Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-213-356/2009 pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui A. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, turto padalijimo, išlaikymo sutuoktinei priteisimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą, atsakovo atstovo, ieškovės paaiškinimus

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal civilinio kodekso (toliau CK) trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta tiek dėl vieno, tiek dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, o atsakovas atsikirsdamas į ieškinį bei bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad šeima iširo dėl ieškovės kaltės. Nagrinėjant šeimos bylas, nepaneigiant jų dispozityvaus pobūdžio, teismui skirtas aktyvus vaidmuo ir tai įgalina teismą išspręsti klausimą dėl santuokos nutraukimo ir kitu, nei ieškovas nurodo, pagrindu (CPK 376 str). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad atsakovas dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas numatytas CK 3.27 str., 3.30 str., ir kad dėl tokio jo elgesio bendras šalių gyvenimas tapo negalimas. Teismas darė išvadą, jog ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo atsakovas neįrodė. Su šia išvada kolegija sutinka iš dalies. Byloje nustatyta, kad šalys susituokė po trijų mėnesių pažinties ir apsigyveno pas ieškovės tėvus vieno kambario bute (b.l. 32 -33, 34). Atsakovas nurodo, kad ieškovė nebuvo savarankiška, klausė tik tėvų patarimų ir nurodymų, dėl ko prasidėjo sutuoktinių nesutarimai. Ieškovė ir apeliacinės instancijos teismui nepaneigė, kad gyventi atskirai nuo tėvų ar apsigyventi 3 kambarių atsakovo tėvo bute, tačiau kitame mieste, ji nesutiko. CK 3.60 straipsnio 2 dalis kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinių pareigas numato CK 3.26-3.30; 3.35-3.36, 3.85, 3.92 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Prašydama nutraukti santuoką dėl sutuoktinio (atsakovo) kaltės, V. V. nurodė, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas (nesirūpino šeima, paskutiniu metu buvo neištikimas, paliko šeimą, nesirūpino vaiko priežiūra, auklėjimu), todėl bendras gyvenimas tapo negalimas. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad byloje pateikti įrodymai neleidžia preziumuoti esant atsakovo kaltę, tai yra kad paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). Šią teismo išvadą kolegija laiko pagrįsta, nes atsakovas išsikėlė gyventi atskirai iš dalies dėl nesutarimų su ieškovės tėvais, o vaiko išlaikymui teikia lėšas nuo 2008 m. gegužės mėn. (b.l. 116-118). Tačiau kolegija nesutinka su teismo išvada, kad tik atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas numatytas CK 3.27 str., 3.30 str., ir kad dėl tokio jo elgesio bendras šalių gyvenimas tapo negalimas. Iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, matyti, kad ir ieškovė V. V. savo elgesiu neprisidėjo prie šeimos išsaugojimo, nesutiko su atsakovo siūlymu gyventi atskirai nuo jos tėvų ir geresnėmis sąlygomis, sutuoktiniui išėjus gyventi atskirai, neleido bendrauti su vaiku, konfliktavo. Įstatyme įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi ir visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymais, daro išvadą, kad dėl santuokos iširimo kalti yra abu sutuoktiniai. Kolegija mano, kad šalių santuokos iširimo priežastis šiuo konkrečiu atveju yra ne tik atsakovo kaltė, kurią ieškovė įrodinėjo artimųjų liudytojų P. D. ir P. D., Ž. D., E. Š. parodymais, bet ir pačios ieškovės nenoras kartu su sutuoktiniu spręsti šeimoje kilusias problemas bendru sutarimu, ieškant kompromisų. Byloje nustatyta, kad šalių santuoka buvo sudaryta paskubomis, dėl ieškovės nėštumo, neturint savo būsto bei gimus vaikui, jauna šeima susidūrė su rūpesčiais, kuriuos turėjo spręsti tik abu sutuoktiniai, be to, ieškovė nepakankamai moraliai rėmė atsakovą. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog abi šalys nebuvo lojalios ir nepakankamai gerbė viena kitą, nepakankamai prisidėjo prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo ir tai bendrą sutuoktinių gyvenimą darė negalimu. Dėl paminėto, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta santuoką tarp šalių nutraukti dėl atsakovo A. V. kaltės, keistina, pripažįstant, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 1 d., 2 d.).

