- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-04-13
- Bylos Nr.
- e2-863-1115/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04419-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Savkinienė
- Atsakovas
- J. P.
- Trečiasis asmuo
- G. T.
- Ieškovas
- A. P.
- Advokatai
- Vytautė Linaburgienė, Ramūnas Kučiauskas
dalyvaujant A. P., jos atstovei advokatei Vytautei Linaburgienei, atsakovui J. P., jo atstovui advokato padėjėjui Ramūnui Kučiauskui, trečiajam asmeniui G. T.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per vaizdo konferenciją išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui J. P. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pilnamečiam asmeniui, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui prašydama įpareigoti atsakovą pateikti duomenis apie savo turtinę padėtį, priteisti iš atsakovo ieškovei 330,00 Eur dydžio paramą, mokamą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, paramos sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo bylos iškėlimo teisme iki kol A. P. studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresnė negu 24 metų, priteisti iš atsakovo ieškovei 990,00 Eur dydžio paramos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. lapkričio 26 d. bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šiuo metu jai yra 19 metų, o atsakovas yra jos tėvas. Ieškovė yra pilnametė, tačiau nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. mokosi (duomenys neskelbtini), Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultete, Agronomijos studijų programoje, nuolatinėje studijų formoje. Numatoma studijų baigimo data - 2029-06-27. Ieškovė pažymėjo, kad studijos yra pakankamai intensyvios. Dalykai susiję su tiksliaisiais mokslais (fizika, chemija). Paskaitos yra išmėtytos laike, tarpuose tarp paskaitų, eina į skaityklą mokytis ir ruoštis paskaitoms. Savaitgaliai taip pat skiriami ruošimuisi paskaitoms ir mokymuisi. Dėl pakankamai intensyvių studijų derinti mokslą su darbu yra sudėtinga. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu ją išlaiko tik motina, o atsakovas materialiai neprisideda. Visos ieškovės paramos našta tenka ieškovės motinai. Atsakovas ieškovės žiniomis dirba, turi pastovias pajamas. Tėvų pareigos vaikams yra lygios. Taigi, atsakovas privalo mokėti 330,00 Eur dydžio per mėnesį paramą ieškovei, jo dukteriai A. P. paremti.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atsiliepime nurodė, kad tik iš dalies sutinka su nurodytais ieškinio reikalavimais, t. y. mano, kad visa apimtimi jų tenkinti nėra pagrindo, dėl ko prašo ieškinį tenkinti tik iš dalies. Atsakovas nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių reikalavimą dėl paramos įsiskolinimo: ieškinyje nurodoma, kad ieškovei iš abiejų jos tėvų kas mėnesį reikalinga bendra 660,00 Eur dydžio parama, būtina jos minimaliausių poreikių tenkinimui (dėl ko atsakovui tektų mokėti ½, t. y. 330,00 Eur dydžio kasmėnesinę išmoką). Ieškinyje ieškovė nurodo pagrindinius savo poreikius per mėnesį ir jų tenkinimui būtinas lėšas, tačiau kai kurių jų pagrįstumas kelia abejonių.
4. Atsakovas pažymėjo, kad byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl dabartinių studijų ieškovė negali pati užsidirbti lėšų savo poreikių (ar bent jų dalies) tenkinimui (laisvu nuo studijų metu ar savaitgaliais). Remiantis ieškovės su ieškiniu pateiktu jos studijų tvarkaraščiu, akivaizdu, kad skirtingai nei teigiama ieškinyje, ieškovė tikrai galėtų dirbti, jie tik to norėtų: pagal pateiktą studijų tvarkaraštį, viso savaitėje paskaitos ieškovei trunka 18 val. 45 min. (viso savaitėje yra 168 val.), tarp paskaitų yra daug laisvo laiko (tarpai), kurių metu ieškovė, kaip pati teigia, ruošiasi paskaitoms, atlieka namų darbus. Penktadieniais paskaitos ieškovei baigiasi 13.00 val., o pirmadieniais prasideda 10.15 val. Tad akivaizdu, kad esant tokiam palankiam studijų grafikui ieškovė, jei tik norėtų, galėtų rasti darbą (ar dirbtų nuotoliu) savaitgaliui ((duomenys neskelbtini) ar kitur) ir tuo būdu užsidirbtų lėšų savo poreikių tenkinimui. Ieškovės argumentas, kad visą likusį nuo paskaitų laiką ji skiria pasirengimui paskaitoms yra nepagrįstas, nes kaip minėta, ji tam turi pakankamai laiko tarp paskaitų arba po jų nuo pirmadienio iki ketvirtadienio imtinai. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad ieškovė savo ieškinio reikalavimą sieja išskirtinai su formaliu valstybėje nustatytu minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris nėra tinkamas įrodinėjant išlaikymo reikalingumo poreikius, ypač pilnamečiam asmeniui, kadangi jis auga atsižvelgiant ir į mokesčių reformas, kai realus gaunamas atlygis nedidėja taip, kaip MMA, neatskaičius mokesčių.
