Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušros Vingilės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi kaltinamojo D. D. advokato Lino Žalnieriūno skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria pratęsta kaltinamajam D. D. kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviem) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. lapkričio 18 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. D., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, teistas, kaltinamas tuo, kad:

1.1. neteisėtai disponavo dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent, jis turėdamas tikslą parduoti tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, tačiau ne vėliau kaip iki 2024 m. balandžio mėnesio pradžios, įgijo ir savo gyvenamojoje vietoje, bute adresu (duomenys neskelbtini), laikė bendrą didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų: 39,141 g. psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 359,97 g. narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), 0,004 g. narkotinių medžiagų kanapių (antžeminių dalių), 6,484 g. psichotropinės medžiagos – 4-chlorometakatinono (4-CMC). Dalį šių medžiagų – 0,004 g. narkotinių medžiagų kanapių (antžeminių dalių) ir 6,484 g. psichotropinės medžiagos – 4-chlorometakatinono (4-CMC) jis pasiėmė su savimi ir gabeno (duomenys neskelbtini) miesto gatvėmis, iki kol 2025 m. balandžio 18 d. 00.00 val., prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), dalinės apžiūros metu šias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai, o likusias narkotines ir psichotropines medžiagas policijos pareigūnai rado ir paėmė 2025 balandžio 18 d. apie 2.40 val., atliktos kratos metu bute, adresu (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais D. D. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalyje;

1.2. be to, jis kaltinamas tuo, kad 2025 m. balandžio 18 d. apie 00.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), nevykdė teisėtų savo pareigas atliekančių valstybės tarnautojų – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyr. tyrėjos R. M. ir tyrėjos K. M. reikalavimų, sulaikymo metu parodyti ką turi burnoje, aktyviais veiksmais priešinosi, t. y. bėgo, sugautas už drabužių muistėsi, ne mažiau kaip du kartus spyrė R. M. į kojas, taip jai padarydamas plėštines žaizdas kairės plaštakos III-IV-V ir dešinės plaštakos II-III-IV pirštų srityse su nagų plokštelių atplyšimu, poodines kraujosruvas kairio dilbio ir dešinės blauzdos srityse, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios R. M. sveikatą, tęsdamas nusikalstamus veiksmus ne mažiau trijų kartų spyrė K. M. į dešinės kojos sritį, taip jai padarydamas poodinę kraujosruvą kairės plaštakos nugariniame paviršiuje ir odos nubrozdinimą dešinės blauzdos srityje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios K. M. sveikatą, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino savo pareigas atliekantiems valstybės tarnautojams.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. lapkričio 14 d. nutartimi pratęsė kaltinamajam D. D. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą 2 (dviems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. lapkričio 18 d., konstatuojant, jog yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti suėmimo pagrindai.

3. Skunde apygardos teismui kaltinamojo D. D. gynėjas advokatas Linas Žalnieriūnas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 14 d. nutartį ir nepratęsti kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo bei pakeisti kardomąją priemonę į intensyvią priežiūrą ir namų areštą, įpareigojant kaltinamąjį būti gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini).

3.1. Skunde teigiama, jog vien tai, kad kaltinamasis praeityje teistas ir šiuo metu kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą, kurio kvalifikacija patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalies sąrašą, savaime nereiškia, jog egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas, kadangi turi būti nustatyti konkretūs faktiniai duomenys, leidžiantys manyti apie realią, o ne hipotetinę riziką. Teiginiai, kad ankstesni teistumai savaime rodo kaltinamojo polinkį nusikalsti yra nepagrįsti, nes kaltinamasis iš devynių teistumų tik du kartus buvo teistas už narkotinių medžiagų platinimą. Atkreipiamas dėmesys, jog ankstesnėse bylose kaltinamajam buvo taikyta intensyvi priežiūra ir šiais laikotarpiais jis nepažeidė kardomosios priemonės sąlygų, jų laikėsi, kas rodo švelnesnių priemonių veiksmingumą. Teismas vertindamas kaltinamojo teistumų skaičių ir neįsiteisėjusio 2025 m. balandžio 8 d. nuosprendžio aplinkybes nepagrįstai suteikia jos savarankišką įrodomąją galią, kas neatitinka BPK 20 straipsnyje įtvirtinto duomenų patikimumo standarto, kadangi pats teismas konstatuoja, kad minėtas nuosprendis nėra įsiteisėjęs, todėl juo negalima remtis kaip galutiniu faktu, patvirtinančiu kaltinamojo elgesio modelį ar prognozuojamą pavojingumą. BPK 44 straipsnio 6 dalis ir nekaltumo prezumpcija draudžia neįsiteisėjusio nuosprendžio duomenis vertini kaip pagrindą kardomajai priemonei. Teigiama, jog teismas nepagrįstai remiasi prielaida, kad įsiteisėjus kitam nuosprendžiui kaltinamasis pradės vykdyti realią bausmę.

