- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-24
- Bylos Nr.
- e2-318-823/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00639-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „VYDRA“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VYDRA“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1628-513/2018, kuria teismas iškėlė atsakovei bankroto bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas VSDFV Klaipėdos skyrius kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovei UAB „VYDRA“ bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovė nevykdo pareiškėjo reikalavimo sumokėti skolą, yra nemoki.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „VYDRA“ su pareiškimu dėl bankroto bylos jai iškėlimo nesutiko. Nurodė, kad sumokėjus skolas pirmos eilės bendrovės kreditoriams, bus dengiamos skolos antros eilės kreditoriams. Atsakovės teigimu, pareiškėjas neatliko Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų ir nesuteikė atsakovei 30 dienų termino atsiskaityti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi iškėlė atsakovei bankroto bylą, bendrovės bankroto administratore paskyrė UAB „Finresta“.
4. Teismas nustatė, kad atsakovės įsiskolinimas pareiškėjui 2018 m. lapkričio 6 d. sudarė 4 782,51 Eur, iš viso bendrovė turėjo 36 507,73 Eur pradelstų skolų, iš kurių 15 510,15 Eur yra skolos darbuotojams. Atsižvelgdamas į tai, taip pat į tai, kad kad atsakovė nevykdo mokestinių prievolių valstybinio socialinio draudimo ir valstybės biudžetui, teismas sprendė, kad atsakovė yra nemoki.
5. Teismas taip pat pažymėjo, kad faktas, jog dėl skolos mokėjimo išdėstymo nebuvo priimtas atsakovei palankus sprendimas, neturi įrodomosios reikšmės. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų savo mokumui pagrįsti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu UAB „VYDRA“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės: atsisakyti kelti jai bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. 2018 m. spalio 10 d. bankroto byloje Nr. B2-1495-460/2018 buvo priimta nutartis dėl taikos sutarties. Minėtos taikos sutarties VSDFV Klaipėdos skyrius neskundė ir sutiko su teismo priimta nutartimi. Tuo metu jau buvo derinami klausimai dėl taikos sutarties sudarymo su VSDFV Klaipėdos skyriumi dėl įsiskolinimo atidėjimo ir skolos paskirstymo, tačiau derybų metu VSDFV pateikė prašymą teismui dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, atsakovei apie tai nežinant.
6.2. Atsakovė buvo pateikusi prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau teismas pastarojo klausimo nenagrinėjo, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 9 straipsnio 1 dalį.
6.3. Byla teismo buvo išnagrinėta paviršutiniškai, teismo nutartis neatitinka tikrovės ir faktinių aplinkybių. Vieno kreditoriaus pateikti reikalavimai negali būti dominuojantys, nekreipiant dėmesio į kitas faktines aplinkybes (sudarytus susitarimus su darbuotojais ir pan.).
Žemesnės instancijos teismas
6.4. Teismas nustatė dešimties dienų atskirojo skundo pateikimo terminą, kas neatitinka CPK normų – CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, teismui išnagrinėjus ieškinį rašytinio proceso tvarka, yra nustatomas septynių dienų apskundimo terminas nuo nutarties įteikimo dienos.
Atsiliepimas
7. Pareiškėjas VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovės UAB „VYDRA“ atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. UAB „VYDRA“ vadovas 2018 m. spalio 9 d. VSDFV Klaipėdos skyriui pateikė prašymą atidėti 3 688,36 Eur įsiskolinimą ir leisti sumokėti jį pagal sudarytą grafiką iki 2019 m. spalio 25 d. VSDFV Klaipėdos skyrius raštu Nr. (8.1) SI-45475 informavo UAB „VYDRA“ apie trūkstamą informaciją / dokumentus, reikalingus prašymo dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo nagrinėjimui ir sprendimo priėmimui. Minėtas raštas 2018 m. spalio 12 d. įteiktas asmeniškai UAB „VYDRA“ vadovui R. P.. Bendrovei per nustatytą 10 darbo dienų nuo rašto išsiuntimo dienos terminą, t. y. iki 2018 m. spalio 25 d., nepateikus nurodytų dokumentų / informacijos, VSDFV Klaipėdos skyriaus 2018 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. VIA_SP4-74 „Dėl UAB „VYDRA“ įmokų įsiskolinimo sumokėjimo neatidėjimo“ nuspręsta neatidėti UAB „VYDRA“ įmokų įsiskolinimo sumokėjimo. Minėtas sprendimas VSDFV Klaipėdos skyriaus 2018 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. (8.1) SI-48564 „Dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo neatidėjimo“ 2018 m. lapkričio 5 d. įteiktas UAB „VYDRA“ buveinės adresu – (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 dalis sprendimą dėl įmokų įsiskolinimo neatidėjimo UAB „VYDRA“ galėjo skųsti VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią sužinojo, ar turėjo sužinoti, apie jo priėmimą. Apeliantė nepateikė informacijos, patvirtinančios VSDFV Klaipėdos skyriaus 2018 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. VIA_SP4-74 „Dėl UAB „VYDRA“ įmokų įsiskolinimo sumokėjimo neatidėjimo“ apskundimą.
7.2. Faktas, kad dėl skolos mokėjimo išdėstymo nebuvo priimtas atsakovei palankus sprendimas, nagrinėjamai bylai neturi įrodomosios reikšmės, kadangi atsakovė nepateikė jokių įrodymų savo mokumui pagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria bendrovei iškelta bankroto byla. Šios nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas tikrina neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 320 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka
9. Nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, netenkindamas atsakovės pareikšto prašymo klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apeliantės argumentu.
10. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (ĮBĮ 1 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pažymėta, kad nei ĮBĮ, nei CPK imperatyviai nenustato, kad klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Ar tokią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas (ĮBĮ 9 straipsnio 6 dalis). Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalį teismas gali (bet neprivalo) atitinkamus asmenis kviesti į teismą ar atlikti kitus veiksmus, reikalingus spręsti klausimui dėl bankroto bylos iškėlimo. Bankroto bylos iškėlimo procesinė stadija, kurioje teismas sprendžia, ar egzistuoja materialinis teisinis pagrindas įmonę pripažinti nemokia ir jai iškelti bankroto bylą, įprastai vyksta rašytinio proceso tvarka. Tačiau kiekvienu atveju konkrečios bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimo formos (rašytine ar žodine tvarka) parinkimas priklauso teismo valiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1626-330/2016).
11. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, nagrinėjusiam klausimą dėl bankroto bylos UAB „VYDRA“ iškėlimo, pakako byloje dalyvaujančių asmenų į bylą pateiktų paaiškinimų bei rašytinių įrodymų (atsakovė UAB „VYDRA“ į bylą buvo pateikusi aktualius duomenis tiek apie jos turimą turtą, tiek apie pradelstus įsipareigojimus kreditoriams). Pažymėtina, kad apeliantė atskirajame skunde net nenurodo, kad teismo pasirinkta ginčo nagrinėjimo procesinė forma kokiu nors būdu apribojo jos teisę byloje teikti teismui papildomus paaiškinimus ir įrodymus, ar kad būtent teismo pasirinkta bylos nagrinėjimo forma būtų lėmusi teismo išvadų nepagrįstumą. Taigi, apeliantės pretenzijos dėl teismo pasirinktos proceso formos apeliacinės instancijos teismo vertinamos kaip formalios bei neteikiančios pagrindo konstatuoti įstatymo normų ar atsakovės procesinių teisių pažeidimo.
Dėl nutarties apskundimo termino
12. Kaip jau minėta, specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra ĮBĮ, kurio nuostatos turi prioritetą prieš atitinkamas CPK nuostatas. Remiantis ĮBĮ 10 straipsnio 13 dalimi, nutartis iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti, priimta rašytinio proceso tvarka, įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, jeigu ji nebuvo apskųsta. Toks nutarties apskundimo terminas buvo nurodytas ir skundžiamoje pirmosios instancijos teismo priimtoje nutartyje, kuria rašytinio proceso tvarka buvo išspręstas bankroto bylos iškėlimo atsakovei klausimas. Dėl paminėto atmestini kaip nepagrįsti atsakovės atskirojo skundo argumentai dėl netinkamo teismo nutarties apskundimo termino nurodymo skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje.
Dėl pagrindų atsakovės bankroto bylai iškelti
13. Remiantis ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalimi, bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Įmonės nemokumas ĮBĮ apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyvia rinkos dalyve.
14. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas, spręsdamas dėl atsakovės nemokumo, vertino aktualius, tinkamam tokio klausimo išsprendimui reikšmingus, duomenis, t. y. duomenis apie atsakovės turimų pradelstų įsipareigojimų sumą, be kita ko, akcentuodamas ženklų bendrovės įsiskolinimą darbuotojams. Nors skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje konkrečiai neaptartas bendrovės turimo turto santykis su bendrovės pradelstų įsipareigojimų suma, tačiau, vien pastarųjų aplinkybių nenurodymas teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nesudaro pagrindo spręsti, kad teismas šio santykio nevertino. Pažymėtina, kad, remiantis atsakovės į bylą pateikto jos 2018 m. lapkričio 19 d. balanso duomenimis, bendrovė turi tik 425 Eur trumpalaikio turto, t. y. jos turimas turtas yra akivaizdžiai mažesnis už bendrovės turimus pradelstus įsipareigojimus kreditoriams.
15. Bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016). Taigi, mokumo įrodinėjimo pareiga nagrinėjamoje byloje tenka atsakovei (apeliantei) UAB „VYDRA“. Tačiau apeliantė UAB „VYDRA“, ginčydama pirmosios instancijos teismo nutartį, net neįrodinėja bendrovės mokumo. Atsakovės atskirasis skundas iš esmės yra grindžiamas deklaratyviais teiginiais apie tai, kad byla teismo buvo išnagrinėta paviršutiniškai, teismo nutartis neatitinka tikrovės ir faktinių aplinkybių, net neįvardijant, kurios konkrečiai pirmosios instancijos teismo išvados neva neatitinka tikrovės.
16. Apeliantės atskirajame skunde dėstomi argumentai dėl nepavykusių derybų su vienu iš kreditorių – VSDFV, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties išvadų teisėtumo bei pagrįstumo taip pat nepaneigia. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors, viena vertus, atsakovė nurodo, jog VSDFV pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė bendrovei apie tai nežinant, kita vertus, nurodo, kad jai buvo pateiktas įspėjimas dėl bankroto bylos iškėlimo (atsakovės atskirojo skundo 4 punktas, pirmas bei antras sakinys).
17. Atsakovei atskiruoju skundu nepaneigus skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties išvadų dėl jos nemokumo bei pagrindų iškelti jai bankroto bylą egzistavimo, pirmosios instancijos teismo nutartis apeliacinės instancijos teismo paliekama nepakeista, o atsakovės atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.