- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-16
- Bylos Nr.
- T-212-876/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Judita Sungailaitė, Laima Šeputienė
- Nuteistasis
- R. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Šeputienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo (toliau – ir institucija) viršininko M. Ž. teikimą dėl nuteistajam R. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu R. B. buvo pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227¹ straipsnio 2 dalį, 273 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 131 straipsnio 2 dalį, 104 straipsnį, 271 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnį, 105 straipsnio 2 punktą, 7 punktą, 12 punktą, 13 punktą, 131 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį ir nuteistas galutine laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su turto konfiskavimu.
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendžio dalis pakeista ir R. B. išteisintas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 273 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 131 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 1 dalimi, bausmės paskirtos pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271¹ straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 2 punktą, 7 punktą, 12 punktą, 13 punktą, 104 straipsnį, 131 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnį subendrintos ir R. B. paskirta galutinė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė su turto konfiskavimu.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 3 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiai pakeisti: pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 206 straipsnį R. B. atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, veikos perkvalifikuotos iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227¹ straipsnio 2 dalies į 2002 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 2 dalį, iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį, iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 131 straipsnio 2 dalies į BK 146 straipsnio 1 dalį, iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 12 punkto, 13 punkto į BK 129 straipsnio 1 dalį, iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 2 punkto, 7 punkto, 12 punkto į BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 11 punktą. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos su pagal BK 104 straipsnį skirta bausme ir R. B. paskirta galutinė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.
4. Nuteistajam R. B. paskirtos bausmės pradžia – 2000 m. balandžio 25 d., bausmės pabaiga – iki gyvos galvos.
Žemesnės instancijos teismas
5. Kauno apygardos teisme 2025 m. liepos 16 d. gautas institucijos teikimas dėl nuteistajam R. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Teikime nurodoma:
5.1. Atvykęs į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą nuteistasis R. B. prisitaikė prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų. Bausmę atlieka lengvosios grupės, pusiau atviro režimo sąlygomis. Dėl įvykdytų nusikaltimų nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu kaltės nepripažino, šiuo metu neišreiškia kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, kaltę pripažįsta pilnai, gailisi.
5.2. R. B. būdamas laisvėje nesusidūrė su gyvenamosios vietos problemomis, yra nurodęs, jog, jeigu jam būtų paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė, ją atlikus būtų paleistas į laisvę, jis turėtų galimybę apsigyventi adresu, kuriuo yra deklaravęs savo gyvenamą vietą. Gautas nuteistojo mamos sutikimas, kuriuo ši galimybė patvirtinama. Nuo 2013 m. liepos 22 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), 2019 m. gruodžio 5 d. buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini) (šiuo metu – (duomenys neskelbtini)) medienos gamybos ceche darbininko pareigose, kuriose dirba iki šiol. Nuteistojo nuostatos į darbinę veiklą teigiamos, jis yra motyvuotas dirbti. Terminuoto laisvės bausmės paskyrimo atveju nuteistasis turėtų galimybę įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.
5.3. Nuteistasis teigia, kad suėjus ieškinio dėl žalos atlyginimo, kuris jam buvo priteistas teismo sprendimu, senaties terminui, jo atžvilgiu neliko prievolės dengti priteistos žalos atlyginimo nukentėjusiesiems, tačiau jis savanoriškai darė perlaidas nukentėjusiesiems, norėdamas atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą. Remiantis 2025 m. gegužės 21 d. pažyma, nuteistojo vardu vykdomieji dokumentai nėra gauti. Įkalinimo įstaigoje R. B. gauna darbo užmokestį, pajamas stengiasi paskirstyti tinkamai, geba susiplanuoti išlaidas.
5.4. Nuteistasis taip pat nurodo, kad jo vertybių sistema per daugelį metų pasikeitė. Ryšių su kriminaliniu pasauliu palaikyti nenori, bausmės atlikimo metu geba atsiriboti nuo jį destabilizuojančios aplinkos, nepasiduoda kitų įtakai, su kitais nuteistaisiais palaiko tik formalius santykius, sąmoningai vengdamas rizikingų situacijų ir orientuodamasis į pozityvius dalykus.