3.2. Skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad praeityje galimai padaryta veika buvo susijusi su buvimu būtent laisvės atėmimo vietoje, kurioje nusikalstamo elgesio riziką didina ne asmens vidinė motyvacija, o institucinei aplinkai būdingi veiksniai. Teigiama, jog tokios sąlygos savaime negali būti tapatinamos su elgesio rizika laisvėje, kur kaltinamasis turi galimybes gyventi su sutuoktine, pas motiną, integruotis per darbo santykius ir išlaikyti socialinius ryšius su sutuoktine, kas iš esmės mažina bet kokią hipotetinę riziką.

3.3. Skunde pažymima ir tai, jog administraciniai pažeidimai pagal savo pobūdį nėra tapatūs naujų sunkių nusikaltimų darymo rizikai. Teismas nevertino to, kad administracinė baudos nesumokėtos dėl objektyvių finansinių ir socialinių aplinkybių, o ne dėl sąmoningo vengimo laikytis įstatymų. Be to, teigiama, jog teismo išvada, kad veikos tampa vis pavojingesnės, yra deklaratyvi, nes nutartyje nenurodoma jokių faktinių duomenų, kurie pagrįstų pavojingumo didėjimo tendenciją. Šioje byloje egzistuoja teisinės prielaidos perkvalifikuoti veiką iš sunkaus į nesunkų nusikaltimą. Be to, byloje yra duomenų apie kaltinamojo pozityvų elgesį suėmime, dalyvavimą mokymuose, sporto veikloje. Teismas nepagrįstai remiasi prielaida, kad kaltinamasis net ir vykdydamas laisvės atėmimo bausmes toliau daro nusikaltimus, tačiau vienintelis tokiam teiginiui pagrįsti naudojamas pavyzdys yra neįsiteisėjęs teismo nuosprendis.

3.4. Nesutinkama ir su teismo vertinimu dėl kaltinamojo priklausomybės rizikos. Kaltinamasis pateikė paaiškinimus, demonstruodamas suvokimą apie priklausomybės žalą, o tokie paaiškinimai, vertinant kartu su ilgesnį laiką trunkančia abstinencija ir pozityvia socialine elgsena, sudaro prielaidas konstatuoti, kad grėsmė yra sumažėjusi. Teismo išvados paremtos prielaida, jog „į laisvę paleistas jis vėl pradės vartoti“, neatitinka BPK reikalavimo nustatyti būtent realų, o ne hipotetinį pavojų, ir negali būti laikomas pakankamu pagrindu tęsti griežčiausią kardomąją priemonę.

3.5. Teismas formaliai įvertino kaltinamojo socialinius ryšius – santuoką, šeimos nario sveikatos poreikius ir motinos siūlomą gyvenamąją vietą, nors būtent šios aplinkybės, pagal teismų praktiką, laikomos reikšmingais veiksniais, mažinančiais riziką daryti naujas veikas ir užtikrinančiais kaltinamojo integraciją laisvėje. Kaltinamasis yra neseniai vedęs, rūpinasi nepilnamečiu vaiku, todėl jis saistomas socialiniais ryšiais. Be to, byloje pateiktas kaltinamojo motinos sutikimas leisti jam gyventi jos nuosavybės teise priklausančiame bute, kas sudaro rimtą pagrindą svarstyti švelnesnės kardomosios priemonės paskyrimą, įpareigojant jį būti namuose. Kaltinamajam paskyrus intensyvią priežiūrą būtų užkirstas kelias bet kokiam hipotetiniam nusikaltimų darymui, kadangi tai eliminuoja kaltinamojo judėjimo laisvę ir užkerta kelią nusikalstamoms veikoms.

