Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei, dalyvaujant ieškovo UAB „Paslaugos būstui“ atstovei advokatei Valei Televičienei, atsakovams V. B. ir L. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Paslaugos būstui“ ieškinį atsakovams V. B. ir L. B. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė Valė Televičienė paaiškino, kad po ieškinio padavimo atsakovai sumokėjo 213,27 Lt skolos. Atsakovai liko skolingi ieškovui 225,71 Lt už šildymo kiekio reguliatoriaus keitimą ir karšto vandens vamzdyno remontą. Taip pat paaiškino, kad remiantis teisės aktų reikalavimais ir suformuota teismų praktika kiekvienas bendraturtis atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti.

Atsakovai teismo posėdžio metu patvirtino, jog po ieškinio padavimo sumokėjo 213,27 Lt skolos, kuri buvo paskaičiuota už kitas komunalines paslaugas ir stogo remontą. Patvirtino atsiliepimo į ieškinį nurodytas aplinkybes. Paaiškino, jog nebūdami paslaugos gavėjai nesutinka apmokėti išlaidas, susijusias su centralizuoto šildymo ir karšto vandens sistemomis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad atsakovai V. B. ir L. B. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkai (b.l. 13). Ieškovė Klaipėdos miesto Savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. AD1-608 yra paskirta Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore. Vadovaudamasi 2006 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. AD1-1556 ir minėtu įsakymu patvirtintu administruojamų namų sąrašu ieškovė administruoja gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (b.l. 6–9). Ieškovė teikia atsakovui komunalines paslaugas bei administruoja namą, kuriame gyvena atsakovai, todėl atsakovai privalo mokėti mokesčius už suteiktas paslaugas. Atsakovai gautas iš ieškovės sąskaitas apmokėdavo dalinai, tokiu būdu per laikotarpį nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. įsiskolinimas sudarė 438,98 Lt (b.l. 10). Po ieškinio padavimo į teismą dienos atsakovai sumokėjo 213,27 Lt skolos (b.l. 90).

Ginčas šioje byloje kilo dėl bendraturčių prievolės mokėti išlaidas, susijusias su daugiabučio namo šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo sistema, tenkančias bendrojo naudojimo patalpoms

Atsakovai nurodo, kad jų butas yra atjungtas nuo bendros namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos, todėl jie neprivalo mokėti išlaidų už šilumos energiją ir kitas išlaidas, susijusias su daugiabučio namo šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo sistema, tenkančias bendrojo naudojimo patalpoms. Taip pat nurodo, jog jie nėra pasirašę šilumos energijos tiekimo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūros sutarties. Teismas nesutinka su šiais atsakovų motyvais.

Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Daiktas, esantis visų bendraturčių nuosavybe, valdomas ir naudojamas jų sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Bendraturčių teisės ir pareigos jų tarpusavio santykiuose nustatomos įstatymu ar (ir) tarpusavio susitarimu, todėl turi ne tik daiktinės teisės, bet ir prievolinių teisinių santykių požymių. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas yra tas, kad savininkų daugėtas lemia, jog, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto teisiniai santykiai tarp bendraturčių dėl įvairių tarpusavio teisių ir pareigų vienas kito atžvilgiu, tarp jų pareiga apmokėti išlaidas bendram daiktui išlaikyti, prižiūrėti ir kt. Daugiabučio namo šildymo sistema bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams ( CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti ir pan. (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatą kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas ir kt.) – turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004; 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2009; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012).

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad atsakovams nuosavybės teise priklausantis butas 1995 metais atjungtas nuo centralizuoto šilumos tiekimo, tačiau šiluma į namą tiekiama per inžinierinius tinklus – šilumos energijos tiekimo vamzdyną – ir apšildo ne tik butus, bet ir name esančias bendro naudojimo patalpas, namo gyventojams priklausančias bendrąja daline nuosavybe. Taigi, vadovaujantis pirmiau nurodytomis teisės normomis, pareiga išlaikyti name esančias bendrojo naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurių butai yra atjungti nuo bendro šildymo sistemos. Atsakovai, kaip kiekvienas buto savininkas, yra namo bendrųjų konstrukcijų bendraturčiai ir atsakingi už namo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės vieneto, tinkamą priežiūrą ir išsaugojimą. Bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu jie turi tas pačias prievoles kaip ir kiti butų savininkai, nepriklausomai nuo to, kad jų butas atjungtas nuo centralizuotai tiekiamo šildymo. Kiekvienas bendraturtis, proporcingai savo daliai atsako ieškovui už namo bendroms reikmėms tiekiamą ir bendrojo naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją bei už karšto vandens tiekimo sistemų priežiūrą.

Be to, bendraturčių pareigą išlaikyti bendrą daiktą reglamentuoja ne tik CK normos. Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisydamas to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Taigi, atsakovams pareiga proporcingai jos daliai atlyginti išlaidas bendrojo naudojimo patalpoms šildyti atsiranda ne tik pagal bendrąsias bendraturčių teises ir pareigas reglamentuojančias CK normas, bet ir pagal Šilumos ūkio įstatymą. Konkretūs šilumos paskirstymo metodai nustatyti Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 03–41 patvirtintas Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5. Byloje ginčo dėl mokėtinos sumos dydžio nėra.

Atsakovai nurodė, jog šios išlaidos (karšto vandens vamzdyno remontas ir šildymo kiekio reguliatoriaus keitimas) nebuvo būtini tinkamam centralizuoti šildymo ir karšto vandens tiekimui. Teismas su šiuo atsakovų argumentu taip pat nesutinka. Byloje nustatyta, jog karšto vandens vamzdyno remontas ir šildymo kiekio reguliatoriaus keitimas atliktas ne pačių gyventojų iniciatyva, siekiant pagerinti jų paslaugų kokybę, kaip teigia atsakovai, o esant avarinei karšto vandens sistemos būklei ir neveikiant šildymo kiekio reguliatoriui, ieškovui gavus AB „Klaipėdos energija“ atitinkamai 2011-05-05 ir 2011-02-07 įpareigojimus (b.l. 91–94).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui ir formuojamai teismų praktikai, teismas konstatuoja, jog atsakovai privalo proporcingai savo daliai atlyginti išlaidas bendrojo naudojimo patalpoms. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.59 str.). Atsakovai neginčija išlaidų susidarymo fakto, taip pat neginčija ir ieškovo reikalaujamos priteisti sumos dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai netinkamai vykdė savo įsipareigojimus ir liko skolingi ieškovui 225,71 Lt skolos, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 225,71 Lt skolą yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovui iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2014-01-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinį patenkinus, iš atsakovų priteistina ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str.). Ieškovas byloje pateikė duomenis, jog jis sumokėjo 72,00 Lt žyminį mokestį (b.l. 4). Kitas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų ieškovas nepateikė. Todėl iš atsakovų priteistina ieškovui 72,00 Lt žyminio mokesčio (už reikalavimus, kurių bendra suma yra 225,71 Lt (teismo patenkintų reikalavimų suma) turi būti mokamas 72,00 Lt žyminis mokestis), t. y. iš kiekvieno atsakovo po 36,00 Lt (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 93 str. 1 d., 2 d.). Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes neviršija 10,00 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 2011 m. lapkričio 7 d. LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,2, 1.5 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų V. B. ir L. B. 225,71 Lt (du šimtai dvidešimt penki litai 71 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2014-01-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir po 36,00 Lt (trisdešimt šeši litai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo ieškovui UAB „Paslaugos būstui“.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.