Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-06-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-73/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-16
Bylos Nr.
1S-73/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rūta Mickevičienė
Kategorijos
Byla Nr. 1S-73/2008
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3 (N)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. birželio 16 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėja Rūta Mickevičienė,sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,dalyvaujant prokurorei Nijolei Frolovai,gynėjai Jolantai Savickaitei,

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo (skundžiamos nutarties priėmimo metu – įtariamojo) R. T. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria R. T. , kaltinamam padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 260 str. 1 d., kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2008 m. gegužės 17 d.

Teisėja, išnagrinėjusi kaltinamojo skundą ir susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. kaltinamas tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu, tiksliai nenustatytu laiku, turėdamas tikslą platinti, iš nenustatyto šaltinio neteisėtai įgijo 29,92 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurias neteisėtai, nenustatytu būdu parsigabeno iki savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai įgytą ir gabentą narkotinę medžiagą laikė, kuomet dalį narkotinės medžiagos – 28,66 g kanapių ir jų dalių, 2007 m. spalio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, perdavė T. B. , o 2007 m. lapkričio 16 d. likusią dalį narkotinės medžiagos – 1,26 g kanapių ir jų dalių, paėmęs iš savo namų, neteisėtai nešėsi iki (duomenys neskelbtini) mieste, kuomet jį sulaikė policijos pareigūnai; dalis neteisėtai įgytos, gabentos ir laikytos narkotinės medžiagos asmens kratos metu buvo rasta ir paimta, t. y. šiais veiksmais R. T. kaltinamas padaręs LR BK 260 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Kaltinamasis R. T. 2007-11-16 buvo laikinai sulaikytas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-11-17 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis nutartimis buvo tęsiamas iki 2008-05-17.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2008 m. gegužės 14 d. nutartimi kaltinamajam R. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Nutartyje išdėstomi faktiniai duomenys, patvirtinantys, jog R. T. pagrįstai kaltinamas padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą (kaltinamojo asmens kratos protokolas, kaltinamųjų apklausos protokolai, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui apžiūros protokolai, specialistų išvados, kiti bylos duomenys). Teismo teigimu, suėmimo paskyrimo bei vėlesnio termino pratęsimo pagrindai nėra išnykę: R. T. kaltinamas padaręs sunkų tyčinį nusikaltimą, už kurį įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę iki 8 metų, todėl vien galimos bausmės griežtumas bei aplinkybės, kad kaltinamasis nors ir turi gyvenamąją vietą, yra registruotas darbo biržoje, tačiau anksčiau teistas, nusikalstamą veiką, kurios padarymu kaltinamas šiuo metu, padarė praėjus labai trumpam laikotarpiui po jo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, turėdamas neišnykusį teistumą už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, be to, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, ši veika galimai susijusi su jo pragyvenimo lėšų gavimu, nevedęs, nesaistomas socialiniais ryšiais, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis R. T. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei darys naujus labai sunkius, sunkius ar kitus LR BPK 122 str. 4 d. numatytus apysunkius nusikaltimus ir to užkardyti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima. Nutartyje atkreipiamas dėmesys, kad byloje yra faktinių duomenų, jog R. T. serga C hepatitu. Išdėstęs Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 19 str. 1 d. nuostatas, teismas pažymi, kad R. T. , ir būdamas suimtas, privalo būti tinkamai gydomas. Be to, pabrėžiama esant tikslinga atsižvelgti ir į tai, kad, kaip nurodė pats R. T. , šia liga jis susirgo dar atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį. Vadinasi, teismo manymu, jis šioje byloje kaltinamas nusikaltimo, kurį padarė jau sirgdamas, padarymu ir liga jokios teigiamos įtakos jo elgesiui jau atlikus anksčiau paskirtą bausmę neturėjo ir nesutrukdė padaryti naujo nusikaltimo. Tad teismas daro išvadą, kad aplinkybė apie kaltinamojo ligą nėra pagrindas pripažinti, jog vienas iš pagrindinių kardomosios priemonės tikslų – užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui, šiuo atveju gali būti pasiektas švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Šia nutartimi apygardos teismas pripažino bylą esant sudėtinga ir didelės apimties. Nutartyje detaliai išvardinami per paskutinius du kardomosios priemonės – suėmimo taikymo mėnesius atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai, taip pat pažymima, jog tyrimas nebaigtas dėl objektyvių priežasčių, t. y. iki šiol negautos 2008-01-10 ir 2008-01-23 paskirtų užduočių išvados, o jas atlikti numatoma iki 2008-06-01 (neturint nurodytų cheminės medžiagos profiliavimo ir cheminio narkotikų pėdsako tyrimo išvadų nėra galimybės pareikšti įtariamajam galutinų įtarimą bei tinkamai surašyti kaltinamąjį aktą, be to, baigus ikiteisminį tyrimą būtina įtariamąjį tinkamai supažindinti su bylos medžiaga). Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, taip pat tai, kad kaltinamasis aktas su bylos medžiaga teismui turi būti perduotas likus ne mažiau kaip 10 dienų iki suėmimo termino pabaigos, suėmimą terminą pratęsė trims mėnesiams.

