- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-21
- Bylos Nr.
- e2S-1087-265/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02492-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- D. B.
- Atsakovas
- T. P.
- Trečiasis asmuo
- AB DNB bankas
Pranešėjas Alvydas Žerlauskas Civilinė byla Nr. e2S-1087-265/2016
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2016 m. liepos 21 d.
Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės D. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui T. P. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, uzufrukto nustatymo, ir atsakovo T. P. priešieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, trečiasis asmuo AB DNB bankas, išvadą teikianti institucija Klaipėdos rajono Savivaldybės administracijos Vaiko teisinių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu prašė Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2004-12-22 sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-1749-04/2004 dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui D. P. priteisimo po 57,92 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iš atsakovo T. P. pakeisti. Priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. P., gim. Duomenys neskelbiami, mokamą periodinėmis išmokomis po 175,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės; nustatyti nepilnamečio A. P., gim. Duomenys neskelbiami, gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti nepilnamečiams vaikams Danieliui ir A. P., ieškovei uzufruktą į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją patalpą, esančią adresu Duomenys neskelbiami, iki vaikų pilnametystės.
Atsakovas pirmuoju priešieškinio reikalavimu prašė civilinėje byloje Nr. L2-1931-838/2012 iš atsakovo priteistą 173,77 Eur (600 Lt) išlaikymą, kuris pagal teismo įsakymą buvo mokamas nuo 2012-10-09 nepilnamečiui sūnui A. P., pakeisti, priteisiant iš pastarojo išlaikymą A. P. po 100,00 Eur kas mėnesį nuo priešieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės. Antruoju reikalavimu atsakovas prašė pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2004-12-22 sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-1749-04/2004 dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui D. P. priteisimo po 57,92 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Būtent priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. P., mokamą periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur kas mėnesį nuo priešieškinio teismui padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės
2016-04-01 teisme gautas ieškovės prašymas, kuriuo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. P., mokamą po 175,00 Eur kas mėnesį iki teismo sprendimo priėmimo; įpareigoti atsakovą netrukdyti nepilnamečiams vaikams D. P. ir A. P. bei ieškovei naudotis atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančia gyvenamąja patalpa adresu Duomenys neskelbiami. Prašyme nurodė, kad išlaikymas nepilnamečiui sūnui D. P. buvo priteistas prieš 12 metų, per tą laikotarpį sūnaus poreikiai labai išaugo, sūnus daug laiko skiria sporto treniruotėms, kurioms reikalingos papildomos lėšos bei speciali mityba.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-04-29 nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nutrūkus santuokai atsakovas T. P. nuo 2012 m. spalio mėnesio abiejų vaikų išlaikymui teikė 231,69 Eur (800 Lt), šie pinigai, kaip teismo posėdyje patvirtino ieškovė, buvo ir yra skiriami abiejų vaikų išlaikymui. Nustatė, jog atsakovas T. P. per mėnesį vidutiniškai uždirba 594 Eur, vaikams per mėnesį teikia 213,69 Eur išlaikymą, 192,48 Eur moka bankui už būsto paskolą, atsakovui pragyvenimui lieka 169,83 Eur per mėnesį. Byloje pateiktos medicininės pažymos patvirtina, jog atsakovas turi sveikatos problemų. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė, būdama jauno amžiaus, sveika, darbinga ir įgijusi aukštąjį išsilavinimą finansų srityje, dirbdama visu etatu apskaitininke, tenkinasi tik minimaliu darbo užmokesčiu, tai yra 350 eurų per mėnesį. Pažymėjo jog atsakovas neginčija ir neprieštarauja, kad ieškovė kartu su vaikais gyventų jo bute, kol šioje byloje bus priimtas galutinis sprendimas. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog neatlygintinis suteikimas naudotis naujos statybos butu pripažintinas kaip išlaikymo vaikams teikimas. Nurodė, kad butas, kuriame šiuo metu gyvena ieškovė su šalių nepilnamečiais vaikais, asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui, byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų suvaržyta teisė naudotis jam priklausančiu butu, todėl sprendė, jog atsakovas turi teisę naudotis ir disponuoti savo nuosavybe.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-04-29 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - priteisti iš atsakovo T. P. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. P. po 175,00 Eur per mėnesį iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje, paskiriant D. B. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečiam vaikui skirtas lėšas; įpareigoti atsakovą T. P. netrukdyti nepilnamečiams vaikams D. P., A. P. ir buvusiai sutuoktinei D. B. naudotis atsakovui T. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančia gyvenamąja patalpa, esančia adresu Duomenys neskelbiami. Nurodo, kad teismas vadovavosi ne vaikų prioriteto principu, bet formaliomis pažymomis. Pažymėjo, kad atsakovo pateikta pažyma neįrodo, jog atsakovui nustatytas sumažintas darbingumo lygis, tad mediciniškai ši aplinkybė neturi įtakos jo darbo santykių srityje. Akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo ieškovės žodžius, kad abiejų vaikų išlaikymui teikiama 231,69 eurų suma yra skiriama abiems vaikams po lygiai, kadangi teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad šie pinigai buvo ir yra skiriami abiejų vaikų išlaikymui, turėdama omenyje ne bendrą sumą, tačiau tą faktą, jog šių pinigų ji neskiria savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Nurodo, kad ieškovė suinteresuota dirbti pelningesnį darbą, tačiau Lietuvos darbo rinkoje nėra darbdavių, kurie sutinka mokėti didesnį darbo užmokestį vienišoms mamoms. Pažymėjo, jog atsakovo atvykimas į butą, kuriame gyvena nepilnamečiai vaikai, iš anksto nesuderinus laiko, pažeidžia ne tik vaikų, bet juos prižiūrinčios mamos teises.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo 2016-04-29 nutartį nepakeistą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas dėl ieškovės paaiškinimų teismo posėdyje, kad atsakovo teikiamas išlaikymas naudojamas abiejų vaikų poreikių tenkinimui. Pažymėjo jog ieškovė neginčijo atsakovo teiginių, pagrįstų dokumentais, kad atsakovas bei jo tėvai perka rūbus bei reikiamus daiktus vaikams. Atmeta ieškovės argumentus, kad atsakovas gali susirasti kitą, geriau apmokamą darbą, kaip nepagrįstus, kadangi atsakovui rasti papildomo ar geriau apmokamo darbo šiuo metu nėra jokios galimybės dėl progresuojančio nugaros skausmo. Nurodo, jog kito nekilnojamojo turto neturi ir pažymi, kad ieškovės prašymas taikyti laikiną apsaugos priemonę įpareigojant atsakovą netrukdyti (negyventi, neatvykti) ieškovei su vaikais gyvenant jo bute iš esmės užkerta jo galimybę naudotis vieninteliu asmeninės nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju būstu ir reikštų draudimą naudotis savo nuosavybe. Prideda papildomus įrodymus – medicinines pažymas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., CPK 338 str.).
Byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjamoje byloje taikymo būtinumo.
Dėl naujų įrodymų prijungimo.
CPK 314 str. reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 str. straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeE. M. v. UAB „Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005).
Šiuo atveju atsakovas pateikė Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų ligoninės konsultacinio diagnostinio skyriaus 2016-04-26 ir 2016-05-06 neurologo išvadas, Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų ligoninės 2016-05-16 išrašą iš medicininių dokumentų. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, prijungia prie bylos atsakovo pateiktus naujus įrodymus, kurie gali turėti įrodomąją vertę sprendžiant klausimą dėl nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 314 straipsnis).
Teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (CPK 144 str., 145 str. 1 d. 13 p., CK 3.65 str. 1 d.). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad sprendžiant su vaiku susijusius klausimus būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės (CK 3.3 str. 1 d.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą, tik preliminariai vertina paramos būtinumą, vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į šalių pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio, bei kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaikų poreikiai, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaikų išlaikymo.
Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas detaliau nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su atsakovo ir ieškovės galimybėmis išlaikyti vaikus. Šie argumentai gali būti vertintini tiek, kiek jie reikšmingi siekiant preliminariai įvertinti byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumą (CPK 144 str. 1 d.). Tuo tarpu iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad teismas, spręsdamas, jog nėra pagrindo pakeisti priteisto materialinio išlaikymo vaikams dydžio, atsižvelgė į visumą nagrinėjamam klausimui reikšmingų aplinkybių ir jas preliminariai įvertino teisingai. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovo ir ieškovės turtinę padėtį, į galimybes šalims rasti geriau apmokamus darbus, į tai, kad atsakovas neginčija ir neprieštarauja, kad ieškovė kartu su vaikais gyventų jo bute kol šioje byloje bus priimtas galutinis sprendimas, o tai teismas vertino kaip išlaikymo teikimą, pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo pakeisti priteistą materialinį išlaikymą. Pagrindų, leidžiančių šią sumą padidinti, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktus atsakovo papildomus įrodymus, pažymi, jog medicininių dokumentų išrašai pavirtina atsakovo nurodytas aplinkybes dėl progresuojančios ligos, kas įtakoja jo galimybes šiuo metu susirasti geriau apmokamą darbą.
Pažymėtina, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės tikslas yra bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu užtikrinti sąlygas, būtinas vaikams vystytis, ir tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Tai, kad ši suma nėra pakankama paminėtam tikslui pasiekti, ieškovė atskiruoju skundu, teismo vertinimu, neįrodė. Išlaikymo dydis paprastai turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, spręs teismas, išnagrinėjęs bylą ir atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes.
Taip pat atmestinas apeliantės reikalavimas įpareigoti atsakovą netrukdyti nepilnamečiams vaikams bei ieškovei naudotis atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančia gyvenamąja patalpa.
Teismas, taikydamas specialias šeimos teisinių santykių byloms CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, gali įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu. Byloje aptariamu atveju kilo ginčas dėl CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo. Byloje nėra ginčo, jog atsakovas šiuo metu leidžia ieškovei su nepilnamečiais vaikais gyventi jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Šią aplinkybę ieškinyje pripažįsta pati ieškovė, tačiau, prašydama taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę, nurodo, jog atsakovas, atvykdamas į butą, kuriame gyvena nepilnamečiai vaikai, iš anksto nesuderinęs laiko pažeidžia ne tik vaikų, bet juos prižiūrinčios mamos teises. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų suvaržyta teisė naudotis jam priklausančiu butu, todėl atsakovas turi teisę naudotis ir disponuoti savo nuosavybe. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas kaip nors trukdytų ieškovei ir savo nepilnamečiams vaikams gyventi ir naudotis jam priklausančiu butu, ar atsakovo elgesys darytų neigiamą poveikį nepilnamečiams vaikams. Taip pat ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, jog atsakovo elgesys, kai jis neįspėjęs atvyko į namus ir užgauliojo ieškovę, sutrikdė šeimos ramybę ir sukėlė nerimą jaunėliui sūnui. Pažymėtina, jog ieškovės prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę įpareigojant atsakovą netrukdyti (negyventi, neatvykti) ieškovei su vaikais gyvenant jo bute iš esmės užkerta jo galimybę naudotis vieninteliu asmeninės nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju būstu ir reikštų draudimą jam naudotis savo nuosavybe.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias teisės normas. Skundžiamos nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.