5.5. Nuteistojo R. B. nusikalstamos veikos nėra susijusios su psichotropinių medžiagų disponavimu, vartojimu ar platinimu. Jis nurodo, jog niekada nėra bandęs psichotropinių medžiagų, išsako neigiamas nuostatas narkotinių medžiagų vartojimo atžvilgiu. Apie tai, jog nuteistasis kada nors būtų piktnaudžiavęs narkotikais, oficialių duomenų negauta. Be to, nuteistojo nusikalstamos veikos nėra susijusios su alkoholio ar jo surogatų vartojimu. Nusikaltimai įvykdyti neapsvaigus. Jis nurodo, jog supranta alkoholio daromų žalą individui bei aplinkiniams, todėl alkoholinius gėrimus visada vartojo saikingai, ilgą laiką jų nevartoja visiškai. Įkalinimo įstaigoje apsvaigimo nuo alkoholio ar jo surogatų bei psichotropinių medžiagų nefiksuota.
5.6. Socialinėje aplinkoje nuteistasis pakankamai aktyvus. R. B. geba užmegzti įvairaus pobūdžio socialines sąveikas. Įvardina turintis keletą gerų pažįstamų, su kuriais jį sieja abipusė pagarba bei pasitikėjimas, palaiko pozityvius ryšius su artimaisiais (mama, sūnumis). Vertindamas save kaip asmenybę, nuteistasis yra įžvalgus, pripažįsta, kad praeityje pasižymėjo godumu ir ši savybė buvo vienas iš veiksnių, lėmusių nusikalstamo elgesio raišką, tačiau tiki, kad laisvės atėmimo bausmė bei su amžiumi atėjusi branda padėjo pakeisti vertybinę sistemą ir šiuo metu šios neigiamos savybės jis nebeturi. Dabartinis R. B. pasitikėjimas savimi pagrįstas įprastomis socialinėmis vertybėmis, jis bet kokioje situacijoje stengiasi išlikti mandagiu ir pagarbiu su aplinkiniais, savo nuomonę pagrįsti konstruktyviai ir taktiškai. Duomenų apie elgesio problemas vaikystėje, psichiatrinio gydymo ar savęs žalojimo istoriją negauta. Suicidines mintis ir ketinimus kategoriškai neigia.
5.7. Įkalinimo įstaigoje R. B. agresyvus/kontroliuojantis elgesys nepasireiškė, savitvardos praradimo atvejų taip pat nefiksuota. Nuteistasis pasižymi gera emocijų kontrole, adekvačiai reaguoja į jam nepalankias situacijas, nesielgia impulsyviai. Siekdamas valdyti savo kriminogeninius veiksnius, jis 2021 m. kovo-birželio mėn. lankė ir sėkmingai baigė 12 užsiėmimų, 2 modulių agresijos ir pykčio valdymo užsiėmimus, 2022 m. sausio-kovo mėn. lankė ir sėkmingai baigė 10 grupinių užsiėmimų „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2022 m. gegužės 6 d. iki 2022 m. rugpjūčio 22 d. dalyvavo (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugpjūčio-lapkričio mėn. lankė (duomenys neskelbtini), skirtą nusikalstamo elgesio prevencijai. Taip pat dalyvavo individualiose konsultacijose dėl individualiame reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymo: problemų identifikavimo ir sprendimo įgūdžių lavinimo, pasekmių suvokimo stokos, negebėjimo išsikelti tikslų ir jų kryptingai siekti. Nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 20 d. nuteistasis sėkmingai baigė 12 užsiėmimų Dailės terapijos programą „(duomenys neskelbtini)“ Laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 14 d. iki 2025 m. gegužės 23 d. dalyvavo individualiose psichologo konsultacijose.
