Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 261 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant mokytis, tęsti mokslą arba dirbti;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį 66 MGL (3300 Eur) dydžio bauda; kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. L. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas, iki 2019 m. balandžio 21 d., apie 15.10 val., laikė su savimi bei gabeno (duomenys neskelbtini) ne mažiau kaip 5,836 g psichotropinės medžiagos – MDMA, kol nurodytu laiku, (duomenys neskelbtini), minėtą psichotropinę medžiagą jo paviršutinės apžiūros metu striukės dešinės pusės kišenėje rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šiais savo veiksmais J. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. L. pripažino savo kaltę ir parodė, kad viskas prasidėjo, kai per internetą žmogus buvo pasiviešinęs, jog parduoda „ratus“. Jis užsimanė įsigyti, susitarė su šiuo asmeniu susitikti (duomenys neskelbtini), miškelyje. Nuvažiavęs susitiko, padavė asmeniui pinigus, o šis jam – prekę. 2019 m. balandžio 21 d. (duomenys neskelbtini) buvo sugautas policijos pareigūnų. Iš žmogaus įsigijo „ratus“, tai yra narkotinė medžiaga, įsigijo 50 tablečių. Tablečių neplanavo pardavinėti. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį kaltinamojo J. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 80), J. L. parodė, jog neteisingi parodymai, nesiruošė pardavinėti narkotikų. Gali būti, kad jam buvo paskirta advokatė apklausos metu, bet to nepamena. Turi problemų su sveikata, širdies ydą. Jeigu teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokole yra jo parašas, reiškia, jog pasirašė. Apklausos protokolą skaitė ir pasirašė. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį kaltinamojo J. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 89), J. L. parodė, jog teisingi parodymai, tebūnie, planavo pardavinėti psichotropinę medžiagą. Anksčiau yra teistas pagal BK 261 straipsnį. 2019 m. gegužės 7 d. ant elektroninių svarstyklių rasta psichotropinės medžiagos, gali būti, nesiginčija, tai draugo svarstyklės. Nežino, kodėl tos pačios medžiagos, kurią laikė jis, pėdsakai rasti ant namuose laikytų svarstyklių. Dėl narkotinių medžiagų pardavinėjimo pripažįsta. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gauna (duomenys neskelbtini) eurų. Baudžiamuoju įsakymu paskirtą 3300 eurų baudą po truputį mokės ir moka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis J. L. parodė, kad neturi priklausomybės nuo narkotinių medžiagų bei jų nevartoja, 2019 m. balandžio mėn., naktį, (duomenys neskelbtini), miške prie (duomenys neskelbtini), iš nepažįstamo asmens įsigijo 50 mėlynos spalvos tablečių, vadinamų ,,ratais“. Neatsimena, kiek sumokėjo už tabletes. Negali apibūdinti asmens, iš kurio įsigijo minėtas tabletes, nes buvo tamsu, jo nematė. Su šiuo asmeniu susitarė iš anksto, per ,, (duomenys neskelbtini)“ programėlę. Susirašinėjimą su minėtu asmeniu iškart ištrynė. Narkotines medžiagas – 50 tablečių įsigijo tikslu jas parduoti bei tokiu būdu užsidirbti, planavo pardavinėti gatvėje. Iki to laiko, kai jį sulaikė policijos pareigūnai, nespėjo mėlynos spalvos tablečių parduoti. Tai buvo pirmas kartas, kai įsigijo narkotines medžiagas pardavimui, daugiau narkotinių medžiagų neturi. Papildomų