- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-06
- Bylos Nr.
- ATP-1-256/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-08819-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Švedienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nutarimo, kuriuo G. Ž. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. Ž. nubausta už tai, kad 2013-06-09, apie 21.03 val., S.Stanevičiaus g. 76, Vilniuje, vairuodama automobilį VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Audi 80, v/n (duomenys neskelbtini) abu automobilius apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 132 p., 234 p. reikalavimus.
Apeliaciniu skundu G. Ž. prašo nutarimą panaikinti arba pakeisti ir bylą nutraukti arba sumažinti paskirtą administracinę nuobaudą. Nurodo, kad nubausta nepagrįstai, nes pažeidimo nepadarė. Nei vienas iš įrodymų nepatvirtina G. Ž. kaltės. Neva tiesiogiai įvykį mačiusios liudytojos L. Č. parodymai vertintini kritiškai, nes ji negalėjo nurodyti automobilio VW Golf važiavimo krypties ir įvykio vietos, kitų įvykio liudytojų nėra. Be to, liko nepašalinta prielaida, kad automobilio VW Golf apgadinimas galėjo atsirasti iki tariamo įvykio ar po jo. Vienintelis būdas nustatyti tiesą byloje yra autotechninės ekspertizės paskyrimas, bet pirmosios instancijos teismas atmetė šį prašymą. Taigi, teismas neturėdamas objektyvių duomenų, įvykio schemos, nepagrįstai G. Ž. pripažino kalta ir paskyrė per griežtą nuobaudą, nes ji neteista, turi darbą, 17 metų vairavimo stažą, kurio metu nei karto nebuvo bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. turinio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (LVAT nutartys Nr. N444-4788/2009, Nr. N756-450/2010, Nr. N63-992/2010).
Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad G. Ž. veiksmuose yra administracinių teisės pažeidimų požymiai.
G. Ž. vairuodama automobilį VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono ir apgadino stovintį automobilį Audi 80, v/n (duomenys neskelbtini) Šį faktą patvirtina fotolentė, kurioje užfiksuota, kad apgadintas automobilio Audi 80, v/n (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, sudaužytas priekinis kairės pusės posūkio žibintas, matyti raudonos spalvos dažų likučiai. Taip pat apgadintas automobilio VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinis bamperis (b. l. 14). Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad sugretinus abu automobilius ir išmatavus apgadinimus jų aukščiai sutapo (b. l. 15).
Iš G. Ž. paaiškinimo matyti, kad 2013-06-09, apie 21.00 val., savo automobiliu VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) buvo nuvažiavusi į Stanevičiaus g. 78 pasiimti vyro. Važiavo ratu, tačiau nepajuto, kad būtų į ką nors atsitrenkusi (b. l. 11). Iš VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės išklotinės matyti, kad raudonos spalvos automobilio VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) valdytoja – savininkė yra G. Ž. (b. l. 8). Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad atvykus į eismo įvykio vietą rastas apgadintas automobilis Audi 80, v/n (duomenys neskelbtini) Jį apgadino automobilis, v/n (duomenys neskelbtini) kuris iš eismo įvykio vietos pasišalino. Įvykį matė liudytoja L. Č.. Automobilio Audi 80 vairuotojas A. K. paaiškino, kad apie 21.10 val. išvedė šunį į lauką, kur liudytoja pranešė, kad apgadintas jo automobilis (b. l. 3). Liudytoja L. Č. iš karto po įvykio paaiškinime nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir policijos pareigūno pranešime. Papildomai nurodė, kad pro langą matė, kaip važiuodamas raudonos spalvos automobilis, v/n (duomenys neskelbtini) kliudė automobilį Audi 80, v/n (duomenys neskelbtini) išdaužė vairuotojo pusės priekinį žibintą, subraižė bamperį. Kaltininko automobilis nuvažiavo, nors suveikė automobilio Audi 80 signalizacija. Kas vairavo kaltininko automobilį nematė, nes įvykį stebėjo namo iš trečio aukšto lango (b. l. 6). Liudytojas A. Č. paaiškinime nurodė, kad būdamas namuose išgirdo susidūrimo garsą. Pažiūrėjęs per langą pamatė nuvažiuojantį raudonos spalvos automobilį VW Golf, kurio v/n skaičiai 747. Šis automobilis važiavo nuo 76 namo link 72 (b. l. 13). Liudytojai teisme nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir po eismo įvykio. Netikėti šių liudytojų parodymais nėra pagrindo, kadangi jie nuoseklūs, o byloje nėra duomenų, jog minėti asmenys būtų suinteresuoti pakenkti G. Ž..
Atsižvelgiant į liudytojų parodymus, abiejų automobilių apgadinimus, suveikusią automobilio Audi 80 signalizaciją, darytina išvada, kad kontaktas tarp automobilių buvo stiprus ir vairuotoja turėjo jį pajusti, tačiau nesilaikydama KET reikalavimų iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t.y. ji suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau siekdama išvengti atsakomybės pasišalino iš įvykio vietos.
Skundo argumentus, kad G. Ž. automobilio apgadinimai galėjo atsirasti iki šio įvykio ar po jo, teismas pagrįstai vertino kritiškai, kadangi juos paneigia surinktų įrodymų visuma.
ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padarytas tik tyčia, t.y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (LVAT nutartys: Nr. N16-2330/2007; Nr. N63-2972/2010; Nr. N62-5002/2010 ir t.t.). Bylos įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad G. Ž. suprato, kad apgadino kitą automobilį, tačiau nesilaikydama KET reikalavimų išvažiavo iš įvykio vietos, todėl akivaizdu, kad G. Ž. iš įvykio vietos pasišalino tyčia.
G. Ž. paskirtos įstatymo sankcijose numatytos minimalaus dydžio nuobaudos. ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas įvertinus ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (LVAT nutartys Nr. N756-403/2010, N444-633/2011, LAT nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.
Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Apeliantė nepateikė jokių duomenų, įrodančių kitas išskirtines aplinkybes, dėl kurių būtų galima jos atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. Iš bylos duomenų matyti, kad G. Ž. anksčiau nebausta administracine tvarka, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas G. Ž. paskyrė minimalias ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. sankcijose nustatytas baudas ir minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktų įrodymų visumą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.
Esant tokioms aplinkybėms apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nutarimą nepakeistą ir G. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.