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Išlaikymo pagrindinis tikslas yra maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šalių mažamečio sūnaus poreikius, atsižvelgė į tai, kad jis turi sveikatos problemų, t.y., įgimtą stuburo iškrypimą, vaikui nustatytas lengvas neįgalumo laipsnis, todėl, be įprastų išlaidų vaiko poreikiams patenkinti, yra būtinos išlaidos jo sveikatos užtikrinimui ir gydymui (pagerintam maistui, vaistams, vitaminams, fizioterapijos procedūroms, masažams, kelionėms į gydymo įstaigas), išlaidos specialiai ortopedinei avalynei. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad mažamečio vaiko poreikiai dėl jo sveikatos būklės yra didesni nei kitų tokio pat amžiaus vaikų, darė pagrįstą išvadą, kad vaiko išlaikymui yra reikalingos lėšos didesnės nei viena minimali mėnesio alga (800 Lt). Priteisdamas iš atsakovo išlaikymo dydį, teismas atsižvelgė į vaikui valstybės mokamas išmokas, ieškovės sveikatos būklę ir darė pagrįstą išvadą, kad atsakovas mažamečio vaiko išlaikymui turi galimybę skirti 350 Lt kas mėnesį (b.l.14, 19, 29, 39, 78, 86). Nors atsakovas teigia, kad jis gauna tik minimalią algą ir atskaičius mokesčius bei priteistą išlaikymą vaikui, pačiam pragyvenimui lieka nedidelė lėšų dalis, tačiau nustatant jo galimybę teikti išlaikymą būtina vertinti ne tik A. V. turimą turtą ir gaunamas pajamas, bet ir tai, kokių jis ėmėsi priemonių, kad gautų pajamas, atitinkančias jo amžių bei profesines galimybes, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas sergančiam vaikui. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti sūnaus turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (dėl amžiaus, sveikatos, negalėjimo gauti geriau apmokamo darbo ir kt.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Įvertintina aplinkybė, kad šalių sūnaus gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, todėl jai tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis sūnumi, kurių nekompensuoja išlaikymo priteisimas, todėl siekiant užtikrinti sveikatos problemų turinčio mažamečio sūnaus poreikius ir sudaryti jam tinkamas sąlygas visapusiškam vystymuisi, atsakovas privalo ir pats dėti didesnes pastangas susirasti geriau apmokamą darbą. Dėl paminėtų motyvų, atsakovo prašymas sumažinti priteisto išlaikymo dydį, atmestinas.

CK 3.72 straipsnio 1, 2, 8 dalyse nustatyta, kad teismas priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jei išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti. Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės, o sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą. Byloje nustatyta, kad ieškovė V. V. viena augina bendrą su atsakovu mažametį vaiką, ieškovei nustatytas 35 procentų darbingumas, gauna 540 Lt dydžio darbingumo netekimo pensiją (b.l. 16, 86). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ieškovė nurodė, kad šiuo metu dirba UAB „Ermitažas“ Vilniuje ir gauna minimalią algą. Šią aplinkybę patvirtina ir VSDFV registro pažyma apie asmens įsidarbinimą, kuri patvirtina, kad nuo 2009-07-23 ieškovė dirba jos nurodytoje bendrovėje (b.l. 190). Kadangi ieškovės pajamos šiuo metu yra apie 1 200 Lt, o atsakovas gauna minimalią algą, kurios dydžio neginčijamais įrodymais ieškovė nepaneigė ir jos dalis skiriama vaiko išlaikymui, kolegija konstatuoja, jog ieškovės gaunamos pajamos nuo 2009-07-23 yra didesnės nei atsakovo ir ji yra pajėgi šiuo metu save išlaikyti (b.l.14, 19, 29, 39, 78, 86). Be to, įvertinus, jog santuoka nutrauktina dėl abiejų kaltės ir iki įsidarbinant ieškovė gaudavo 540 Lt dydžio darbingumo netekimo pensiją bei nepaneigta, jog atsakovo gaunamas darbo užmokestis neviršijo minimalios mėnesinės algos, priteisti išlaikymą V. V. ir iki jos įsidarbinimo dienos, nėra pagrindo. Dėl aukščiau paminėtų motyvų sprendimo dalis dėl išlaikymo iš atsakovo priteisimo V. V. naudai, keistina ir ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Įvertinus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keistinas, keistina ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų bei atstovavimo išlaidų priteisimo - priteistas iš A. V. valstybei 181 Lt žyminis mokestis mažintinas iki 166,50 Lt (350 x 12+1 350), o ieškovės V. V. naudai priteistos 500 Lt bylinėjimosi išlaidos mažintos iki 300 Lt. Kadangi V. V. ieškinys patenkintas iš dalies, atsakovo naudai iš ieškovės priteistina 1000 Lt atstovavimo išlaidų.

Kadangi atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, todėl įvertinus šalių turėtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme ir patenkintų reikalavimų dalį, iš ieškovės V. V. atsakovui A. V. priteistina 221,30 Lt (150 x 20 x0,03 proc.+131,3) žyminio mokesčio bei 500 Lt atstovavimo išlaidų (CPK 98 str., b.l. 182, 192).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 3 punktu teisėjų kolegija

nutarė:

Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo V. V. iš atsakovo A. V. priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pakeisti.

Santuoką tarp A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) laikyti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

V. V. naudai iš atsakovo A. V. priteistą išlaikymą po 150 Lt kas mėnesį nuo 2008-11-14 iki 2010-07-04 panaikinti ir šioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteistą iš A. V. valstybei 181 Lt žyminį mokestį sumažinti iki 166,50 Lt (vieno šimto šešiasdešimt šešių Lt 50 ct), o ieškovės V. V. naudai iš atsakovo priteistas 500 Lt bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 300 Lt (trijų šimtų Lt).

Priteisti iš ieškovės V. V. 1 000 Lt atstovavimo išlaidų atsakovo A. V. naudai.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės V. V. atsakovo A. V. naudai 221,30 Lt (du šimtus dvidešimt vieną Lt 30 ct) žyminio mokesčio bei 500 Lt (penkis šimtus Lt) atstovavimo išlaidų.