apklausų metu J. L. parodė, kad buvo sugalvojęs, kad įsigys psichotropinių medžiagų – vadinamųjų „ratų“, nueis į kokius nors naktinius klubus ir ten juos parduos. Galvojo, kad už vieną tabletę klube galėtų gauti 10 eurų. Tą dieną, kai sugalvojo šitą „biznį“, „(duomenys neskelbtini)“ ieškojo, iš ko galėtų įsigyti šių psichotropinių medžiagų. Nuėjo į minėtą grupę „(duomenys neskelbtini)“ ir pamatė vieno asmens skelbimą, kuriame buvo rašoma „parduodu ratus“. Šiuo skelbimu susidomėjo, tam asmeniui parašė žinutę, kurioje paklausė, ar turi to, ko jam reikia, ar gali kuo greičiau susitikti. Šis jam atrašė, kad prekę turi ir kad vienos tabletės kaina 5 eurai. Jie susitiko po kelių dienų susirašinėjimo, susitarė, kad šis jam parduos 45 vienetus tablečių. Susitiko miške, esančiame netoli (duomenys neskelbtini). Nebeprisimena, kiek sumokėjo už tabletes. Jų svorio nežino, kadangi jam buvo parduotos vienetais, tabletės buvo mėlynos spalvos. Grįžęs namo suskaičiavo, kiek yra tablečių, jų buvo 45 vienetai. Prieš įsigydamas tas tabletes, jau iš anksto žinojo, kad jas parduos. Buvo suplanavęs, kad nueis į kokius nors Vilniaus naktinius klubus ir ten pardavinės psichotropines medžiagas. Tą dieną, kai jį su tomis tabletėmis sulaikė pareigūnai, jau ruošėsi jas pardavinėti, tačiau nespėjo, nes buvo sulaikytas. Tabletės buvo sudėtos į polietileninį maišelį, jį laikė striukės kišenėje. Nuo to laiko, kai įsigijo psichotropines medžiagas ir buvo su jomis sulaikytas, praėjo gal 2-3 dienos. Per tas dienas tabletes laikė namuose, su savimi jų visur nesinešiojo. Žinojo, kad psichotropinių medžiagų įsigijimas, o tuo labiau jų platinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, tačiau tikėjosi, jog nebus sugautas ir lengvai užsidirbs pinigų. Labai gailisi, kad taip pasielgė (b. l. 80-82, 85-86, 89-91, 95-97).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. R. (M. R.) parodė, kad dirba Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2019 m. balandžio 21 d., apie 15.10 val., (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas jaunuolis, kuris pamatęs žymėtą policijos automobilį, akivaizdžiai išsigando, be jokios priežasties pradėjo blaškytis. Kaip paaiškėjo, tai buvo J. L.. Paklausus šio, ar neturi prie savęs draudžiamų daiktų, jis atsakė, kad neturi, tačiau jo elgesys kėlė įtarimą. Atlikus paviršutinę apžiūrą, pas jį dešinėje striukės kišenėje buvo rastas permatomas užtraukiamas maišelis, kuriame buvo mėlynos spalvos tabletės, galimai narkotinė medžiaga. Paklausus, iš kur jas gavo ir kokiam tikslui, jis nieko nepaaiškino. Suskaičiavus paaiškėjo, kad jų yra keturiasdešimt šešios tabletės ir jų likučiai (b. l. 10).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. L. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su ja gyvena ir sūnus J. L.. Sūnus niekur nedirba ir nesimoko, registruotas darbo biržoje, turi neįgaliojo pažymėjimą, nes jam buvo daryta širdies operacija, darbingas 55 proc. Sūnus pastaruoju metu jokių vertingų daiktų nepirko, nepastebėjo, kad turėtų pinigų. Taip pat nėra pastebėjusi, kad pas sūnų lankytųsi nepažįstami asmenys, kieme irgi nematė nieko įtartino. Tai, kad sūnus vartoja narkotikus, net neįtarė. Medikai po apžiūros išrašė jam raminamųjų vaistų. Jam darė šlapimo testą ir šlapime rado narkotinių medžiagų (b. l. 13-14).