5. Trečiasis asmuo palaikė ieškinio reikalavimus ir argumentus, nurodė, kad atsakovas dukterimi rūpinosi tik epizodiškai ir turi išlaikymo skolą. Pažymėjo, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis taip pat yra pagrįstas.
6. Teismo posėdžio metu byloje dalyvaujantys asmenys palaikė savo reikalavimus ir argumentus.
Motyvuojamoji dalis
II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo pilnamečius vaikus, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo ar formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje nuolatine studijų forma, yra ne vyresni nei 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų bei kitas svarbias aplinkybes.
8. Remiantis šiuo teisiniu reglamentavimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti išlaikymo pilnamečiams vaikams priteisimo kriterijai, apimantys dvi grupes: aplinkybes, susijusias su pilnamečio vaiko poreikiu gauti išlaikymą, ir aplinkybes, susijusias su tėvų galimybėmis jį teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2008; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; kt.).
9. Pirmajai kriterijų grupei priskiriama pilnamečio vaiko turtinė padėtis, jo pastangos savarankiškai gauti pajamų bei sąžiningas pareigos mokytis vykdymas.
10. Antroji kriterijų grupė apima tėvų turtinę padėtį ir galimybes teikti išlaikymą, įskaitant jų pajamas, turimą turtą, išlaikytinius, finansinius įsipareigojimus bei aplinkybę, ar išlaikymo priteisimas nesukels jiems esminės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012)
11. Byloje nustatyta, kad ieškovė A. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovo J. P. ir trečiojo asmens G. T. duktė (t. 1, b. l. 11). Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų matyti, kad nutraukus tėvų santuoką ieškovė liko gyventi su motina. Teismo sprendimu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnametei ieškovei, tačiau jis šios pareigos nevykdė, todėl išlaikymo įsiskolinimas buvo išieškotas priverstine tvarka (t. 2, b. l. 9-17).
12. Iš byloje esančių duomenų (pažymos, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų) nustatyta, kad ieškovė šiuo metu gyvena kartu su motina, patėviu ir nepilnamečiu broliu (duomenys neskelbtini) rajone (t. 1, b. l. 5). Remiantis 2025 m. rugsėjo 8 d. ir lapkričio 13 d. pažymomis, ieškovė studijuoja (duomenys neskelbtini) Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultete pagal Agronomijos studijų programą, nuolatinėje (dieninėje) studijų formoje, valstybės finansuojamoje vietoje; numatoma studijų pabaiga – 2029 m. birželio 30 d. (t. 1, b. l. 9, 15).
13. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad gauna tik nedideles pajamas – apie kelias dešimtis eurų per mėnesį – iš darbo gėlių studijoje, nes dirba tik kelias valandas per mėnesį. Paaiškino, kad dėl intensyvaus studijų grafiko neturi realių galimybių dirbti daugiau. Ieškovė taip pat nurodė, kad šiuo metu ją išlaiko motina. Taigi reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymą grindžiamas tuo, kad ieškovei būtina materialinė parama, ji studijuoja nuolatine forma ir yra ne vyresnė nei 24 metų.
14. Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir teigia, kad ieškovės studijų grafikas nėra toks intensyvus, kad ji negalėtų dirbti daugiau. Jo nuomone, ieškovės poreikiai yra mažesni nei nurodyta ieškinyje, o dalis patiriamų išlaidų yra nebūtinos. Atsakovas taip pat pažymi, kad ieškovė pati pasirinko vykti į studijas patėvio bendrovei priklausančiu automobiliu, taip padidindama savo išlaidas, nors galėtų naudotis ekonomiškesnėmis alternatyvomis. Be to, atsakovas nurodo neturintis pakankamų finansinių galimybių teikti išlaikymą, todėl, jo manymu, didesnė pareigos dalis turėtų tekti ieškovės motinai.
15. Iš byloje pateikto ieškovės studijų tvarkaraščio (t. 1, b. l. 13) matyti, kad paskaitos vyksta skirtingu dienos metu, apima didžiąją savaitės dalį, todėl objektyviai riboja galimybes dirbti nuolatinį ar didesnės apimties darbą. Be to, ieškovė dar tik įgyja specialybę ir neturi profesinės kvalifikacijos, kuri leistų gauti geriau apmokamą darbą ar dirbti lankstesnėmis sąlygomis. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog nuolatine studijų forma studijuojančių asmenų galimybės dirbti ir gauti pakankamas pajamas yra ribotos, todėl vien aplinkybė, kad pilnametis asmuo gali dirbti, savaime nepaneigia jo teisės į išlaikymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl pilnamečių vaikų išlaikymo). Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovės galimybės savarankiškai gauti didesnes pajamas yra objektyviai ribotos, todėl ieškinyje nurodyti argumentai šiuo aspektu laikytini pagrįstais.
16. Iš byloje esančių duomenų apie valstybinį socialinį draudimą matyti, kad ieškovės draudžiamosios pajamos iš darbo laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 8 d. iki 2025 m. spalio 8 d. vidutiniškai sudarė 114 Eur per mėnesį (t. 1, b. l. 12, 14), o vėliau sumažėjo iki 26 Eur per mėnesį (t. 2, b. l. 35, 144–146). VĮ Registrų centro duomenimis, ieškovė nekilnojamojo turto neturi, o AB „Regitra“ duomenimis, jos vardu registruotų transporto priemonių taip pat nėra.
17. Atsakovas iš esmės neginčija, kad ieškovė sąžiningai vykdo pareigą mokytis. Be to, iš 2026 m. kovo 10 d. akademinės pažymos matyti, kad jos studijų rezultatų vidurkis, įvertinus kreditus, yra 7,235 (t. 2, b. l. 90), o duomenų apie akademines skolas byloje nėra. Todėl darytina išvada, kad ieškovė studijuoja pažangiai.
18. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovė studijuoja aukštojoje mokykloje nuolatine forma, studijuoja pažangiai, o jos galimybės dirbti ir gauti pakankamas pajamas yra objektyviai ribotos dėl studijų pobūdžio ir intensyvumo. Nors ieškovė gauna tam tikras pajamas, jos yra itin nedidelės ir nesudaro realios galimybės savarankiškai užtikrinti pragyvenimo.
19. Atsakovo argumentai, kad ieškovė galėtų dirbti daugiau ir taip sumažinti išlaikymo poreikį, vertintini kritiškai. Vien teorinė galimybė dirbti nepaneigia faktinių aplinkybių, kad nuolatinės studijos riboja galimybes gauti stabilias ir pakankamas pajamas. Be to, atsakovas laikosi pozicijos, kad pagrindinė pareiga išlaikyti ieškovę turėtų tekti jos motinai, o pats jis turėtų prisidėti tik minimaliai (apie 100 Eur per mėnesį). Tokia pozicija neatitinka įstatyme įtvirtinto principo, kad pareiga išlaikyti vaiką tenka abiem tėvams proporcingai jų turtinei padėčiai, ir nepagrįstai sumažina atsakovo dalį šios pareigos vykdyme. Įvertinus ieškovės turtinę padėtį, gaunamas pajamas ir realias galimybes jas padidinti, darytina išvada, kad ji nėra pajėgi savarankiškai savęs išlaikyti, todėl jai yra būtina materialinė parama.
