris. Suvokė, kad neteisėtai įsibrovė butą. Perėjo per kambarį. B. tik viena koja buvo peržengęs per slenkstį. Išsivedė R.. Jis ir B. reikalavo iš T. R. 50 litų. Po šio įvykio jie su T. R. susitaikė ir jisai grąžino 50 litų skolą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nutraukta byla jiems su T. R. susitaikius. Buvo išaiškinta, kad negali padaryti tyčinio nusikaltimo per tam tikrą laikotarpį. Nepraėjo metai nuo bylos nutraukimo dienos, kai padarė naują nusikalstamą veiką. Dėl plėšimo. Prisipažįsta, kad pagrobė svetimą turtą plėšimo būdu. Gal buvo truputį apsvaigęs nuo alkoholio, bet gal tai neturėjo tas įtakos nusikaltimo padarymui. B. ankščiau pažinojo. Jisai jam nebuvo skolingas. Žinojo, kad jis turi gerą telefoną, kurį buvo anksčiau matęs. Pribėgęs prie jo pareikalavo atiduoti telefoną. A. B. pastūmė ranka ir koją pakišo. Po ko jis nukrito. Gerai net nepamena. Galėjo būti, kad sugriebė jį. Kai jis parkrito, spyrė koja jam (A. B.). Galėjo būti, kad koja pataikė jam į galvą ir sudavė kelis smūgius. Pareikalavo išmesti mobilaus ryšio telefoną. Jisai išmetė. Suvokė, kad atėmė A. B. galimybę priešintis. Gerai nepamena, bet galėjo būti, kad pakeltu tonu išsakė reikalavimą atiduoti telefoną. A. B. telefoną išmetė ant žemės. Tada jis (kaltinamasis) paėmė telefoną ir pabėgo. Telefono SIM kortelę išmetė. Telefoną pardavė nepažįstamiems asmenims už 100 Lt. Pinigų buvo reikalingi alkoholiui. Narkotikų nevartojo. Sutinka, kad telefono vertė 300 Lt. Visą žalą atlygino, t.y. 300 litų. Šiuo metu dirba statybose oficialiai (duomenys neskelbtini). Atsiprašė T. R., A. B.. Jie atleido. Toliau bendrauja.

Kaltinamajam A. L. prisipažinus kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei davus paaiškinimus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, bei esant aiškioms nusikalstamos veikos aplinkybėms, ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui, kaltinamojo gynėjui, toliau teisme įrodymai tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. L. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pasitvirtino sekančiais duomenimis.

Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotais nukentėjusiojo T. R. paaiškinimais, kad 2009 m. rugpjūčio mėn. viduryje -pabaigoje naktį, tikslaus laiko pasakyti negali, nevažiavo jau troleibusai, ėjo namo iš draugo gimtadienio, kartu su M., pavardės nežino, gyv. Žirmūnuose, Minties g., tikslaus adreso nežino, bei pažįstama mergina, kurios duomenų nežino. Netoli savivaldybės aikštės pamatė žmonių grupelę 5-6 asmenų, tarp jų buvo V., pavardės nežino ir A. L., su kuriuo kažkada mokėsi vienoje mokykloje, kitų nepažįsta, gerai neįsižiūrėjo kas tokie, atpažinti negalėtų. Tada A. sustabdė bei, nieko nesakydamas, apieškojo jo kišenes. Jis priešinosi stumdamas rankas, ar ką sakė - nepamena, buvau nemažai išgėręs. A. irgi buvo išgėręs. Tada A. iš dešinės pusės striukės kišenės ištraukė jo vardu išduotą asmens tapatybės kortelę. Jis A.dar sakė kažką panašaus į „palik, kam tau ta kortelė“. Ar A. ką atsakė-nepamena. Iš kitų su juo ėjusių asmenų nieko nepaėmė, bent jau jis nematė. Jo niekas nemušė. Grįžęs namo jis pasigedo buto raktų, tačiau galvojo, kad juos pametė. Į policiją dėl asmens tapatybės kortelės pagrobimo nesikreipė, galvojo, kad pats išsiaiškins su A.. Praėjus maždaug porai dienų po įvykio, jis sutiko A. kieme, ir pastarasis jam iškart pasakė, kad jo asmens tapatybės kortelę atiduos tik tada kai jis A. duosiu 50 litų už kortelę. Skolingas jis A. nebuvo. Ką daugiau kalbėjo gerai nepamena, A. nuėjo. Iki 2009-10-16 kai jį A. sutikdavo, klausdavo kada jis pastarajam duos 50 litų. Jis atsakydavo, kad kai turės pinigų. Apie tai, kad A. negali laikyti jo kortelės jis nepagalvojo. Jis A. būtų atidavęs 50 litų, kad tik atgautų kortelę. 2009-10-16 apie 12 val. jis buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini), kai jam paskambino į duris A., kuris buvo su V.. Pastariesiems jis durų neatidarė, bet kalbėjosi per duris ir minėjo, kad tądien turi gauti stipendiją, ir kai ją gaus, tada A. pinigus duos. Jis girdėjo, kad vaikinai buvo laiptinėje, kalbėjo. Kažkur po valandos abu vaikinai grįžo prie buto durų ir pradėjo jas rakinti raktais. Jis per durų akutę matė, kaip A. rakina duris. Raktų pastarajam jis niekada nedavė, iš kur A. gavo raktus nežino, mano, kad pastarasis juos paėmė tuo pačiu metu kai pagrobė jo kortelę. Kaip paėmė iš raktus, jis nematė. Vienos durų spynos atrakinti A. nepavyko, nes buvo įkištas raktas į duris. Po to vaikinai išėjo. Jis kvietė policiją, tačiau per draugą M., kuriam paskambinau „Skype“ pagalba, nes namuose nėra telefono. Ar buvo atvykę pareigūnai nematė. Grįžus mano motinai į namus, apie 16 val. vaikinai vėl atėjo, mama su A. kalbėjo, ką konkrečiai - neklausė. Jo mama apie tai, kad A. reikalauja pinigų už kortelę žinojo, nes jis pastarajai pasakojo. Mama vėliau išėjo iš namų, o jis lik vienas. Praėjus maždaug pusvalandžiui po mamos išėjimo, jis pamatė buto balkone stovintį A., po ko jis nuėjo į savo kambarį ir draugui M. liepė „Skype“ pagalba iškviesti policiją. Kol buvo kitame kambaryje, A. įėjo į butą, atidarydamas balkono duris. Balkono durys gerai neužsidaro, jas stipriau pastūmus galima atidaryti. Butas yra trečiame aukšte. A.atėjo prie jo į kambarį, nieko nesakė. Jį laikydamas už kairės rankos nusivedė prie buto durų. Jis nenorėjo eiti, A. jį nutempė prie durų ir atrakino duris iš vidaus. Per durų slenkstį vieną koją perkėlęs atsistojo V.. A. paėmė jo striukę, kuri buvo pakabinta netoli durų ir išsivedė iš buto. Duris užrakino A. turėtais raktais. Vaikinai jį vedė paėmę už striukės, jis muistėsi, prašė paleisti. Vaikinai nereagavo ir nieko nekalbėjo. Kur jį vedė - nesakė. Išėjus į lauką, kažkur vedė, kuris buvo kurioje pusėje jį laikydami – nepamena. Pro šalį važiavo policijos automobilis ir jis iš vaikinų ištrūko bei nubėgo prie policijos automobilio, kuris sustojo, kai jis bėgo. Pareigūnas atidarė duris, o jis įsėdo į automobilį. A. ir V. tuo metu sustojo prie automobilio. Po to juos paėmė policijos pareigūnai. 2009-10-20 jis buvo sutikęs M. ir pastarasis jam sakė, kad 2009-10-16 M. buvo pas savo draugą, duomenų nežino, kai pas pastarąjį užėjo A. ir paprašė duoti kablį, bei pasakė, kad ruošiasi lipti pas jį į balkoną. Jis su V. B. ir A. L. susitaikė, pastarieji jo atsiprašė ir jis pastariesiems atleido. Žala jam jokia nepadaryta (t. 1, b.l. 19; 20; 21).

Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotais nukentėjusiojo V. R. paaiškinimais, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jam nuo 1994-06-21. Jame gyvena jis su žmona A. R. ir sūnumi T. R., gim. (duomenys neskelbtini). 2009-10-16, apie 17.00 val., jo dar namie nebuvo, todėl paties įvykio nematė, o apie jį sužinojo grįždamas namo iš kaimyno, o vėliau apie įvykį papasakojo sūnus. Įvykio metu turtinė žala nepadaryta, todėl pretenzijų A. L. neturi. (t. 1, b.l. 88).

Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotais nukentėjusiojo A. B. paaiškinimais, kad kad 2010-10-27, apie 18.00 val., jis buvo namie adresu (duomenys neskelbtini). Tada iš jam nežinomo numerio gavo SMS žinutę, kurioje buvo tekstas „esu tavo draugas R. ir reiktų susitikti pakalbėti“. Jis turi draugą vardu R. B., kuris gyvena Gerosios Vilties gatvėje netoliese (jo tikslaus gyvenamosios vietos adreso nežino ir nurodyti negali). Dėl susitikimo buvo atėjusi SMS žinutė iš abonento , kurio viso numerio neprisimena, bet paskutiniai skaičiai buvo „171“. SMS žinutėje dar buvo klausiama, ar turiu cigarečių, tarėmės susitikti parūkyti. Tačiau kai jis atėjo į susitikimo vietą ir tikėjosi susitikti su draugu R., jo ten nebuvo. Tada prie jo priėjo jam iš matymo pažįstamas vaikinas vardu „S.“( gyvena Vandentiekio gatvėje, bet tikslaus adreso nežino), kuris paprašė cigaretės. Jis pastarajam cigaretės nedavė. Kai atsisakė duoti cigaretę, „S.“ paaiškino, kad žino, kad turi cigarečių, bet anas labai skuba. Po tų žodžių „S.“ nubėgo tolėliau link sustojimo. Išsiskyrus su „S.“ jis pradėjau eiti link savo draugo R. namų, bet praėjus apie 5 metrus, prie jo priėjo jam iš matymo pažįstamas vaikinas vardu „A.“ ( gyvena Gerosios Vilties gatvėje, bet tikslaus adreso nežino), kurį jis gerai matė ir įsidėmėjo. „A.“ priėjęs prie jo sudavė jam porą smūgių į veido akių sritį, po to suėmė už pečių ir koja trenkė per kojas, dėl ko jis pargriuvo ant žemės. „A.“ jį pargriuvusį pradėjo spardyti kojomis į įvairias kūno vietas daugiau į galvos, kurią buvo užsidengęs rankomis, sritį. Po kelių smūgių „A.“ pasakė „išmesk telefoną“. Bijodamas susidorojimo, jis iš kelnių kišenės išsitraukė telefoną ir numetė ant žemės. Po to „A.“ jam dar kelis kartus smūgiavo koja į galvos sritį, po ko nuo žemės pakėlė jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną ir pabėgo. Kad „A.“ pakėlė telefoną ir su juo nubėgo, jis matė aiškiai. Noriu pasakyti, kad po šio įvykio jis kalbėjosi su draugu R., kuris jam paaiškino, kad tą vakarą pastarasis jam jokių SMS nerašė. Po įvykio jis kreipėsi į policiją, o vėliau į Teismo medicinos specialistus, kur buvo apžiūrėtas. Įtariamasis A. L. jam pilnai padengė plėšimo metu padarytą žalą, t.y. sumokėjo už pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną 300 litų, todėl jis pastarajam pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio nereiškia (t. 1, b.l. 101; 102; 103).

Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotais liudytojos A. R. paaiškinimais, kad pažįsta savo sūnaus draugus J., A., V.. Jie dažnai ateidavo, juos matydavo prie savo namų. Vasaros pabaigoje A. vis klausdavo apie T., jos sūnų. Ji pas A. paklausė, kam jam T., o A.s jai nieko konkrečiai neatsakė. A. sakydavo, kad reikia su T. pakalbėti, kviesdavo jį į kiemą, už kampo. 2009-10-16 apie 16.30 val. ji grįžo namo, ir sutiko A. ir V., kurie buvo prie jos namų. Vaikinai užlipo su ja laiptais ir norėjo pakviesti jos sūnų. Tada ji A. įleido į butą, liepė nueiti pas T. į kambarį. Ką jie kalbėjo - ji negirdėjo. Maždaug po 5 min. A. išėjo iš buto, tempė Tadą į lauką, bet Tadas nėjo. Ji apsirengė eiti pas draugę, ant laiptų stovėjo T.su A., ji griežtai paklausė kas čia vyksta, tada A. pasakė, kad skolino 50 litų T.. Jos sūnus sakė, kad pinigų jis nesiskolino. Tada ji jau supykusi pažadėjo A. atiduoti 50 litų, tačiau tą dieną jų neturėjo. Po to kilo žodinis konfliktas, ji pasakė, kad T. gaus stipendiją, tada ir atiduos. Po to ji išėjo. T. prieš konfliktą grįžo į kambarį ir užsirakino. Vėliau ji sužinojo, kad buvo patekta į butą, be leidimo. Jos sūnus apie tai, kad jį apiplėšė ir atėmė asmens tapatybės kortelę ir raktus nieko nesakė. Dėl raktų pastarasis jai paaiškino, kad juos pametė (t. 1, b.l. 27).

Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotais liudytojo J. A. paaiškinimais, kad 2009 metų rugsėjo mėnesio pradžioje jis ėjo su T. R. Savanorių prospektu, Vilniuje. Ten susitiko A. L. su V. B.. Tada T. pas A. paprašė paskolinti 50 litų. A. paskolino pinigus, o T. kaip užstatą pastarajam davė savo asmens tapatybės kortelę ir raktus nuo buto. Apie įvykį 2009-10-16, kai A. lipo pas Tadą į balkoną, jis nieko paaiškinti negali, nes minėto nematė (t. 1, b.l. 25).

Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotais liudytojo G. T. paaiškinimais, kad 2009-10-16, apie 17.40 val., darbo metu jis automobiliu važiavo Vandentiekio gatve, Vilniuje, ir prie namo Nr. 28 pastebėjo, kad du jaunuoliai, kaip vėliau paaiškėjo A. L. ir V. B., veda T. R. prieš pastarojo valią. Jam priartėjus, A. L. paleido T. R., kuris pribėgo prie automobilio ir paaiškino, kad minėti vaikinai išsivedė jį iš buto ir veda nežinoma kryptimi bei reikalauja 50 litų. Vaikinai buvo sulaikyti ir pristatyti į komisariatą (t. 1, b.l. 30).