3.6. Skunde pažymima ir tai, jog kaltinamasis turi realų, raštu patvirtintą darbo pasiūlymą, kas patvirtina, jog kaltinamasis turi realią galimybę įsidarbinti, gauti legalų pragyvenimo šaltinį bei integruotis į darbo rinką, kas paneigia teismo hipotetinius svarstymus dėl neteisėto pajamų šaltinio poreikio. Kaltinamasis praeityje dirbo, turėjo legalių pajamų, kas rodo, jog kaltinamasis neturėjo išankstinių nuostatų prieš darbą. Darbo pasiūlymas yra svarbus veiksnys, mažinantis bet kokią riziką, jog kaltinamasis laisvėje darytų naujas nusikalstamas veikas. Teismas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų abejoti įmonės valia dėl darbo pasiūlymo. Be to, pažymima tai, jog įstatymas nereikalauja garantuoto ilgalaikio užimtumo ir pakanka, kad asmuo turi realų ketinimą ir galimybę dirbti. Oficialaus dokumento neigimas, sukuriant įspūdį, jog teismui pateiktas pasiūlymas galimai netikras, netiesiogiai kaltina kaltinamąjį nesąžiningu procesiniu elgesiu, kas pažeidžia įrodymų vertinimo taisykles.

3.7. Skunde atkreipiamas dėmesys į skirtingus teismų sprendimus dėl skiriamos kardomosios priemonės termino, kadangi ankstesnis teismas, vertindamas tas pačias aplinkybes, suėmimą kaltinamajam pratęsė vienam mėnesiui, tuo tarpu skundžiama nutartimi suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams. Esmingai pasikeitusių faktinių aplinkybių, suponuojančių ilgesnį suėmimo terminą, teismas nenustatė.

3.8. Skundo autoriaus teigimu, dalis skundžiamos nutarties motyvų leidžia kelti klausimą dėl galimo šališkumo, kai teismas kategoriškai teigia, jog tik izoliacija gali daryti poveikį kaltinamajam – iš anksto atskleidžia nuostatas dėl teisinių priemonių rūšies parinkimo, todėl tokia formuluotė suponuoja galimą išankstinį nusistatymą dėl būsimos bausmės rūšies.

3.9. Teismas nepagrindė, kodėl šiuo atveju BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti taikant švelnesnes kardomąsias priemones. Intensyvios priežiūros turinys ir jo techninės charakteristikos akivaizdžiai užkirstų kelią naujų nusikalstamų veikų darymui, nes kaltinamajam būnant intensyvioje priežiūroje, šis negalėtų išvykti iš savo gyvenamosios vietos. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju nėra išimtinių aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių kaltinamasis turi būti laikomas suimtas.

4. Atsiliepimų į kaltinamojo D. D. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno skundą negauta.

5. Kitų proceso dalyvių atsiliepimų, prašymų ir pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

6. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti, kadangi tik tokia – griežčiausia kardomoji priemonė gali užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų pasiekimą. D. D. praeityje eilę kartų teistas, taip pat ir dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, taigi, savo elgesio nekoreguoja, svarbu tai, kad jo atžvilgiu priimtas ir dar vienas apkaltinamasis nuosprendis, kuris nors nėra įsiteisėjęs, tačiau jo kaltinamasis neskundė, jo veikos sistemingos.

7. Kaltinamojo gynėja prašė skundą tenkinti jame nurodytais pagrindais, kadangi proceso tikslų galima pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis – intensyvia priežiūra ar namų areštu.

Kaltinamojo D. D. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno skundas atmetamas.

8. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 18 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta. Kaltinamajam D. D. pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą 2 (dviems) mėnesiams, apylinkės teismas iš esmės tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, laikėsi Baudžiamojo proceso kodekso bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, taip pagrįstai siekiant kuo greičiau ir ekonomiškiau išnagrinėti šią baudžiamąją bylą.

9. Vadovaujantis BPK 119 straipsnio nuostatomis kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.

10. Remiantis BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas. Nors šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas kaltės klausimas, tačiau teisėjų kolegija sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių D. D. grįsti kaltinimus dėl nurodytų nusikalstamų veikų. Tokie duomenys užfiksuoti kaltinamojo, nukentėjusiosios bei liudytojų apklausos protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose, specialisto išvadoje, kratos protokoluose bei kitoje rašytinėje bylos medžiagoje. Šios aplinkybės iš esmės nėra ginčijamos ir pateiktame skunde apygardos teismui. Taigi, BPK 121 straipsnio 2 dalies pažeidimai nenustatyti, o svarstant suėmimo skyrimo klausimą byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) sąlygų ir pagrindų nustatymu.

11. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 14 d. nutartimi kaltinamajam D. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 (dviejų) mėnesių terminui, nustačius, jog vis dar egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas, t. y., kuomet yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šį suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą apylinkės teismas nustatė teisingai, jis nėra išnykęs.

12. Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jei asmuo įtariamas (kaltinamas) padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Nagrinėjamu atveju D. D. yra kaltinamas padaręs vieną nesunkų (BK 286 straipsnis) ir vieną sunkų (BK 260 straipsnio 2 dalis) nusikaltimą. Sutiktina su skunde nurodytais argumentais, jog vien ši aplinkybė, nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas. Pažymėtina, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos šios aplinkybės buvo tinkamai įvertinos skundžiamą nutartį priėmusio teismo, kurių pagrindu pagrįstai konstatuota, jog egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindas.

13. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas įvertino tai, jog kaltinamasis D. D. praeityje teistas devynis kartus, paskutinį kartą įsiteisėjusiu 2022 m. birželio 27 d. nuosprendžiu. Nors skunde akcentuojama tai, jog ankstesni teistumai savaime nerodo kaltinamojo polinkio nusikalsti, visgi aukštesnysis teismas su šiais skundo argumentais sutikti neturi jokio pagrindo. Iš byloje esančių duomenų, matyti, jog pirmą kartą kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė dar būdamas nepilnametis, kuomet buvo nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje padarymo. Toliau sekė sistemingas nusikaltimų darymas, susijęs ne tik su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, tačiau buvo daromi ir turtinio pobūdžio nusikaltimai (22 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 2 dalis, 187 straipsnio 1 dalis). Skunde apygardos teismui pabrėžiama, jog kaltinamasis iš devynių teistumų tik du kartus buvo teistas už narkotinių medžiagų platinimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės tik dar labiau sustiprina manymą, jog netaikant D. D. pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, būdamas neizoliuotas, kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog kaltinamojo atžvilgiu viso priimti penki įsiteisėję nuosprendžiai, kuriais jis nuteistas už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, t. y. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Skundžiamoje nutartyje, aptartas ir kaltinamojo atžvilgiu priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 8 d. nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Nors minėtas nuosprendis neįsiteisėjęs, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės pagrįstai pripažintos, kaip kaltinamąjį charakterizuojančios neigiamai, į šią aplinkybę visiškai pagrįstai dėmesį teismo posėdyje atkreipė ir prokuroras. Vien tai, jog apylinkės teismas įvertino tai, jog D. D. atžvilgiu yra priimtas dar neįsiteisėjęs teismo nuosprendis, nesudaro pagrindo manyti, jog vertinant šiuos duomenis kartu su kitais kaltinamąjį charakterizuojančiais duomenimis, buvo pažeistos baudžiamojo proceso teisės normos. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės taip pat gali būti vertinamos sprendžiant apie galimų naujų veikų padarymo riziką, kuri, priešingai nei teismo posėdyje nurodė gynėja, yra reali. Visos šios aplinkybės neabejotinai charakterizuoja kaltinamąjį kaip asmenį, turintį polinkį nusikalsti bei rodo, jog D. D. išvadų iš ankstesnių teistumų ir jo teisių suvaržymų galimai nėra padaręs.

14. Skunde apygardos teismui, viena vertus akcentuojamas kaltinamojo pozityvus elgesys suėmime – dalyvavimas mokymuose, sporto veikloje, kita vertus, teigiama, jog apylinkės teismas neįvertino to, jog praeityje padaryta nusikalstama veika buvo susijusi su buvimu būtent laisvės atėmimo vietoje, kurioje nusikalstamo elgesio riziką didina institucinei aplinkai būdingi veiksniai. Skundo autoriaus teigimu, tokios sąlygos savaime negali būti tapatinamos su elgesio rizika laisvėje, kur kaltinamasis turi galimybes gyventi su sutuoktine, pas motiną, integruotis per darbo santykius ir išlaikyti socialinius ryšius su sutuoktine.