20. Vertinant ieškovės tėvų turtinę padėtį (antroji kriterijų grupė), nustatyta, kad ieškovės motinos G. T. nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2026 m. kovo 19 d. draudžiamosios pajamos iš darbo užmokesčio sudarė apie 1 076 Eur (t. 2, b. l. 149-151). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovės motinai asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/195 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 1-71). Transporto priemonių neturi (t. 2, b. l. 158). Ieškovė motina taip pat nurodė, turinti apie 10 000 Eur santaupų. Ieškovės motina turi dar vieną išlaikytinį – nepilnametį sūnų. Duomenų apie finansinius įsipareigojimus kreditoriams byloje nėra.
21. Atsakovas, bylos duomenimis, turi įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą, filosofijos bakalauro specialybę, tačiau, kaip jis pats nurodė, didžiąją gyvenimo dalį dirbo statybų techninės priežiūros vadovu, nors specialaus išsilavinimo neįgijo. Iš UAB „Newsec Property management LT“ 2025 m. gruodžio 9 d. pažymos apie atsakovo darbo užmokestį, atsakovo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. lapkričio 30 d. draudžiamosios pajamos vidutiniškai sudarė 3 055 Eur (t. 1, b. l. 46). Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad atsakovo darbo santykiai su minėta bendrove šiuo metu yra pasibaigę, jis yra registruotas užimtumo tarnyboje ir yra bedarbis (t.1, b. l. 185-186; t. 2, b. l. 52). Jo nedarbo išmoka vidutiniškai sudaro 1 405 Eur per mėnesį (t. 2, b. l. 19-20, 148).
22. Iš AB „Regitra“ kelių transporto priemonių registro išrašo matyti, kad atsakovo vardu registruotos trys transporto priemonės: (duomenys neskelbtini). Iškeliant bylą turėjo dar vieną, tačiau ją pardavė už 1000 Eur (t. 2, b. l. 87-88). Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 161-164). Atsakovas taip pat turi hipotekos kreditorių, kuriam moka apie 355 Eur per mėnesį būsto paskolos su palūkanomis įmokas (t. 1. b. l. 55, 159-184), taip pat turi vartojimo kreditą. Atsakovas taip pat pateikė įrodymus, kad šiuo metu intensyviai ieško darbo (t. 2, b. l. 61-86). Daugiau išlaikytinių atsakovas neturi.
23. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, pažymėtina, kad jis nustatomas atsižvelgiant į pilnamečio vaiko pagrįstus poreikius bei abiejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes teikti išlaikymą, laikantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė studijuoja aukštojoje mokykloje nuolatine forma, jos galimybės dirbti ir gauti pakankamas pajamas yra objektyviai ribotos, ji gauna tik minimalias pajamas, neturi turto ir faktiškai yra išlaikoma motinos bei dalinai motinos dabartinio sutuoktinio.
24. Ieškovė nurodė, kad jos mėnesio poreikiai sudaro apie 660 Eur. Teismo vertinimu, šie poreikiai yra realūs, pagrįsti ir saikingi, nes yra mažesni už minimalų darbo užmokestį ir apima tik būtinąsias išlaidas (maistui, transportui, kasdieniams poreikiams).
25. Vertinant ieškovės patiriamas transporto išlaidas, nustatyta, kad ji į studijų vietą vyksta automobiliu, nes negavo bendrabučio, o gyvenamojo būsto nuoma Kaune sukeltų dar didesnes išlaidas. Todėl toks pasirinkimas vertintinas ne kaip perteklinis ar neracionalus, bet kaip ekonomiškai pagrįstas ir atsakingas sprendimas, siekiant optimizuoti patiriamas išlaidas.
26. Atsakovo argumentai, kad ieškovės transporto išlaidas galimai padengia kiti asmenys arba kad ji ne visais atvejais automobiliu vyksta tik į paskaitas, nepaneigia fakto, jog šios išlaidos yra realios ir būtinos, taip pat nesudaro pagrindo mažinti nustatytų ieškovės poreikių dydžio.