Ikiteisminio tyrimo metu pareigūno apklausto įtariamojo V. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, paaiškinimais, kad 2009-10-16, apie 16 val., jis buvo kartu su draugu A. L.. A. pasiūlė iš T. R. pasiimti 50 litų, kuriuos jam buvo skolingas T.. Jie nuėjo prie Tado buto durų, (duomenys neskelbtini), bandė atrakinti duris raktais, kuriuos turėjo A.. T. buvo užstatęs raktus A.. T. raktus A. buvo užstatęs ankščiau, kada tiksliai pasakyti negali, maždaug prieš mėnesį. K. T. užstatinėjo raktus, už paskolintus pinigus, 50 litų, A. kartu su jais buvo J., pavardės nežino, gyv. Vandentiekio g., tikslaus adreso nežino. Buto durų vieną spyną atrakino raktais, kas rakino negali pasakyti, nepamena, tikriausiai abu bandė, kitos spynos atrakinti nepavyko, nes buvo įkištas raktas iš vidaus. Po to išėjo į lauką, A. pasiūlė užlipti į trečią aukštą kopėčiomis, kurios buvo prie darželio, netoli namų. Abu paėmė kopėčias, atsinešė ir pasistatė prie T. balkono, jis dar A. sakė nelipti, nes kopėčios buvo sulūžusios, dar policija pamatys. Tačiau A. užlipo į balkoną kopėčiomis, kurias dar prieš tai sukalė tvirčiau. Plaktuką paskolino pas pažįstamą, vardo nežino, pravardė „S.“, kur gyvena tiksliai nežino. Vinių ir lentų rado prie garažo. Padarė ilgesnes kopėčias, kad pasiektų trečią aukštą. Po ko A. užlipo į balkoną ir kai pastarasis buvo balkone, jis nubėgo prie T. buto durų. Kaip A. atidarė balkono duris, jis nematė. Laiptinėje jis stovėjo prie 11 buto, bei duris atidarė ar tai T., ar tai A., tiksliai nežino, nes jie abu stovėjo prie durų. Tada jis su A. išsivedė T. į kiemą. T. muistėsi, nenorėjo eiti, todėl tik išėjus iš laiptinės, vedė T., jis iš vienos pusės, o A. iš kitos pusės, paėmė jį už rankovių ir vedė į lauką ant suoliuko. Kai išvedė T. į kiemą pastarasis bandė pabėgti, tačiau nepavyko. Praėjus apie 20 m, juos sulaikė policijos darbuotojas. Jis į buto vidų užėjęs nebuvo, tik perkėlė vieną koją per slenkstį (t. 1, b.l. 44).

Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotais liudytojo S. B. paaiškinimais, kad kad jis A. B. pažįsta apie penkerius metus, su juo santykių nepalaiko ir jo mobiliojo telefono numerio nežino. A. L. pažįsta apie ketverius metus, su juo bendrauja. 2010-10-27 vakare jis ėjo į „Gerosios Vilties“ viešojo transporto sustojimą. Pakeliui jis sutiko A. B. ir paprašė cigaretės, bet kadangi pastarasis jos nedavė, tai nuskubėjo toliau į sustojimą, kur iš praeivių gavo cigaretę ir po to nuėjo namo. Apie tai, kad po jos susitikimo su A. B., pastarasis buvo apiplėštas, jis sužinojo iš policijos, kai buvo sulaikytas. Kas galėjo apiplėšti A. B., nežino. (t. 1, b.l. 126).

2010-10-27 asmens parodymo atpažinti protokolu, kuriame užfiksuota, kad iš nuotraukų kartotekų ir asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis A. B. atpažino A. L., kaip jį apiplėšusį asmenį. (t. 1, b.l. 106-107).

2010-11-03 asmens parodymo atpažinti protokolu, kuriame užfiksuota, kad iš nuotraukų kartotekų ir asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis A. B. atpažino A. L., kaip jį apiplėšusį asmenį. (t. 1, b.l. 156-159).

2010-10-29 specialisto išvadoja Nr.G 4144/10 (01), kurioje užfiksuota A. B. nustatyta poodinė kraujosruva kairio antakio išorinėje dalyje, apimanti kairės akies vokus, padaryta paveikus kietu buku daiktu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2010-10-27. A. B. nustatytas vienas kūno sužalojimas, nebūdingas savęs žalojimui ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje (t. 1, b.l. 109-110).

Nenustatyta, kad nukentėjusieji T. R., V. R., A. B., liudytojai A. R., J. A., G. T., S. B., V. B. dėl kokių tai priežasčių galėjo apkalbėti kaltinamąjį A. L.. Jų paaiškinimai nuoseklūs, išsamūs, neprieštarauja kaltinamojo A. L. teisme duotiems paaiškinimams. Be to, šie nukentėjusiųjų, liudytojų paaiškinimai patvirtina tai, kad A. L. neteisėtai įsibrovė į kito asmens būstą ir savivaldžiavo bei panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą. Todėl teismas šiais nukentėjusiųjų bei liudytojų paaiškinimais tiki ir jie yra kaltinamojo A. L. kaltės įrodymas.

Minėti duomenys nurodyti specialisto išvadoje patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl fizinio smurto panaudojimo A. B. atžvilgiu. Šie neprieštarauja kaltinamojo teisme duotiems, nukentėjusiojo aukščiau nurodytiems paaiškinimams. Todėl minėti duomenys nurodyti specialisto išvadoje yra kaltinamojo A. L. kaltės įrodymas.

