Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Varėna) prokuroro Stasio Kuprio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

A. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2016-09-01 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 10 mėnesių;

Varėnos rajono apylinkės teismo 2016-12-16 nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. 8 mėnesiems laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019-01-23 nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 mėnesiams. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019-10-10 nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą 53 paroms, arešto bausmę atliko 2019-12-30, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: 2021 m. gegužės 2 d. apie 17 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas neblaivus (nustatytas 4.17 prom. neblaivumas), tyčia sudavė kumščiu vieną kartą S. Z. į kairės ausies sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. Z. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl muštinės žaizdos kairės ausies srityje, poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, už kairės ausies, odos nubrozdinimą kaktos srityje ir sukeldamas fizinį skausmą.

2021-05-02 įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Ant virtuvės grindų matosi raudonos spalvos dėmės. Apžiūrėjus įvykio vietą, kitų tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų nesurasta. (b. l.10-23)

Apklaustas nukentėjusysis S. Z. parodė, kad 2021-05-02 apie 16 val. jam su žmona M. Z. būnant namuose (duomenys neskelbtini), į namus atvyko pažįstami asmenys A. K. ir A. S., kuriuos įsileido žmona. Jis tuo metu kambaryje žiūrėjo televizorių. Žmona juos nusivedė į virtuvę, ten jie vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 17.30 val. išgirdo triukšmą virtuvėje, moterys kvietėsi pagalbos, jis nuėjo pasižiūrėti, kas ten vyksta. Prie stalo sėdėjo A. K., M. Z. ir A. S.. Jis paklausė, kad vyksta, kodėl triukšmauja. Po šių jo žodžių A. K. atsistojo ir nieko nesakęs jam sudavė kumščiu vieną kartą į kairę ausį, jam labai skaudėjo ir iš ausies pradėjo bėgti kraujas. Tada jis A. K. sugriebė ir ištempė į lauką, užrakino duris ir paskambino Bendrajam pagalbos centrui. Atvykę medikai jį nuvežė į priėmimo skyrių, kur jam nustatė kairės ausies išorinę žaizdą. (b. l. 11) Papildomai apklaustas S. Z. parodė, kad 2021 m. gegužės 2 d. jam su žmona M. Z. būnant namuose į svečius apie 16 val. atvažiavo iš matymo žinomas A. K. ir A. S., kurie gyvena (duomenys neskelbtini). Juos į namus įsileido žmona. Jie jau buvo neblaivūs. Su savimi atsivežė degtinės butelį. Žmona A. K. ir A. S. nusivedė į virtuvę, o jis kartu su jais nėjo ir alkoholio nevartojo. Jis kambaryje žiūrėjo televizorių. Apie 17.30 val., būdamas kambaryje, išgirdo iš virtuvės sklindantį triukšmą. Nuėjo pasižiūrėti, kas ten vyksta. Tuo metu M. Z., A. K. ir A. S. visi sėdėjo prie stalo. Jam tik paklausus, kas čia vyksta, A. K. atsistojo nuo kėdės ir priėjęs prie jo kumščiu smūgiavo jam į kairią ausį. Smūgis buvo stiprus, nuo suduoto smūgio jis nukrito ant žemės. Jam labai suskaudo ausį, iš ausies pradėjo bėgti kraujas. Krisdamas galėjo susižaloti veidą, kaktą. Sąmonės praradęs nebuvo. Greitai atsikėlė nuo žemės ir griebęs rankomis A. K. už drabužių jį išstūmė į lauką, užrakino namų duris ir paskambino telefonu 112. Atvyko medikai ir policijos pareigūnai. Policijos pareigūnams pasakė, kaip viskas įvyko, jį apžiūrėję medikai nuvežė į ligoninės priėmimo skyrių, kur susiuvo žaizdą, esančią ausies srityje. Jis tą dieną A. K. negrasino ir prieš jį nesmurtavo. A. K. buvo agresyvus. Dėl padaryto sužalojimo nesigydė, pretenzijų A. K. neturi. (b.l. 42-44; 48-49)

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 218/2021 (06) nurodyta, kad S. Z. nustatyta muštinė žaizda kairės ausies srityje, poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, už kairės ausies, odos nubrozdinimas kaktos kairėje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. (b.l. 41)

Nukentėjusysis S. Z. parodymų patikrinimo metu namuose parodė vietą, kur buvo sužalotas (b.l.50-55).