27. Taip pat atmestini atsakovo teiginiai dėl galimai didesnių ieškovės pajamų, susijusių su tuo, kad ji turi ne tik sąskaitą AB SEB banke, bet ir „Revolut“ sąskaitą. Ši aplinkybė nepatvirtina didesnių pajamų gavimo fakto, juolab kad byloje esantys Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) duomenys patvirtina, jog ieškovės realios darbo pajamos yra minimalios ir siekia apie 26 Eur per mėnesį.
28. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pagrindinė pareiga išlaikyti ieškovę turėtų tekti jos motinai, o pats jis turėtų prisidėti tik minimaliai (apie 100 Eur per mėnesį), taip pat nurodo, jog ieškovė turėtų labiau prisidėti prie savo išlaikymo. Tokia pozicija vertintina kritiškai. Nors pilnametis vaikas turi pareigą pagal galimybes prisidėti prie savo išlaikymo, tačiau ši pareiga negali būti aiškinama taip, kad iš esmės būtų perkelta išlaikymo našta pačiam vaikui ar vienam iš tėvų. Įstatyme įtvirtintas principas, kad abu tėvai privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo proporcingai savo turtinei padėčiai, suponuoja pareigą kiekvienam iš jų realiai ir reikšmingai dalyvauti užtikrinant vaiko poreikius.
29. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas nutraukė darbo santykius su darbdaviu šalių susitarimu, tačiau pats nurodė, kad inicijuoti nutraukimą pasiūlė darbdavys, o jis tik sutiko. Ši aplinkybė reiškia, kad atsakovas turėjo galimybę tęsti darbo santykius, todėl jo finansinės galimybės gauti pajamas ateityje lieka pakankamos ir negali būti vertinamos kaip objektyvi priežastis mažinti išlaikymo dydį.
30. Atsakovo nurodyta sveikatos būklė (aneurizma, panikos atakos), nepagrįsta rašytiniais įrodymais, nesudaro pagrindo spręsti, kad jis negali dirbti ar gauti pajamų. Byloje nėra duomenų, kad šios aplinkybės būtų ribojusios ar šiuo metu ribotų atsakovo darbingumą, todėl jos nelaikytinos reikšmingomis mažinant jo pareigą teikti išlaikymą.
31. Vertinant ieškovės motinos turtinę padėtį, nustatyta, kad ji gauna minimalų darbo užmokestį, turi nepilnametį išlaikytinį ir faktiškai užtikrina kasdienį ieškovės išlaikymą, todėl jos galimybės papildomai prisidėti prie pilnametės dukters išlaikymo yra ribotos.
32. Vertinant atsakovo turtinę padėtį, nustatyta, kad jis šiuo metu yra bedarbis, tačiau gauna apie 1?405?Eur per mėnesį nedarbo išmoką, kuri viršija minimalų darbo užmokestį. Be to, atsakovas turi nekilnojamojo turto, kelias transporto priemones, neturi kitų išlaikytinių, tačiau, kaip jis pats nurodė, moka iš viso apie 650?Eur per mėnesį kreditoriams (būsto paskola su palūkanomis ir vartojimo kredito įmokas). Taip pat nustatyta, kad atsakovas anksčiau gaudavo reikšmingas pajamas, yra darbingo amžiaus, turi darbo patirties ir aktyviai ieško darbo, todėl jo galimybės gauti pajamas ateityje laikytinos pakankamomis. Vien tik galimas nedarbo išmokos sumažėjimas ar kreditorių įsipareigojimai nesudaro pagrindo mažinti išlaikymo dydžio ar atsisakyti jo priteisti.
33. Atsižvelgiant į tai, kad pareiga išlaikyti pilnametį vaiką tenka abiem tėvams, ieškovės poreikiai sudaro 660?Eur per mėnesį, iš kurių motinos indėlis – apie 330?Eur. Atsižvelgiant į atsakovo pajamas, turtą, kreditorių įsipareigojimus bei faktą, kad motinos galimybės prisidėti prie išlaikymo yra ribotos, nustatyta, kad protingas ir proporcingas atsakovo indėlis sudaro 300?Eur per mėnesį. Šis dydis užtikrina tiek ieškovės realius poreikius, tiek tėvų atsakomybės pasiskirstymą, nepažeidžia atsakovo finansinių galimybių ir laikosi proporcingumo principo.