Ištyręs ir įvertinęs aukščiau paminėtų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad kaltinamasis A. L. nuo pat savo veiksmų pradžios suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tyčia pagal kaltinime nurodytas aplinkybes veikdamas kartu su V. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam (įtariamajam V. B.) ir nukentėjusiajam susitaikius), nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdydamas ginčijamą savo teisę dėl 50 Lt dydžio skolos grąžinimo, neteisėtai atvirai prieš T. R. ir pastarojo tėvo V. R. valią įsibrovė į jų butą bei savavaldžiavo, padarydamas didelės žalos T. R. ir V. R. teisėms ir teisėtiems interesams bei panaudodamas fizinį smurtą A. B. atžvilgiu pagrobė jam priklausantį 300 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 165 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo A. L. kaltę, padarius minėtas nusikalstamas veikas.

Civiliniai ieškiniai byloje nepareikšti.

Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. L. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko amžių, asmenybę, lengvinančias aplinkybes. Kaltinamasis A. L. LR BPK 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas nuo 2010-11-02. A. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. L. padarė tris tyčinius, du nesunkius, vieną apysunkį baigtus nusikaltimus, numatytus LR BK 165 straipsnio 1 dalyje, 294 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje. Jis nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 165 straispnio 1 dalyje ir 294 straispnio 1 dalyje, padarė būdamas nepilnametis. Nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 straipsnio 1 dalyje įvykdė būdamas pilnametis. Iki šio nuosprendžio priėmimo dienos jis anksčiau neteistas, ikiteisminis tyrimas dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 165 straipsnio 1 dalyje, 294 straispnio 1 dalyje buvo nutrauktas jam ir nukentėjusiajam susitaikius. Klausimas dėl jo atsakomybės už LR BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 1 dalyje nusklastamų veikų padarymą sprendžiamas LR BK 38 straispnio 3 dalyje nustatyta tvarka. A. L. administracine tvarka baustas, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas. A. L. kaltę pripažino visiškai, gailisi dėl padarytų nusikaltimų, atsiprašė. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. A. L. dėl padarytų nusikalstamų veikų gailėjosi, padaryta žalą atlygino, atsiprašė nukentėjusiųjų asmenų, yra dirbantis, saistomas socialiniais ryšiais. Tačiau A. L. jau vieną karta buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o metų bėgyje po įstatymo nustatatyta tvarko jo su nukentėjusiuoju susitaikymo pativirtinimo, panaudojęs fizinį smurtą, įvykdė plėšimą, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Todėl teismas sprendžia, kad jis dėl savo ankstesnio nusikalstamo elgesio išvadų, nepadarė. Dėl to jam skiriama laisvės atėmimo bausmė. Tačiau, įvertinęs, A. L. amžių, tai kad jis dirba, kuria šeimą, ikiteisminio tyrimo metu nuo pat pirmų jo apklausų pas tyrėjus pradžios prisipažino kaltu, gailėjosi, teismas sprendžia, kad A. L. bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-303, 308 straipsniais,

nusprendė:

padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 165 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 3 MGL, t.y. 390 Lt (trijų šimtų devyniasdešimties litų) bauda;

padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 294 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 4 MGL, t.y. 420 Lt (keturių šimtų dvidešimties litų) bauda.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas A. L. bausmes už LR BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 1 dalyje padarymą subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti jam subendrintą 4 MGL, t.y. 420 Lt (keturių šimtų dvidešimties litų) baudą.

Pripažinti A. L. kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 180 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtas A. L. bausmes subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu ir paskirti jam subendrintą, galutinę bausmę - 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo su 4 MGL, t.y. 420 Lt (keturių šimtų dvidešimties litų) bauda.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, A. L. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį tęsti darbą; būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nėra susiję su jo darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Į A. L. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2010-11-02 iki 2010-11-03 (viena para).

A. L. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki įsiteisės nuosprendis palikti galioti, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.