Liudytoja M. Z. parodė, kad S. Z. yra jos sutuoktinis. 2021-05-02 apie 17.30 pas juos į namus atėjo A. S. ir A. K.. Jie atsivežė vieną 0,5 litro talpos degtinės butelį. Jie abu jau buvo girti. Visi trys atsisėdo virtuvėje prie stalo. Degtinę gėrė A. S., A. K. ir ji. A. K. staiga pradėjo ant jos šaukti, keiktis, vartoti necenzūrinius žodžius. S. Z., išgirdęs triukšmą, atėjo į virtuvę. Jis A. K. pasiklausė, ko jis čia šūkauja. Tada A. K. toliau besikeikdamas pakilo nuo kėdės ir S. Z. vieną kartą kumščiu sudavė į kairę ausį. Nuo smūgio S. Z. nukrito ant grindų po stalu. Pakilęs nuo grindų jis suėmė A. K. už kaklo, ištempė į kiemą ir užrakino namų duris. Ji nežino, dėl kokių priežasčių buvo sumuštas jos vyras S. Z., mano dėl to, kad atėjo apraminti triukšmaujančio A. K.. A. K. buvo labai girtas, gal net pats nesuprato, nesiorentavo ką daro, atrodė kad net nepažįsta kartu esančių žmonių, buvo piktas ir agresyvus. Tuo metu A. S. sėdėjo virtuvėje ant kėdės, buvo labai girta ir tiesiog nesuprato, kas vyksta. S. Z. nuo smūgio pradėjo iš ausies bėgti kraujas. Jis jokių veiksmų prieš A. K. nesiėmė, jam neatsikirto, su juo į konfliktus nėjo. (b. l. 60-63)

Liudytoja A. S. parodė, kad S. Z. yra jos dėdė. 2021-05-02 apie 15.00 val. ji su A. K. nuvažiavo pas S. Z. į namus. Prieš tai ji su A. K. buvo nuvažiavę pas jos draugę į (duomenys neskelbtini), ten išgėrė vieną butelį degtinės. Užėję į namo vidų, nuėjo į virtuvę. Ten M. Z. papjaustė maisto, jie su savimi turėjo vieną 0,7 l talpos degtinės butelį. Degtinę gėrė A. K., M. Z. ir ji, nugėrė apie pusę butelio degtinės. S. Z. virtuvėje nebuvo. Jis kitame kambaryje žiūrėjo televizorių. Jiems begeriant degtinę, A. K. pradėjo šaukti ant M. Z., keiktis necenzūriniais žodžiais, pasidarė agresyvus, piktas ir atrodė, kad aplinkoje visiškai nesiorientuoja ir nepažįsta šalia esančių žmonių. Tada ji pašaukė S. Z. iš kambario, kad jis ateitų apraminti įsisiautėjusį A. K.. Atėjus S. Z. į virtuvę, A. K. nieko nesakęs staiga, netikėtai kumščiu smogė S. Z. į kairę ausį, kiek buvo smūgių, nežino. Nuo smūgio S. Z. nukrito ant grindų. Atsikėlęs jis suėmęs A. K. už striukės ištempė į kiemą ir užrakino namų duris. Dėl ko A. K. sumušė S. Z., pasakyti negali, kadangi pati buvo girta ir daug ko neprisimena. Ji matė, kad S. Z. iš ausies bėgo kraujas. (b. l. 68-71)