34. Įvertinus visus byloje nustatytus duomenis, sprendžiama, kad 300?Eur per mėnesį dydžio išlaikymas iš atsakovo atitinka ieškovės realius poreikius, užtikrina proporcingą tėvų atsakomybės pasiskirstymą ir netrukdo atsakovo galimybėms finansuoti savo išlaidų. Išlaikymas turi būti mokamas periodinėmis išmokomis..
35. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, kad atsakovo siūlomas 100 Eur per mėnesį išlaikymo dydis neatitinka nei ieškovės poreikių, nei atsakovo finansinių galimybių, todėl negali būti laikomas pakankamu ar proporcingu.
36. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad 300 Eur per mėnesį dydžio išlaikymas iš atsakovo yra pagrįstas, atitinka ieškovės poreikius ir užtikrina teisingą bei proporcingą tėvų pareigos išlaikyti vaiką pasiskirstymą, todėl priteistinas mokėti periodinėmis išmokomis..
37. Vadovaujantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai.
Dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo
38. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad išlaikymo (paramos) pilnamečiam vaikui įsiskolinimas gali būti priteisiamas, jeigu yra nustatytos teisės į išlaikymą atsiradimo sąlygos. Teisė į išlaikymą pilnamečiam vaikui kyla tuo atveju, kai jis mokosi pagal nuolatinę studijų formą, yra ne vyresnis kaip 24 metų ir jam reikalinga materialinė parama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011).
40. Sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio už laikotarpį nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. lapkričio 26 d., pažymėtina, kad jis turi būti nustatomas atsižvelgiant į tuo laikotarpiu buvusius ieškovės poreikius bei abiejų tėvų turtinę padėtį ir realias finansines galimybes, o ne vien į šiuo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį.
41. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 990,00 Eur dydžio paramos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. lapkričio 26 d.. Byloje esanti gimimo liudijimo kopija patvirtina, kad ieškovė yra gimusi (duomenys neskelbtini) Taigi 2025 m. rugsėjo 1 d. jai buvo 19 metų ir mokėsi aukštojoje mokykloje.
42. Byloje nustatyta, kad ieškovės poreikiai sudarė apie 660 Eur per mėnesį ir šiuo laikotarpiu iš esmės nesikeitė. Ieškovė nuo 2024 m. spalio 8 d. iki 2025 m. spalio 8 d. gaudavo vidutiniškai apie 114 Eur per mėnesį pajamų, o vėliau, po šio laikotarpio, jos pajamos sumažėjo iki 26 Eur per mėnesį (t. 2, b. l. 35, 144–146). Todėl ieškovė negalėjo savarankiškai užtikrinti savo išlaikymo, o likusi poreikių dalis faktiškai buvo dengiama motinos lėšomis.
43. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. lapkričio 26 d. laikotarpiu būtų prisidėjęs prie ieškovės išlaikymo, todėl neišmokėta išlaikymo dalis laikytina susidariusia jo skola.
44. Pažymėtina, kad nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė mylintis dukterį ir nevengiantis išlaikymo prievolės, tačiau byloje nėra duomenų, jog jis būtų savanoriškai teikęs išlaikymą nei ieškovei esant nepilnametei, nei jai tapus pilnamete. Nors nepilnametės išlaikymas buvo užtikrintas priverstinio išieškojimo būdu ir įsiskolinimo minėtu laikotarpiu atsakovas neturi, tai nepaneigia aplinkybės, kad išlaikymo prievolė nebuvo vykdoma savanoriškai.
45. Pabrėžtina, kad pagal šeimos teisės principus tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką yra imperatyvi, o teisės į vaiką (bendravimo, ryšio palaikymo ir pan.) negali būti tinkamai įgyvendinamos nevykdant pagrindinės pareigos – materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Todėl vien deklaratyvus atsakovo teiginys apie rūpestį vaiku negali būti laikomas tinkamu pareigų vykdymu.