15. Nesutinkant su šiais skundo argumentais, visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog kiekvienas nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę struktūrizuotoje įstaigoje privalo pats dėti maksimalias pastangas siekiant pozityvios resocializacijos, pakeisti savo elgesį bei stengtis nedaryti jokių naujų nusikaltimų. Antra, skunde nurodomos aplinkybės – gyvenamosios vietos turėjimas, ryšių palaikymas su motina, sutuoktine ar tai, kad kaltinamasis turi vaiką, akivaizdu, jog nebuvo esminiai veiksniai sulaikantys nuo šiuo atveju galimai nusikalstamų veikų padarymo, dėl ko abejotina, jog ir šiuo metu tai gali būti apsauginiai veiksniai eliminuojantys nusikaltimų darymą.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamojo galimai padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 2 dalyje, nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o buvo iš anksto suplanuota. Be to, pritartina apylinkės teismo išvadai, jog byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog D. D. daromos nusikalstamos veikos tampa vis pavojingesnės visuomenei. Tą rodo ir jo elgesys, kaip kaltinama, aktyviai pasipriešinant policijos pareigūnėms. Šiuo atveju, kaip jau minėta, D. D. kaltinamas ne tik nesunkaus, tačiau ir sunkaus nusikaltimo padarymu, t. y. didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Nors skunde pažymima tai, jog nagrinėjamu atveju šioje baudžiamojoje byloje egzistuoja teisinės prielaidos perkvalifikuoti veiką iš sunkaus į nesunkų nusikaltimą, tačiau aukštesnysis teismas, nagrinėjamu atveju nesprendžia nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimo, į šias aplinkybes dėmesį teismo posėdyje atkreipė ir prokuroras. Jau aukščiau šioje nutartyje aptartais duomenimis nustatyta, jog sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (tęsimo), yra pakankamai duomenų, leidžiančių grįsti kaltinimą D. D..

17. Teisėjų kolegija, sutinka ir su apylinkės teismo išvada, jog yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje D. D. gali ir toliau vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas, kas gali paskatinti naujų nusikaltimų darymą. Iš 2025 m. lapkričio 13 d. teismo posėdžio protokolo, kuomet buvo svarstomas klausimas dėl kardomosios priemonės – suėmimo tolimesnio taikymo, kaltinamasis pripažino, kad būdamas laisvėje turėjo priklausomybę. Ir nors teigė, jog šiuo metu priklausomybės narkotinėms medžiagoms neturi, visgi taip pat nurodė, jog būdamas laisvėje kreiptųsi į tam skirtas įstaigas dėl gydymosi nuo priklausomybės. Nepaisant to, byloje nėra jokių duomenų apie tokių ketinimų tikrumą. Atsižvelgiant į tai, jog D. D. ne kartą buvo teistas už narkotinių medžiagų disponavimą, tarp jų ir neturint tikslo jų platinti, kas tik patvirtina tai, jog kaltinamasis išties būdamas laisvėje buvo linkęs vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas, kas ir lėmė nusikaltimų darymą, be to, yra baustas ir administracine tvarka už neteisėtą narkotinių medžiagų vartojimą, pagrįstai manytina, jog būdamas laisvėje, kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai laikomi perspektyviniu pagrindu, t. y. remiantis pagrįstu spėjimu, prielaida, kad kaltinamasis gali imtis neigiamų veiksmų ateityje, o tokių duomenų, aptariamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu yra pakankamai.

18. Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrįstumo, svarbu įvertinti ir tai, jog D. D. niekur nedirba, duomenų apie gaunamas legalias pajamas galimai padaryto nusikaltimo metu, byloje nėra. Nors skunde nurodoma, jog kaltinamasis yra dirbęs, gavęs legalias pajamas, tačiau iš SODROS duomenų apie asmenį išrašo matyti, jog paskutinė darbovietė, kurioje dirbo D. D. buvo laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 16 d. iki 2024 m. rugpjūčio 22 d., prieš tai trumpą laikotarpį kaltinamasis buvo dirbęs 2021 metais bei 2018 metais. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis neturi stabilaus ir legalaus pragyvenimo šaltinio. Taigi, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog yra pagrindo manyti, jog būdamas laisvėje lėšas pragyvenimui jis galėtų mėginti įgyti neteisėtu būdu.