Apklaustas įtariamuoju A. K. parodė, kad galvos traumų neturėjęs, psichiatrinėje ligoninėje negydytas, priklausomybių neturi. Su pranešimu apie įtarimą susipažino, kaltę pripažįsta visiškai. Visų įvykio aplinkybių gerai neprisimena, nes įvykio dieną buvo neblaivus ir gal 2 dienas vartojo alkoholį. Prisimena, kad 2021-05-02 po pietų, tikslios valandos neprisimena, jo krikšto mama A. S. jam pasiūlė kartu su ja nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini)pas jos draugę. Jie su A. S. tuo metu jau buvo vartoję alkoholinių gėrimų. Nuvyko pas kažkokius Z., kurių jis nepažįsta. Susėdo virtuvėje gerti atsivežtos degtinės. Jeigu gerai prisimena, buvo nusivežęs apie 2 butelius degtinės po 0,5 litro talpos. Vyriškis kartu su jais gal degtinės ir nevartojo, gerai neprisimena. Ar išgertuvių metu tarp jo ir ten sėdinčių A. S. ir to namo šeimininkės Zaleckienės buvo įvykęs koks nors žodinis ar kitoks konfliktas, neprisimena. Prisimena, kad vienu metu įėjo to namo šeimininkas Z. ir jam kažką žodžiu pagrasino. Tada jis atsistojo ir priėjęs prie jo vieną kartą kumščiu smūgiavo jam kažkur į galvos pusę, kur tiksliai pataikė, gerai nežino, į kažkurią ausį. Po suduoto smūgio tas vyriškis nukrito ant žemės ar ant lovos. Matė, kad jam iš kažkurios ausies pradėjo bėgti kraujas, suprato, kad sužalojo. Smūgiavo, nes jis jam kažką pagrasino, jį sunervino, taip pasielgė, nes buvo neblaivus. Tada Z. atsistojo ir jį išstūmė pro duris į kiemą. Nori nukentėjusiojo atsiprašyti ir atlyginti jam padarytą žalą. Sutiktų, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiktų atlikti viešuosius darbus (b. l. 123-124, 132-133).

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Kaltinamojo A. K. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir sukeltas fizinis skausmas. Tokią išvadą padarė teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktus ir ištirtus įrodymus. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys).

Pagal BK 140 straipsnį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasekoje žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba žmogus nežymiai sužalojamas. Tam, kad asmuo būtų nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka nustatyti, jog jis padarė bent vieną iš nurodytų alternatyvių veikų – mušė arba kitaip smurtavo, sukeldamas (padarydamas) žmogui bent vieną iš minėtame straipsnyje nurodytų padarinių – fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje nustatytos aplinkybės, kad kaltinamasis tyčia sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam į kairės ausies sritį, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kairio antakio srityje bei sukėlė fizinė skausmą.

BK 140 straipsnio 1 dalies numatytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suduodamas smūgį kumščiu nukentėjusiajam į galvos sritį suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė savo veiksmų pavojingumą, numatė galinčius kilti padarinius nukentėjusiojo sveikatai, t. y. kad sutrikdys nukentėjusiajam sveikatą, tačiau konkrečių padarinių nesiekė, jam buvo priimtini bet kokie galintys kilti sveikatos sutrikdymai, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl atsako pagal faktiškai sukeltus padarinius.

Kaltinamasis pilnai pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku buvo nurodytoje vietoje ir savo veiksmais nukentėjusiajam padarė teismo medicinos specialisto nustatytą kūno sužalojimą bei sukėlė fizinį skausmą.

Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui. Pažymėtina, kad paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris suduoda kitam asmeniui smūgį ar kaip kitaip prieš jį naudoja fizinę jėgą, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas atitinkamas sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad jo veika buvo atlikta dėl kažkokių asmeninių aplinkybių su nukentėjusiuoju (kažką tai nukentėjusysis pagrąsino), nelaikytina priežastimi veikti būtinosios ginties, keršto pagrindu, t. y. nuo alkoholio apsvaigusio asmens išsivaizduojamos aplinkybės. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad net ir tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas, nusikalstama veika baigta.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

1) veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Būtent girtumas įtakojo kaltinamojo elgesį, veiksmus panaudoti smurtą prieš nukentėjusįjį. Šiuo atveju nesvarbus kaltinamojo apsvaigimo laipsnis, tačiau akivaizdu, kad jis apsvaigęs nuo alkoholio nesugebėjo tinkamai elgtis susidariusioje konfliktinėje situacijoje, o apsvaigimas paskatino atlikti nusikalstamus veiksmus;

2) nusikalstamą veiką padarė kaip recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), t. y. anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą ir teistumas neišnykęs iki inkriminuojamos veikos padarymo pradžios. Kaltinamasis buvo nuteistas Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019-01-23 nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 mėnesiams. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019-10-10 nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą 53 paroms, arešto bausmę atliko 2019-12-30.

BK 97 straipsnio 3 dalies a papunktį turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo, trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą (teistumo pabaiga pagal įstatymą – 2022-12-30).

