- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-02-18
- Bylos Nr.
- 1-929-932/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-01303-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kaltinamasis
- A. B.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. 2014 m. liepos 2 d.. apie 20 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,76 prom. girtumas), bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodinio konflikto su tėvu R. B. metu, tyčia pastarajam sudavė vieną kartą ranka ir vieną kartą kumščiu į veidą, vėliau suėmęs trenkė į stalą bei sulenkta koja sudavė nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, tokiu būdu nukentėjusiajam R. B. sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas poodines kraujosruvas dešiniajame ausies kaušelyje, abiejų pečių sąnarių žastų, dilbių srityje, krūtinės ląstos, pilvo sienos ir juosmens kairėje pusėje, kairiajame kelyje, nežymiai sutrikdydamas sveikatą. Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Kaltinamasis A. B. pilnai pripažino savo kaltę ir parodė, kad 2014-07-02 su tėvu pardavė pastarajam priklausantį automobilį. Po to vakare susėdo virtuvėje išgerti butelį. Jiems bevartojant alkoholį, tėvas pradėjo priekaištauti, kad jis yra nevykęs. Dėl to jie abu pradėjo ginčytis ir tarp jų užvirė konfliktas. Tėvas pasiėmė iš stalčiaus mėsai mušti skirtą plaktuką, kurio kitoje pusėje kirvukas ir pradėjo juo mojuoti, sakydamas, kad užmuš. Vieną kartą trenkė A. B. į nosį, antrą kartą - ties kairiu antakiu, o trečią - į dešinę ranką, kai šis bandė prisidengti. Tarp vyrų įvyko grumtynės, kurių metu A. B. atėmė iš tėvo plaktuką. Tėvas tokiu savo elgesiu jį labai išgąsdino, dėl ko jis labai supyko. Atėmęs plaktuką net pats nepajuto kaip pradėjo mušti tėvą, ranka sudavė jam keletą kartų per veidą. Tėvui pasilenkus, keletą kartų spyrė koja sulenktu keliu, pataikydamas šiam į įvairias kūno vietas - galvą, krūtinę, pilvą. Kiek tiksliai sudavė smūgių, pasakyti negali, nes, būdamas pykčio būsenoje, smūgių neskaičiavo. Tėvas vis prašė „Arvydai, nemušk, Arvydai, nemušk“. Po visko tėvas iškvietė policiją. Nuo to vakaro A. B. gyvena atskirai ir nebuvo su tėvu susitikęs. Bandė per seserį su juo taikytis, bet tėvas griežtai atsisakė. Dėl įvykio labai gailisi, norėtų atsiprašyti ir su tėvu susitaikyti (b. l. 26-27, 30-31).
Liudytojas R. B. apklausos metu parodė, kad 2014-07-02 apie 20.30 val., būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus jo sūnus A. B. be jokios priežasties ranka trenkė jam į veidą. Paskui su kumščiu dar kartą trenkė į kitą veido pusę. Paskui paėmęs jį už rankos pradėjo trankyti į stalą. Vėliau sūnus atsistojo ir pradėjo keliais smūgiuoti į įvairias kūno vietas. Norėdamas nutraukti konfliktą, ketino iškviesti policijos pareigūnus, tačiau sūnus jam toliau sudavinėjo smūgius ir žodžiais grasino užmušti. Konfliktas baigėsi atvykus policijos pareigūnams. Panašūs konfliktai kyla jau ne pirmą kartą, todėl prašo imtis priemonių (b. l. 8). Apklausiamas papildomai R. B. nurodė, jog po to, kai 2014-07-02 pardavę automobilį su sūnumi grįžo namo, ir atsisėdę prie stalo pradėjo kalbėtis, sūnus ėmė sakyti, kad jam viskas negerai, viskas nepatinka. Jis liepė nusiraminti, bet tada šis pradėjo keiktis, trankyti kumščius į įvairius daiktus. Tėvas paklausė jo, ką jis daro, ir pasiūlė tuo atveju, jei kas nors nepatinka, išeiti. Tie žodžiai sūnui greičiausiai nepatiko ir šis labai supyko bei, įspaudęs jį į kampą, pradėjo mušti. Perspėjus sūnų, kad iškvies policiją, pastarasis nereagavo ir neapsiramino. Kai sūnus jį paleido, iškvietė policiją. Nuo to laiko su sūnumi jokių ryšių nepalaiko (b. l. 8, 9-10).
Vilniaus apskrities VPK 6 PK viršininkui skirtame R. B. 2014-07-02 pareiškime užfiksuota, kad 2014-07-02, apie 20.30 val., be jokių pretenzijų sūnus praėjo jį mušti kojomis. Daužo, grasina užmušti, kiekvieną kartą, kai grįžta į Vilnių (b. l. 2). Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės 4 kuopos 1 būrio patrulio N. R. 2014-07-02 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, užfiksuota, kad 2014-07-02, apie 20.40 val., patruliuojant buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) sūnus sumušė tėvą. Įvykio vietoje buvo nustatyta, kad 2014-07-02 apie 20.30 val., tarp tėvo R. B. ir jo sūnaus A. B. įvyko žodinis konfliktas, kuris peraugo į muštynes, t. y. sūnus puolė kumščiais daužyti tėvą, smūgiuodamas jam į veidą. Buvo akivaizdžiai matyti, kad yra sumušti R. B. veidas, pečiai bei rankos. A. B. taip pat sumuštas, apdraskytas veidas. Nuo GMP abu atsisakė (b. l. 6-7). Alkotesterio kvito duomenimis, A. B. 2014-07-02 buvo nustatytas 1,76 % promilių girtumo laipsnis (b. l. 16).
Specialisto išvados duomenimis, nukentėjusiajam R. B. padaryta poodinės kraujosruvos dešiniajame ausies kaušelyje, abiejų pečių sąnarių žastų, dilbių srityje, krūtinės ląstos, pilvo sienos ir juosmens kairėje pusėje, kairiajame kelyje nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu bei laiku (2014-07-03). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 13-14).
Kaltinamasis A. B. savo kaltę pripažino, A. B. kaltę įrodo R. B. parodymai, kuriuos patvirtina Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės 4 kuopos 1 būrio patrulio N. R. 2014-07-02 tarnybinis pranešimas. Minėtais duomenimis nustatyta, kad A. B. anksčiau nurodytais smurtiniais veiksmais sukėlė savo tėvui R. B. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Kaltinamojo A. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, skirdamas A. B. bausmę, atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 43), administracine tvarka baustas (b. l. 38-42), nevedęs, nedirbantis, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 48) į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 47).
Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. A. B. sutinka, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokuroro siūloma bausme (b. l. 54).
Ikiteisminio tyrimo metu A. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2014-07-02, 22.30 val., iki 2014-07-03, 12.45 val. (b. l. 18. 20). Laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę.
A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 32, 33), paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laiką be bausmę kontroliuojančios įstaigos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72² straipsniu, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, ir A. B. kei paskirti galutinę bausmę – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laiką be bausmę kontroliuojančios įstaigos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72² straipsniu, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-07-02, 22.30 val., iki 2014-07-03, 12.45 val. (vieną parą), kas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, prilyginama 2 laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. B. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.