Kratos protokolu nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, pakaboje su rūbais, žalio megztinio kišenėje rastos pilkos spalvos svarstyklės (b. l. 32-34).

Specialisto išvada Nr. 140-(1883)-IS1-2381 nustatyta, kad mėlynos spalvos tablečių, tablečių fragmentų ir miltelių iš plastikinio maišelio, paimto 2019 m. balandžio 21 d., (duomenys neskelbtini), pas J. L., sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios masė – 5,836 g. Ant elektroninių svarstyklių, paimtų J. L. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), paviršių yra psichotropinės medžiagos – MDMA pėdsakai (b. l. 21-22).

Specialisto išvada Nr. T-N 1125/2019(01) nustatyta, kad J. L. šlapime rasta MDMA ir MDA (b. l. 110).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba šias medžiagas pardavė ar kitaip platino. Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jei nustatomas bent vienas iš dispozicijoje nurodytų alternatyvių objektyvių požymių ir tikslas minėtas medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas, remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281/2009, 2K-166/2010, 2K-7-336/2010).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad J. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Kratos protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, jog kratos, atliktos 2019 m. balandžio 21 d. bute, adresu (duomenys neskelbtini), metu buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, pakaboje su rūbais, žalio megztinio kišenėje rastos pilkos spalvos svarstyklės (b. l. 32-34). Specialisto išvada Nr. 140-(1883)-IS1-2381 užfiksuoti duomenys patvirtina, jog mėlynos spalvos tablečių, tablečių fragmentų ir miltelių iš plastikinio maišelio, paimto 2019 m. balandžio 21 d., (duomenys neskelbtini), pas J. L., sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios masė – 5,836 g. Iš tos pačios specialisto išvados taip pat matyti, jog ant elektroninių svarstyklių, paimtų J. L. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), paviršių yra psichotropinės medžiagos – MDMA pėdsakai. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad svarstyklės priklauso ne jam, šie parodymai, sugretinus juos su kratos prokolu bei aukščiau minėtomis specialistų išvadomis nustatytomis aplinkybėmis (tarp jų ir kaltinamojo šlapimo tyrimo rezultatais, pagal kuriuos nustatyta, jog J. L. vartojo MDMA ir MDA) yra nepagrįsti ir vertintini kaip gynybinė kaltinamojo versija, siekiant sušvelninti baudžiamąją atsakomybę. Be to, kaltinamasis teisiamojo posėdžio pripažino turėjęs tikslą platinti psichotropinę medžiagą – MDMA ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 89) duotų parodymų teisingumą.

Be to, kaltinamojo J. L. parodymus apie disponavimą psichotropine medžiaga turint tikslą ją platinti iš dalies patvirtina liudytojų M. R., G. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Iš liudytojo M. R. parodymų matyti, kad J. L., pamatęs žymėtą policijos automobilį, akivaizdžiai išsigando, be jokios priežasties pradėjo blaškytis, be to, atsakė, kad neturi draudžiamų daiktų, tačiau atlikus paviršutinę apžiūrą, pas jį dešinėje striukės kišenėje buvo rastas permatomas užtraukiamas maišelis, kuriame buvo mėlynos spalvos tabletės, galimai narkotinė medžiaga. Iš esmės tokios pat aplinkybės yra užfiksuotos ir BIRT ataskaitų žiūryklėje bei M. R. 2019 m. balandžio 21 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 7-8).

Iš liudytojos G. L. parodymų matyti, kad jai buvo žinoma, jog J. L. buvo darytas šlapimo testas ir šlapime rastos narkotinės medžiagos. Be to, G. L. parodė, jog J. L. niekur nedirba ir nesimoko, ji nepastebėjo, kad J. L. turėtų pinigų. Tai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu J. L. duotus parodymus toje dalyje, jog planavo platinti psichotropinę medžiagą ir tokiu būdu užsidirbti.

Pats kaltinamasis J. L. teisiamojo posėdžio metu iš pradžių nurodė, jog iš žmogaus įsigijo „ratus“, tai yra narkotinė medžiaga. Įsigijo 50 tablečių, jų neplanavo pardavinėti. Vėliau, perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, J. L. jau parodė, kad tebūnie, planavo pardavinėti. Taip pat parodė, kad dėl ant 2019 m. gegužės 7 d. elektroninių svarstyklių rastų psichotropinės medžiagos – MDMA pėdsakų, gali būti, nesiginčija, tai draugo svarstyklės. Nežino, kodėl tos pačios medžiagos, kuria jis disponavo, pėdsakai buvo rasti ant namuose turimų svarstyklių. Dėl narkotinių medžiagų pardavinėjimo pripažįsta. Teismo įsitikinimu, kaltinamojo teiginius, jog jis psichotropinę medžiagą įsigijo, turėdamas tikslą ją platinti, patvirtina tai, jog pas kaltinamąjį J. L. rastas psichotropinės medžiagos kiekis buvo daugiau negu 40 tablečių.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. L. teigė, jog psichotropinę medžiagą įgijo tikslu platinti, teisiamojo posėdžio metu savo versiją keitė, tačiau vėliau vėl grįžo prie pirminės versijos. Vis tik, kaip jau buvo minėta, J. L. teisiamajame posėdyje pripažino, kad nusipirkdamas įgijo pas jį rastas medžiagas, kadangi ketino jas parduoti ir taip užsidirbti pinigų pragyvenimui. Tokiais kaltinamojo teiginiais teismas neturi jokio pagrindo netikėti, tuo labiau, kad juos iš esmės patvirtina aukščiau aptartų duomenų visuma. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. L. nurodė, jog pats nevartoja jokių draudžiamų medžiagų. Nors šie jo parodymai prieštarauja aptartai specialisto išvadai, šiuo atveju mažai tikėtina, jog su finansiniais sunkumais susiduriantis asmuo, kuris galimai nereguliariai vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, asmeniniam vartojimui įsigytų keliasdešimt tablečių psichotropinių medžiagų.