5.8. Per bausmės atlikimo laikotarpį R. B. vieną kartą (2012 m. spalio 31 d.) buvo svarstytas dėl padaryto pažeidimo (įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymo), tačiau nuobauda neskirta, skatintas trisdešimt kartų už pavyzdingą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, gerą darbą, pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Įkalinimo įstaigoje nuteistasis užsiima darbine veikla, bendradarbiauja su psichologais dėl individualaus resocializacijos plano vykdymo, elgiasi nepriekaištingai. Resocializacijos skyriaus specialistų ir darbinės veiklos organizavimo skyriaus darbuotojų jis charakterizuojamas teigiamai.
5.9. Stebima teigiama dinamika šiose srityse: „Mąstymas ir elgesys“, kadangi nuteistasis siekdamas valdyti savo kriminogeninius veiksnius sėkmingai baigė 12 užsiėmimų programą „(duomenys neskelbtini)“ Laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 14 d. iki 2025 m. gegužės 23 d. dalyvavo individualiose psichologo konsultacijose. Stebima, kad nuteistasis apie savo elgesį kalba atviriau, pripažįsta savo rankomis nužudęs vieną asmenį ir suvokia, kad tiesiogiai ar netiesiogiai yra atsakingas ir už kitų žmonių gyvybes. Nuteistasis yra motyvuotas bendradarbiauti su specialistais ir keisti savo nuostatas bei elgesį. Nuteistojo R. B. nusikalstamo elgesio rizikos lygis bausmės atlikimo metu sumažėjo iš vidutinio į mažą, stebimos ilgalaikės, sąmoningos ir nuoseklios jo pastangos valdyti su pakartotiniu nusikalstamu elgesiu susijusius rizikos veiksnius bei konstruktyviai siekti socialiai priimtinų gyvenimo tikslų.
6. 2025 m. rugpjūčio 13 d. Kauno apygardos teisme gautas nukentėjusiojo K. K. raštas, kuriame jis nurodo esantis prieš tai, jog nuteistajam R. B. paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuotu laisvės atėmimu. Nukentėjusiojo vertinimu, svarstydama šį klausimą teisėjų kolegija turėtų atsižvelgti į tai, jog nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkius nusikaltimus, kurie buvo įvykdyti veikiant tyčia, juos iš anksto suplanavus, kas atskleidžia didelį R. B. pavojingumą visuomenei. Taip pat nukentėjusysis pažymi, kad tinkamai elgtis, laikytis nustatytų elgesio normų yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdyje Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo įgaliotoji atstovė pozicijos dėl pageidaujamo teikimo išnagrinėjimo rezultato neišsakė, tik pažymėjo, jog nuo teikimo pateikimo teismui dienos iki jo nagrinėjimo teismo posėdyje dienos jokios papildomos naujos informacijos apie nuteistąjį R. B. nėra gauta. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė teikimą tenkinti. Prokuroras prašė teikimą atmesti.
Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas netenkintinas.
Šalies argumentai
8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti laisvės atėmimo vietų įstaigai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Pagal BK 51 straipsnio 2 dalį, nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
9. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme galimybę įtvirtinantis įstatymas suformuluotas taip, kad teismas, atsižvelgęs į jame nustatytas sąlygas, gali, bet neprivalo pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė švelnintina, jeigu šis asmuo atitinka nurodytą formalų reikalavimą (atliko daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas įstatymų leidėjas įpareigojo teismą įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir tikimybę, kad toks asmuo ateityje išėjęs į laisvę nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas ne tik parodo, ar pasiekti bausmės tikslai, bet ir leidžia prognozuoti tokio asmens nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog toks asmuo yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.