Kaltinamojo A. K. padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), baustas už administracinius nusižengimus. Nurodoma, kad kaltinamasis registruotas Užimtumo tarnyboje.

Psichiatrinis gydymas, įskaita - neįrašytas. Priklausomybės ligų gydymas, įskaita – neįrašytas.

Nukentėjusysis informuotas dėl galimybės kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu 2021-06-15. (b. l. 138) ir tam prieštaravimų nepateikė.

Prokuroras siūlo kaltinamajam skirti 6 mėnesių terminui viešųjų darbų su įpareigojimu dirbti neatlygintinai visuomenės labui po 12 valandų per mėnesį. Vadovaujantis BK 64-1 str., bausmės dydį sumažinti 1/3 ir skirti jam 4 mėnesių terminui viešųjų darbų su įpareigojimu dirbti neatlygintinai visuomenės labui po 12 valandų per mėnesį. Kaltinamasis sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

Už nusikalstamos veikos padarymą skiriama bausmė, kurios paskirtis įtvirtinta BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Parenkiant ir skiriant bausmę teismas nėra saistomas prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūloma bausmės rūšimi ir bausmės dydžiu, kadangi bausmė parenkiama ir skiriama vadovaujantis BK 51 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnis).

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, esant recidyvistui. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Nusikalstamos veikos padarytos neatsitiktinai, antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio. Kaltinamajam 2016-12-16 nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą buvo skirta laisvė atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant, o 2019-01-23 nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista arešto bausme, nesilaikant paskirtos laisvės apribojimo bausmės sąlygų.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalies sankciją yra numatytos bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Taikyti kaltinamajam švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, nėra pagrindo šioje byloje. Kaltinamasis tyčinį, smurtinį nusikaltimą padarė ne pirmą kartą, o skirtos bausmės rūšys jo neįtakojo sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo; paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nusikaltimų recidyvistui nėra pagrindo skirti viešuosius darbus, laisvės apribojimo bausmę, kadangi bausmės tikslai paskyrus šias bausmės rūšis nebus pasiekti, o ir atlikęs arešto bausmę kaltinamasis padarė tyčinę, smurtinę nusikalstamą veiką.

Kaltinamajam parinktina terminuota laisvės atėmimo bausmė, kadangi jis daro tyčines nusikalstamas veikas, asmenybė apibūdinama neigiamai, kaip nelinkęs laikytis įstatymų ir teisės aktų reikalavimų. Teismas užtikrina teisingumo principo taikymą vadovaudamasis bausmės paskirtimi, kad bausmė nebūtų aiškiai per griežta ar per švelni. Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje nurodoma, kad teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis ieško darbo, t. y. siekia susirasti legalų pajamų šaltinį, turi nuolatinę, pastovią gyvenamąją vietą, vertintina, kad jam taikant BK 75 straipsnio nuostatas, ir bus pasiekti bausmės tikslai, be realios bausmės atlikimo, siekiant teigiama linkme pakeisti kaltinamojo gyvenimo būdą. Kaltinamajam parinktinos tokios pareigos, kurios šalintų aplinkybes nesilaikyti įstatymo ir bendro gyvenimo normų.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Kaltinamojo nuosavybės teisės laikinai apribotos nebuvo. Kaltinamasis pagal BPK 140 straipsnį nebuvo laikinai sulaikytas. Kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - taikytina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis yra pripažinęs savo kaltę, todėl taikytina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsnio 1,2 dalys ir skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam išaiškintina teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, kaip tai numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 422 straipsnio 1, 2 dalis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje 1 dalyje ir skirti jam terminuotą laisvės atėmimą šešiems (6) mėnesiams.

Taikant Baudžiamojo kodekso 64 (1) straipsnio 1, 2 dalis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad paskirta bausmė terminuotas laisvės atėmimas keturiems (4) mėnesiams.

Taikant Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 4 dalį, 5 dalies 5 punktą, 9 punktą, 10 punktą, A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams, paskiriant pareigas: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; nesilankyti S. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje - (duomenys neskelbtini); nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio).

Paskirtas pareigas vykdyti per visą terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą – vienerius (1) metus šešis (6) mėnesius.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, o įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti A. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei A. K. šia teise nepasinaudos, teismo įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Išnagrinėjęs bylą teisme ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.