Įvertinus visa, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, jog byloje yra visiškai įrodyta, kad J. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Bausmės skyrimas

BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo J. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, veika baigta, J. L. veikė tiesiogine tyčia. Teismas atsižvelgia ir į nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, taip pat vertina duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę: J. L. anksčiau teistas 2 kartus, naują sunkų tyčinį nusikaltimą padarė, būdamas teistas, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas, be to, jo atžvilgiu praeityje taikytos BK 92, 93 straipsnių nuostatos, taigi teismas jau buvo parodęs pasitikėjimą kaltinamuoju, tačiau jis šio pasitikėjimo nepateisino ir vėl padarė nusikalstamą veiką. Be to, J. L. nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 130-134), registruotas Užimtumo tarnyboje, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 113, 115), jo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (b. l. 117), duomenų apie įskaitas/gydymąsi Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ar Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, tai, kad kaltinamasis padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, būdamas teistas, todėl daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskiriant kaltinamajam tik laisvės atėmimo bausmę. Nustatant jos dydį, atsižvelgiama ir į tai, kad J. L. yra jauno amžiaus, dėl padarytos veikos išreiškė gailestį, kaltę pripažino tiek teisminio nagrinėjimo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Teismo nuomone būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, yra adekvati ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei, taip pat neprieštarauja teisingumo principui.

Teismas nenustatė pagrindų skirti kaltinamajam švelnesnę bausmę, taikant BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Atskirai pažymėtina, jog nusikalstamos veikos padarymo metu galiojanti aktuali BK 75 straipsnio redakcija nenumato galimybės atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymo asmeniui, padariusiam sunkų nusikaltimą.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Kaip jau minėta, J. L. nusikalstamą veiką padarė neatlikęs bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. baudžiamuoju įsakymu, todėl bausmė, skirtina šiuo nuosprendžiu, subendrintina su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, taikant visišką bausmių sudėjimo būdą.

Iš bylos duomenų matyti, kad J. L. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. balandžio 21 d., 15.35 val. iki 2019 m. balandžio 23 d., 12.00 val. (b. l. 99-100). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

J. L. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktinos iki bausmės vykdymo pradžios.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: po tyrimo likusios psichotropinės medžiagos, saugomos PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje, Liepyno g. 7, Vilniuje (b. l. 20, 23), polietileninis maišelis, svarstyklės, J. L. rankų nuoplovos, metalinė dėžutė su SIM kortelių plastikinėmis plokštelėmis, saugomi daiktinių įrodymų saugykloje (kvitas B, serija BBB Nr. 2PK003658) (b. l. 58-59, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir J. L. skirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. baudžiamuoju įsakymu, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 66 MGL (3300 Eur) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos – 2019 m. kovo 12 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti J. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. balandžio 21 d., 15.35 val. iki 2019 m. balandžio 23 d., 12.00 val.

J. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: po tyrimo likusias psichotropines medžiagas, saugomas PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje, Liepyno g. 7, Vilniuje, polietileninį maišelį, svarstykles, J. L. rankų nuoplovas, metalinę dėžutę su SIM kortelių plastikinėmis plokštelėmis, saugomus daiktinių įrodymų saugykloje (kvitas B, serija BBB Nr. 2PK003658), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.