- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-12-29
- Bylos Nr.
- 1-2481-923/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51741-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Lesinskienė
- Kaltinamasis
- BK
Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Vido Kilinsko pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju teismo įsakymu, kuriame D. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini), teistas 2011 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį 5 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant tęsti mokslą ir nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, kaltinamas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. J. 2016 m. spalio 21 d., apie 16:22 val., parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, priklausančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), atvirai pasikėsino pagrobti svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: būdamas alkoholio skyriuje paėmė 1 butelį degtinės „Finlandia“, 1 litro talpos, 16,99 Eur vertės, neslėpdamas prekės išėjo pro kasas nesusimokėjęs ir matydamas, kad link jo atbėga apsaugos darbuotoja A. S., pradėjo bėgti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi apsaugos darbuotoja A. S. bandė jį sulaikyti, po ko D. J. butelį pametė ir pabėgo, tokiu būdu pasikėsino pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą 16,99 Eur vertės.
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. spalio 21 d., tikslaus laiko neatsimena, būdamas neblaivus, atėjo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Jog norėjo pavogti degtinės „Finlandia“ butelį pripažįsta bet paaiškinti nieko negali, nes neatsimena (b.l. 67).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:
Liudytojos A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2016 m. spalio 21 d., 16.00 val., buvo darbo vietoje, t. y. „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Kaune, prekybos salėje, alkoholinių gėrimų skyriuje. Pamatė, kaip prie prekybos lentynos atėjo vyriškis ir, jai matant, paėmė vieną degtinės butelį „Finlandia“, rankose laikydamas pro ją praėjo. Su savimi minėtas vyriškis neturėjo prekybinio krepšelio. Stebėjo, kur jis eina, pamatė, kad jis eina pro neveikiančią prekybos kasą, o praėjęs prekybos kasą pradėjo bėgti. Kai pamatė, kad vyriškis praeina pro neveikiančią prekybos kasą, pradėjo vytis vyriškį ir pasivijo, pastvėrė ties nugara. Minėtam bėgliui iš rankų iškrito degtinė, tačiau nesudužo, vyriškis pabėgo (b. l. 19).
„(duomenys neskelbtini), UAB“ įgalioto atstovo V. J. 2016 m. lapkričio 25 d. pareiškimu, kuriame nurodoma, kad 2016 m. spalio 21 d., 16.22 val., parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ (V. (duomenys neskelbtini), Kaune) vaizdo kameromis buvo pastebėta, kaip asmuo, žinomas kaip D. J., atėjo į alkoholio skyrių, jame pasiėmė 1 vnt. degtinės „Finlandia“ 16,99 Eur vertės ir demonstratyviai, butelį laikydamas rankose, matant kitiems darbuotojams bei klientams, minėtą prekę prasinešė pro kasą ir matydamas, kad link jo atbėga apsaugos darbuotoja, pradėjo bėgti ir bandė pasišalinti iš parduotuvės. Prie parduotuvės išėjimo susistumdant su apsaugos darbuotoja įtariamasis butelį pametė ir pabėgo. Dėl to šis asmuo nebuvo sulaikytas. Parduotuvei žala nepadaryta (b. l. 7).
Apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas. Matyti, kad link prekybos kasos eina vyriškis, rankose laikydamas degtinės butelį, kur prekybos kasa yra uždaryta, nėra kasininkės. Vyriškis praeina pro prekybos kasos uždarytus vartelius, o iš paskos jam bėga apsaugos darbuotoja (b. l. 10-12).
Apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Kaune, prekybos centras „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 13-14).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad A. S. atpažino degtinės butelį bandžiusį pavogti asmenį – D. J. (b. l. 56-58).
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 3 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Tuo tarpu slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau parodo, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta (kasacinės nutartys Nr. 2K-415/2008, 2K-136/2011).
Vadovaujantis BK 22 straipsnio 1 dalimi, pasikėsinimas padaryti nusikaltimą yra tada, kai asmuo, tiesiogiai pradėjęs daryti nusikalstamą veiką, nebaigia jos dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Pasikėsinti padaryti nusikalstamą veiką galima tik veikiant tyčia.
Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad D. J. tiesiogine tyčia pasikėsino atvirai pagrobti jam svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – prekę (degtinės butelį).
Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, kaltinamasis nusikalstamai veikė viešai, atvirai. Kaip matyti iš liudytojos parodymų, kaltinamasis neslėpdamas prekės išėjo pro neveikiančią kasą nesumokėjęs. Iš to, kad parduotuvės apsaugos sistemos darbuotoja tai pastebėjo, sureagavo ir bandė jį sulaikyti, matyti, kad parduotuvės darbuotoja suprato, jog jis veikia nusikalstamai. Tokie įrodymai ne tik įrodo, kad apsaugos darbuotoja suprato, jog kaltinamasis veikia nusikalstamai, tačiau įrodo ir tai, jog ir pats kaltinamasis suprato, kad apsaugos darbuotoja suvokė tai, jog jis daro nusikaltimą, nes tai supratęs ėmė nuo jos bėgti.
Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis dar neturėjo galimybės laisvai disponuoti savo nuožiūra pagrobtu turtu – degtinės buteliu. Todėl pagrįstai galima konstatuoti, kad jo veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje dėl aplinkybių (bandymo jį sulaikyti), kurios visiškai nepriklausė nuo paties kaltininko valios. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį.
D. J. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausme ir jos dydžiu sutiko (b. l. 71).
Atsižvelgiant į tai, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
Kaltinamasis pasikėsino padaryti apysunkį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. D. J. anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nedirbantis, nevedęs. Dėl to teismas sprendžia, jog kaltinamajam už pasikėsinimą padaryti nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, pagrįstai prašoma skirti BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino ir procesas užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 68), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintina.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus daiktinis įrodymas – kompaktinė plokštelė (b. l. 7A) paliktina saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
D. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, D. J. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant šiuo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę – panaikinti.
Kompaktinę plokštelę palikti saugoti byloje.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.