19. Priešingos išvados neleidžia daryti ir byloje pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kurioje nurodoma, kad bendrovė įdarbintų D. D., jei jam būtų paskirta kita švelnesnė kardomoji priemonė. Pateikti duomenys yra vertinamojo pobūdžio, ir teisėjų kolegijos vertinimu, minėta pažyma nėra įpareigojanti, jokių darbo santykių nesukuria. Atsižvelgiant į tai, aukštesnysis teismas sprendžia, jog šie duomenys pagrįstai nebuvo vertinami kaip apsauginiu veiksniu, galinčiu užkardyti galimą naujų nusikaltimų darymą.

20. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir dėl to, jog ankstesniais teismų sprendimais, kardomosios priemonės terminas buvo pratęsiamas trumpesniam terminui nei šia skundžiama nutartimi, nors jokios faktinės aplinkybės nėra pasikeitusios.

21. Iš apygardos teismui kartu su skundu pateiktų duomenų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog po to kuomet baudžiamoji byla buvo grąžinta prokurorui bei vėl su kaltinamuoju aktu perduota teismui, 2025 m. lapkričio 14 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (2025 m. gruodžio 8 d. ir 2025 m. gruodžio 11 d.). Taigi, iš esmės bylos nagrinėjimas teisme dar nėra pradėtas, įrodymų tyrimas nėra atliktas, bylos nagrinėjimas teisme yra pradinėje stadijoje, dėl ko pagrįstai manytina, jog nustatytas dviejų mėnesių suėmimo termino pratęsimas, po to, kai baudžiamoji byla vėl gauta Kauno apylinkės teisme, yra pagrįstas. Šiuo metu kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė bei nustatytas jos terminas yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

22. Įvertinus aptartas aplinkybes, t. y. kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, inkriminuojamų nusikaltimų sunkumą, padarymo aplinkybes, aukštesniojo teismo vertinimu, kaltinamojo gynėjo prašoma kita švelnesnė priemonė, pavyzdžiui intensyvi priežiūra ar namų areštas nebūtų pakankama sulaikyti asmenį nuo naujų nusikaltimų darymo. Teisėjų kolegijos manymu, švelnesnės kardomosios priemonės ar jų kompleksas, nebūtų efektyvios, kadangi tai neeliminuotų naujų nusikaltimų darymo galimybės bei jas taikant kardomųjų priemonių tikslai šioje proceso stadijoje nebūtų pasiekti. Skunde nurodomos aplinkybės, jog kaltinamasis turi gyvenamąją vietą, būdamas laisvėje gyventų pas savo motiną, iš esmės nepatvirtina to, jog tai eliminuotų BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte egzistuojantį pagrindą. Kaip ir nurodoma skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, narkotinės medžiagos, kurių disponavimu yra kaltinamas D. D. buvo rastos būtent jo motinai priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės tik patvirtina, jog tai kaltinamojo nesulaikė nuo galimai padarytos sunkesnės nusikalstamos veikos, kuria jis yra kaltinamas.

23. Tai, jog apylinkės teismas sprendė, jog švelnesnės kardomosios priemonės neužtikrins BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, nurodant, jog tik izoliacija gali daryti poveikį kaltinamajam, nesudaro pagrindo spręsti, jog yra suponuojamas išankstinis nusistatymas dėl būsimos bausmės rūšies paskyrimo. Aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai nei nurodoma skunde, nėra pagrindo spręsti, jog darydamas šias išvadas, apylinkės teismas buvo šališkas. Vien tai, jog priimtas sprendimas neatitinka kaltinamojo bei jo gynėjo lūkesčių, nesudaro pagrindo manyti, jog procesinis sprendimas priimtas šališko teismo. Atkreiptinas dėmesys, jog šioje stadijoje, nei apylinkės teismas, nei skundą nagrinėjantis apygardos teismas, nesprendžia D. D. kaltės klausimo ar juolab jam galimos bausmės skyrimo.

24. Neabejotina, jog griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas suvaržo kaltinamojo teises, tačiau atsižvelgiant į jo galimai įvykdytas nusikalstamas veikas, jų pobūdį, sunkumą, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, polinkį sistemingai nusikalsti, teisėjų kolegija sprendžia, kad D. D. teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Pagrįstai manytina, jog skunde akcentuojamos aplinkybės dėl gyvenamosios vietos turėjimo, socialinių ryšių palaikymo su artimaisiais, nėra pakankamas pagrindas šioje baudžiamosios bylos stadijoje kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti švelnesne kardomąja priemone ar jų kompleksu, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 14 d. nutartis laikytina pagrįsta, ją naikinti kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo D. D. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 14 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.