Žemesnės instancijos teismas
10. Bylos duomenys patvirtina, kad R. B. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalų kriterijų. Šiuo metu jis yra atlikęs daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės – nuteistajam laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžia skaičiuojama nuo 2000 m. balandžio 25 d. Tačiau vien šio formalaus pagrindo buvimas nėra pakankamas tam, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuota laisvės atėmimo bausme. Sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę klausimą, privaloma įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, reikšmingas teisingam šio klausimo išsprendimui. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat nurodoma, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10). Taigi ir nagrinėjamu atveju atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina, kad bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad R. B. padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei.
11. Teisėjų kolegija teigiamai vertina tai, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis nevengė darbo ir nuo 2023 m. liepos 22 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), vėliau (nuo 2019 m. gruodžio 5 d.) tęsė darbinę veiklą (duomenys neskelbtini) medienos gamybos ceche, kur dirba iki šiol. R. B. naudai vertintina ir tai, kad jis 2021 metų kovo-birželio mėnesiais lankė ir sėkmingai baigė 10 grupinių užsiėmimų „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2022 m. gegužės 6 d. iki 2022 m. rugpjūčio 22 d. dalyvavo (duomenys neskelbtini), 2023 metų rugpjūčio-lapkričio mėnesiais lankė (duomenys neskelbtini), taip pat dalyvavo konsultacijose dėl individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių vykdymo, nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 20 d. lankė ir baigė Dailės terapijos programą „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 14 d. iki 2025 m. gegužės 23 d. dalyvavo individualiose psichologo konsultacijose bei vykdydamas jo resocializacijos plane numatytas priemones ne mažiau kaip kartą per tris mėnesius dalyvavo įstaigos darbuotojų organizuojamose paskaitose, renginiuose, užsiėmimuose, būreliuose, grupėse, programose bei pokalbyje su resocializacijos skyriaus specialiste (2025 m. birželio 23 d. socialinio tyrimo išvados duomenys, asmens bylos 6 t., b. l. 20-24). Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad R. B. stengiasi prasmingai išnaudoti bausmės atlikimo laiką bei deda pastangas valdyti su nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius, ką neabejotinai patvirtina ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimų rezultatai – bausmės atlikimo metu nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti sumažėjo nuo vidutinės iki žemos, o lyginant 2024 m. balandžio 9 d. ir 2025 m. birželio 23 d. atliktų vertinimų rezultatus stebima teigiama dinamika „Mąstymas ir elgesys“ srityje. Prie nuteistojo naudai vertintinų duomenų priskirtina ir jo asmens byloje esanti informacija, jog per visą bausmės atlikimo laikotarpį už gerą/pavyzdingą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, gerą/sąžiningą darbą jis buvo skatintas viso trisdešimt kartų (6 t., b. l. 25-26). Vis tik šios aplinkybės negali būti pernelyg sureikšmintos ir vertinamos atsietai nuo kitų asmens byloje esančių duomenų.
12. Kaip matyti iš teikimo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, veiksmų, kuriais būtų sumažinta įtaka jo pakartotiniam nusikalstamam elgesiui, R. B. iš esmės ėmėsi tik tuomet, kai jis atitiko formalias sąlygas spręsti klausimą dėl paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Tik tuomet nuteistasis pradėjo keisti ir savo požiūrį į įvykdytas nusikalstamas veikas bei dėti pastangas atlyginti nukentėjusiesiems priteistą žalą. Dėl šių priežasčių reikšmingesni teigiami pokyčiai R. B. elgesyje, mąstyme ir kitose srityse, lyginant su visu bausmės atlikimo laikotarpiu, t. y. 