Šalies argumentai

Skundu kaltinamasis R. T. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 14 d. d. nutartį, kuria jam kardomosios priemonės-suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Kategoriškai nesutinka su teismo išvada, jog jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir pabrėžia, kad vien nusikalstamos veikos sunkumas ir tai, kad už jos padarymą yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, neleidžia daryti tokios išvados. Be to, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, ruošiesi kurti šeimą, todėl yra susaistytas socialiniais ryšiais. Nuo pirmos apklausos davė parodymus, yra suinteresuotas, kad tyrimas būtų kuo greičiau baigtas. Pažymi, kad suėmimas netaikomas T. B. , nors tam yra visi reikiami pagrindai (jis nedirba, anksčiau ne kartą teistas, paskutinį kartą nuteistas laisvės atėmimo bausme jos vykdymą atidedant 1 metams, o įtarimai pastarajam pareikšti dar nepasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui). Kaltinamojo manymu, tokiu būdu pažeidžiamas lygybės prieš įstatymą principas, o prokuroras sąmoningai klaidina teismą neva neturint specialisto išvadų negalima jam pareikšti galutinio įtarimo, nors galutinis įtarimas jam įteiktas 2008-05-09, o po teismo posėdžio jam leista supažinti su byla.

Skunde akcentuojama, jog kaltinamasis serga C hepatitu, per visą suėmimo taikymo laikotarpį gydymas nepaskirtas, neaiški ir galima gydymo paskyrimo data. Pažymi, jog nors įstatymiškai jam ir turi būti užtikrintas tokios pačios kokybės gydymas kaip ir būnant laisvėje, tačiau taip nėra. Teigia, jog reikalingi vaistai yra brangūs, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – LAVL) jaučiamas lėšų stygius, todėl gydymas skiriamas ne visiems, kuriems jis yra reikalingas. Nurodo, kad LAVL medikai jį informavo, jog dėl lėšų trūkumo vaistų jis gali tikėtis ne anksčiau kaip po 2 metų. Tvirtina, kad jo liga yra lėtinė, gydymas reikalingas šiuo metu, kadangi vėliau mažėja tikimybė pasveikti.

Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo R. T. skundą atmesti, o gynėja prašė šį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. T. skundas atmetamas.

Panevėžio apygardos teismas 2008 m. gegužės 14 d. nutartimi kaltinamajam R. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę, LR BPK 121 str., 122 str., 127 str. reikalavimų nepažeidė.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas kaltinamajam R. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė nustatęs tam pagrindus, numatytus LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p., t. y. bėgs (slėpsis) nuo teismo (skundžiamos nutarties priėmimo metu, kuomet dar buvo nebaigtas ikiteisminis tyrimas, pagrįstai nurodyta, jog jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo) ir darys naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su išvada, jog R. T. bėgs (slėpsis) nuo teismo. Kaip matyti, jis kaltinamas padaręs sunkų tyčinį nusikaltimą (LR BK 11 str. 5 d.), už kurį numatyta griežčiausia laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų. Aukštesnės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime Nr. 50 išdėstytais išaiškinimais, pažymi, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriamos Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai ir jų pakanka daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Be to, kaip teisingai nutartyje nurodė apygardos teismas, kaltinamasis R. T. nėra susaistytas šeiminiais ryšiais (nevedęs), neturi nuolatinio darbo, todėl tai dar labiau sustiprina manymą, jog jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo. Tiesa, skunde kaltinamasis bando įtikinti teismą esą jis ketino kurti šeimą, tačiau toks jo teiginys apie ateityje dar tik planuojamus įvykius nepaneigia esant pagrindą, numatytą LR BPK 122 str. 1 d. 1 p.