46. Vertinant atsakovo finansines galimybes, nustatyta, kad aptariamu laikotarpiu (nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. lapkričio 26 d.) jis dirbo ir gaudavo vidutiniškai apie 3 055 Eur draudžiamųjų pajamų per mėnesį, t. y. jo pajamos buvo ženkliai didesnės nei ieškovės motinos, gaunančios iš esmės minimalų darbo užmokestį.
47. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. lapkričio 26 d. gaudavo labai nedideles pajamas, jos galimybės savarankiškai užtikrinti išlaikymą buvo itin ribotos. Likusi poreikių dalis faktiškai buvo dengiama motinos lėšomis, tačiau motina kartu su savo sutuoktiniu taip pat išlaiko nepilnametį sūnų, todėl jos galimybės prisidėti prie ieškovės išlaikymo taip pat buvo ribotos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad būtent atsakovui teko didesnė pareigos dalis užtikrinti ieškovės išlaikymą.
48. Papildomai pažymėtina, kad ieškovė nereikalauja ir neprašo priteisti išlaikymo už laikotarpį, kai ji, nors ir buvo sulaukusi pilnametystės, dar mokėsi pagal vidurinio ugdymo programą, todėl nagrinėjamas laikotarpis siejamas tik su jos studijomis aukštojoje mokykloje. Ši aplinkybė patvirtina ieškovės reikalavimo pagrįstumą ir saikingumą.
49. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovo indėlis aptariamu laikotarpiu turėjo būti didesnis nei šiuo sprendimu nustatytas 300 Eur per mėnesį dydis, kadangi pastarasis dydis yra nustatytas atsižvelgiant į dabartinę, pablogėjusią atsakovo turtinę padėtį ir jo nedarbo faktą, o ne į jo finansines galimybes ginčo laikotarpiu. Priešingas aiškinimas reikštų, kad atsakovo atsakomybė būtų nepagrįstai sumažinta, neatsižvelgiant į tai, kad tuo metu jis gavo gerokai didesnes pajamas, o išlaikymo našta iš esmės teko ieškovės motinai.
50. Proporcingai paskirstant išlaikymo pareigą ir atsižvelgiant į abiejų tėvų turtinę padėtį, laikytina, kad atsakovo dalis pagrįstai sudarė apie 330 Eur per mėnesį.
51. Atsižvelgiant į tai, išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. lapkričio 26 d. apskaičiuotinas taip: už 2025 m. rugsėjo ir spalio mėnesius po 330 Eur, o už 2025 m. lapkričio mėnesį proporcingai – 330 Eur × 26/30, t. y. 286 Eur. Taigi bendra išlaikymo įsiskolinimo suma sudaro 946 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
52. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
53. Nagrinėjamu atveju ieškinys tenkintas iš dalies – 92 procentais, o 8 procentais atmestas, todėl atitinkamai paskirstytinos ir šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.
54. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba pagal 2025 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. ATS-2025-31289. Valstybė patyrė 447,92 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovas turėjo 1000 Eur advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidų.
55. Įvertinus bylos baigtį ir atlikus bylinėjimosi išlaidų tarpusavio užskaitymą, iš atsakovo valstybei priteistina 332,09 Eur bylinėjimosi išlaidų.
56. Valstybei iš atsakovo priteistina 102 Eur žyminio mokesčio už iš dalies patenkintą reikalavimą priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis ir iš dalies patenkintą reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).
57. Teismas byloje patyrė 14,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Todėl šios išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Taigi iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 13,41 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškovei tenkanti atlyginti teismo patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur) (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411), todėl iš ieškovės nepriteistina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 270 straipsniais, 271 straipsnio 2 dalimi, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 300 (tris šimtus) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2025 m. lapkričio 27 d. iki studijų aukštojoje mokykloje pabaigos, bet ne ilgiau, nei sulauks 24 metų amžiaus, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti ieškovei A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 946 (devynių šimtų keturiasdešimt šešių) Eur išlaikymo įsiskolinimą.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 332,09 Eur (tris šimtus trisdešimt du eurus 9 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (gavėja Valstybinės mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą), 102 (šimtą du) Eur žyminio mokesčio (gavėja Valstybinės mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) bei 13,41 Eur (trylika eurų 41 ct) pašto išlaidų (gavėja Valstybinės mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5662).
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.