25 metais, fiksuojami sąlyginai neseniai ir dar nesudaro pagrindo pakeisti jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuotą laisvės atėmimą. Juo labiau, kad tokius pokyčius nulėmė iš esmės savanaudiškos paskatos – nuteistojo siekis išeiti į laisvę, įstatymų leidėjui įtvirtinus galimybę pakeisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteistiems asmenims bausmę terminuotu laisvės atėmimu, o ne sąmoningas, neišskaičiuotas noras pasitaisyti, keisti savo moralines nuostatas ir ateityje nebepažeidinėti teisės aktų reikalavimų. Tokias išvadas pagrindžia Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo psichologės 2018 m. gruodžio 7 d. išvadoje „Dėl nuteistojo perkėlimo į pataisos namus“ nurodytos aplinkybės, jog R. B. kriminogeninę būklę apsunkina jo išlaikomos nusikalstamą veiką minimalizuojančios bei pateisinančios nuostatos ir tik dalinis kaltės pripažinimas, jis nesiekia ir negeba priimti intervencinių priemonių, kadangi nemano turintis elgesio trūkumų. Minėtoje išvadoje taip pat nurodoma ir tai, kad jis nesiekia pagalbos valdant kriminogeninius poreikius, nes nemano, jog apskritai derėtų spręsti su nusikalstamu elgesiu susijusias problemas, bei laiko, kad visi jo nusikalstamumą lėmę veiksniai yra išnykę (asmens bylos 4 t., b. l. 185). Kad nuteistasis pilnai neprisipažįsta kaltu dėl padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, pažymėta ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo socialinės reabilitacijos skyriaus specialisto charakteristikoje (asmens bylos 4 t., l. 185). Taip pat pažymėtina, jog nors 2019 metais perkeltas į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą R. B. dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, individualiose konsultacijose, vis tik, ryškūs asmeniniai pokyčiai, atlikus jo vertinimą 2020 metų rugpjūčio mėnesį, dar nebuvo pastebėti. Nuteistasis vis dar apgalvodavo ne visas savo veiksmų pasekmes, pernelyg pasitikėjo sėkmės tikimybe, ne visuomet gebėjo teisingai įvertinti socialines situacijas. 2020 metais jis taip pat dar menkino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, nejautė atsakomybės už savo poelgius, jo gebėjimai priimti moralinius sprendimus buvo vertinami kaip menki, mąstymas pasižymėjo lankstumo stoka, o jo elgesys buvo vertinamas kaip demonstratyvus, būdas – impulsyvus. Taip pat 2020 metais buvo konstatuota, jog nuteistasis stokoja problemų sprendimo įgūdžių (2020 m. rugpjūčio 27 d. socialinio tyrimo išvados duomenys, asmens bylos 5 t., b. l. 51-54). R. B. savo kaltę pripažino tik iš dalies bei menkino savo kaip bendrininko vaidmenį ir 2020 m. birželio 1 d. Kauno apygardos teisme vykusiame posėdyje. Svarbu atkreipti dėmesį, jog ir 2024 m. gegužės 13 d., t. y. vos kiek daugiau nei prieš vienerius metus parengtoje socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad R. B. nėra itin savikritiškas, yra linkęs save pateikti socialiai labiau palankiai bei mažinti savo vaidmenį nusikalstamų veikų, už kurias jis buvo nuteistas ir atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, daryme (asmens bylos 5 t., l. 161-162). Taip pat pastebėtina, jog nors šiuo metu nuteistojo pakartotinio R. B. elgesio rizika vertinama kaip žema, tačiau dar 2020-2021 metais atliktų nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimų metu jam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Iniciatyvą atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą nukentėjusiesiems nuteistasis taip pat pradėjo rodyti tik 2022 metais, kai šia aplinkybe (faktu, kad R. nėra atlyginęs nuosprendžiu nukentėjusiesiems priteistos žalos atlyginimo), kaip vienu iš motyvu, buvo atsisakyta tenkinti analogišką įkalinimo įstaigos administracijos pateiktą teikimą, nors dar iki tol ilgą laiką jis dirbo ir iš gaunamo atlyginimo apsipirkinėdavo, tuo pirmenybę akivaizdžiai teikdamas savo poreikių tenkinimui, o ne nusikalstamomis veikomis sukeltų pasekmių švelninimui.