Taip pat pagrįstas teismo manymas, jog R. T. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus. Kaltinamasis anksčiau teistas, svarbi aplinkybė ta, kad anksčiau jis buvo įvykdęs analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, kurios padarymu jis kaltinamas šioje byloje, t. y. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Teismas pagrįstai akcentavo ir tai, kad šiuo metu R. T. kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu praėjus labai trumpam laikotarpiui nuo tada, kai jis buvo paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, be to, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl pagrįstai manytina, kad būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus.

Šiuo metu baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas yra baigtas, 2008 m. gegužės 30 d. kaltinamasis aktas surašytas, 2008 m. birželio 2 d. byla perduota apygardos teismui, kuriame 2008 m. liepos 29 d. bus pradėtas teisminis bylos nagrinėjimas. Aplinkybė dėl ikiteisminio tyrimo pabaigimo niekaip nepaneigia būtinumo taikyti kaltinamajam kardomąją priemonę-suėmimą, kadangi tokį sprendimą pilnai pagrindžia LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatyti pagrindai, kurie motyvuotai aptarti tiek skundžiamoje apygardos teismo nutartyje, tiek ir šiame aukštesnės instancijos teismo sprendime.

Kaltinamasis skunde akcentuoja tai, kad kitas kaltinamasis T. B. nėra suimtas, nors šios kardomosios priemonės taikymui, kaltinamojo R. T. manymu, yra visi pagrindai (ne kartą teistas, kaltinamas nusikaltimo padarymu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nedirba). Pažymėtina, kad kardomosios priemonės taikymo klausimas kiekvienu atveju yra sprendžiamas individualiai, įvertinant visas būtinas aplinkybes. Tas faktas, kad vienam kaltinamajam yra pritaikytas suėmimas, anaiptol nereiškia, kad ir kitiems kaltinamiesiems būtina taikyti minėtą kardomąją priemonę. Kiekvienu atveju yra individualiai sprendžiama, ar būtina taikyti kaltinamajam (įtariamajam) kardomąją priemonę, ir, nustačius esant jos taikymo būtinybę, yra parenkama labiausiai tinkama kardomoji priemonė. Šiuo atveju aukštesnės instancijos teismas tikrina Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. T. pratęstas suėmimo terminas, pagrįstumą ir teisėtumą, o ne sprendžia klausimą dėl kaltinamajam T. B. taikytinos kardomosios priemonės.

Kaltinamojo tvirtinimu, suėmimo sąlygomis jam nėra užtikrinamas tinkamas diagnozuotos ligos (C hepatito) gydymas. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis R. T. iš tiesų serga hepatitu C, tačiau su kaltinamojo argumentu, jog jam nėra užtikrinamas gydymas sutikti negalima. Antai iš LAVL rašto Nr. 7/01-769 matyti, jog pablogėjus kaltinamojo sveikatai Šiaulių tardymo izoliatoriaus sveikatos priežiūros tarnyba jį nukreipė į laisvės atėmimo vietų ligoninę lėtiniam virusinio C hepatito specifiniam gydymui. Vadinasi, kaltinamojo sveikatos būklė yra stebima, o reikiamu atveju jam yra suteikiamas gydymas. Tad nėra jokio pagrindo teigti, jog R. T. neužtikrinamas gydymas. Ta aplinkybė, kad jis yra įrašytas į pacientų sąrašą priešvirusiniam gydymui gauti anaiptol nereiškia, jog jam dėl lėšų stygiaus nesuteikiamas gydymas. Pacientų sąrašas gydymui gauti yra sudarytas atsižvelgiant į VšĮ Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės infektologų konsiliumo rekomendaciją. Į sąrašą yra įtraukti pacientai, kuriems reikalingas gydymas, kuris atėjus terminui yra paskiriamas. Ta aplinkybė, kad šiuo metu kaltinamajam R. T. dar nesuėjo terminas gydymui gauti, nereiškia, jog jam neužtikrinamas gydymas apskritai. Suėmimo taikymo faktas niekaip neįtakoja gydymo paskyrimo termino, o esant reikalui kaltinamajam visuomet bus užtikrinamas gydymas LAVL. Be to, apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad kaltinamasis R. T. C hepatitu susirgo dar atlikdamas bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, tačiau liga nesutrukdė atlikti tokius veiksmus, dėl kurių jis dabar kaltinamas padaręs LR BK 260 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų, todėl nėra teisinių argumentų naikinti nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

nutaria:

kaltinamojo R. T. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Rūta Mickevičienė