13. Taip pat pastebėtina, jog nors nuteistasis dirbo bei dirba ir iš gaunamo atlyginimo pradėjo dengti turimus įsiskolinimus, taip pat paskutinius penkerius metus nebeatsisako jam siūlomos specialistų pagalbos, kuria siekiama ugdyti jo gebėjimus gyventi nenusikalstant ir skatinti jo socialinę integraciją ir k.t., vis tik, jam priskiriami šeši kriminogeniniai (riziką nusikalsti didinantys) veiksniai. Iš šių veiksnių keturi yra statiniai, tai yra nekintantys, o likusieji – dinaminiai, tai yra tokie, į kurių mažinimą turėtų būti orientuotos elgesio korekcinės priemonės. Statiniams kriminogeniniams veiksniams priskirta: kriminalinė istorija (2-3 teistumai); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas. Dinaminiams kriminogeniniams poreikiams priskirta: buvo įtakojamas asocialios grupės (dalyvavo nusikalstamos grupės veikloje); būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys (įvykdytas smurtinis nusikaltimas). Nors kaip matyti, minėti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai R. B. buvo nustatyti įvertinus išimtinai su jo įvykdytais nusikaltimais susijusias aplinkybes, ko nuteistasis pakeisti jau nebegalės, be to, 2025 m. birželio 23 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog šiuo metu šie kriminogeniniai poreikiai yra valdomi, tačiau tai savaime nereiškia, kad į juos negali būti atsižvelgiama svarstant klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu. Net ir tokie veiksniai toliau išlieka reikšmingais nusikalstamo elgesio rizikos veiksniais ir gali būti aktualiais visą asmens gyvenimą, nes pasikeitus tam tikroms aplinkybėms jie gali būti ir vėl aktyvinami. Struktūruotoje laisvės atėmimo vietų įstaigos aplinkoje asmuo gali gebėti valdyti tam tikrus kriminogeninius poreikius, tačiau tai neužtikrina, kad tie poreikiai bus suvaldyti išėjus į laisvę. Taigi, svarstant R. B. paskirtos bausmės švelninimo klausimą, vertinant jo galimą grėsmę visuomenei, šie duomenys taip pat yra svarbūs ir privalo būti įvertinti. Šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, kad atlikus nuteistojo vertinimą, nebuvo nustatyta apsauginių (jo riziką pakartotinai nusikalsti mažinančių) veiksnių.
14. Nagrinėdama pateiktą teikimą, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad šis teistumas R. B. nėra pirmasis. Dar iki Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendžio priėmimo jis buvo teistas už vagystes, įvykdytas įsibraunant į patalpas. Šias nusikalstamas veikas jis įvykdė būdamas vos 22 metų amžiaus bei buvo nuteistas terminuoto laisvės atėmimo bausme. Kaip matyti, realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas jokios įtakos jam neturėjo, nuteistasis savo gyvenimo būdo iš esmės nekeitė, susikurti prosocialų elgesį skatinančią aplinką nesistengė, toliau palaikė santykius su įvairių grupuočių nariais ir pakartotinai nusikalto įvykdydamas jau žymiai pavojingesnes ir netgi negrįžtamas pasekmes sukėlusias nusikalstamas veikas. R. B. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka už tai, kad sukūrė nusikalstamą susivienijimą, ginkluotą šaunamaisiais ginklais, ir dalyvavo to susivienijimo veikloje. Laikotarpiu nuo 1999 metų iki 2001 metų balandžio mėnesio, dalyvaudamas šio nusikalstamo susivienijimo veikloje, kartu su bendrininkais jis padarė net penkis tyčinius labai sunkius nusikaltimus žmogaus gyvybei, o taip pat ir kitus nusikaltimus. 1999 metų birželio-liepos mėnesiai V. G., S. N., R. B. ir V. Č. prievartavo G. G. turtą. 1999 m. vasarą V. G. ir S. N. tyčia nužudė A. V. ir apie tai informavo R. B.. 2000 metų vasario mėnesio antroje pusėje V. G., S. N., R. B. ir V. Č. pasikėsino neteisėtai atimti laisvę R. B.. 2000 m. balandžio 6 d. jie tyčia nužudė R. K., pagrobė jo turtą ir dokumentus. Tą pačią dieną jie neteisėtai atėmė laisvę E. G., o 2000 m. balandžio 8 d. jį tyčia nužudė, taip pat pagrobė jo turtą ir dokumentus. 2000 m. balandžio 7 d. naktį jie tyčia nužudė R. P. ir V. Č. bei pasikėsino tyčia nužudyti J. V., taip pat pagrobė R. P. ir V. Č. turtą. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus nuteistasis su savo bendrininkais vykdė tikrai ne atsitiktinai, o tam iš anksto kruopščiai rengėsi. Paties R. B. vaidmuo jų padaryme taipogi nebuvo antraeilis – teismo pripažinta, kad jis buvo nusikaltimų iniciatorius, faktiškai jiems vadovavo. Tiek nusikalstamų veikų, už kurias jis atlieka bausmę, pobūdis, sunkumas, jų padarymo aplinkybės (tame tarpe ir laikas – vos per 3 dienas buvo nužudyti net keturi asmenys ir pasikėsinta nužudyti dar vieną, prieš tai, vienerių metų laikotarpyje buvo įvykdyta dar viena žmogžudystė) bei nuteistojo indėlis jų vykdyme, tiek priežastys, dėl kurių buvo nusikalsta, atskleidžia antivisuomenines R. B. nuostatas, visišką moralės ir elgesio normų niekinimą, apibūdina jį kaip itin cinišką asmenį.
15. Ankstesnėje pastraipoje aptartos aplinkybės yra susijusios išimtinai su nuteistojo elgesiu dar iki bausmės atlikimo ir jos savaime neleidžia kategoriškai spręsti, jog toks pavojingas jo veikimas pasikartotų ir ateityje, tačiau didžiulės grėsmės tikimybę visuomenei paleidus R. B. į laisvę, patvirtina ne tik jo kriminogeninė praeitis, bet ir 2025 m. birželio 23 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta informacija, jog nuteistajam nustatytas vidutinis didelės žalos rizikos lygis visuomenėje bei jam priskirti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Ir nors vertinimo metu nuteistasis teigė, kad jo vertybių sistema per daugelį metų pasikeitė, ryšių su kriminaliniu pasauliu palaikyti jis nebenori, šiuo metu žmonių gyvybių dėl finansinės naudos neaukotų, tvirtino besigailintis dėl padarytų nusikaltimų, suvokiantis jų padarinius, tačiau tai tėra jo teiginiai, išsakyti puikiai suvokiant, jog kitokio požiūrio demonstravimas nulemtų nepalankaus teismo sprendimo jo atžvilgiu priėmimą.
16. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog aptartos aplinkybės, nepaisant teikime, socialinio tyrimo išvadoje, o taip pat ir gynėjo baigiamojoje kalboje akcentuotų teigiamai R. B. ir jo pataisos procesą apibūdinančių duomenų, šiuo metu nesudaro pagrindo teismui spręsti, jog paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti bausmės tikslai, kad pasibaigus terminuotai laisvės atėmimo bausmei, jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, o visuomenė bus apsaugota nuo tokio pavojingo asmens, taip pat bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Priešingos išvados neleidžia daryti ir tai, kad nuteistasis palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje neturėtų problemų dėl gyvenamosios vietos, taip pat yra pateikęs duomenis apie tai, kad išėjęs į laisvę būtų įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi nuteistasis tiek šeiminiais, tiek darbiniais santykiais buvo saistomas, taip pat turėjo pastovią gyvenamąją vietą ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau tai nebuvo tais veiksniais, kurie sulaikė jį nuo nusikalstamo elgesio. Šios aplinkybės, kaip mažinančios jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nebuvo išskirtos ir socialinio tyrimo išvadoje.
17. Esant tokioms išvadoms, Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,
nutaria:
netenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimo dėl nuteistajam R. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.