- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-12-21
- Bylos Nr.
- A15.-4440-1058/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Pažeidėjas
- M. R.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. R. 2018 m. sausio 21 d., apie 12.11 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įtariama neblaivi, nepaliko tarpo iš šono, atsitrenkė į pakeliamą užtvarą, toliau važiuodama atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Šiais veiksmais M. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 114, 126, 219, 221 ir 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.
Į teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jie buvo informuoti tinkamai bei laiku (b. l. 1), neatvykimo priežastys nežinomos, prašymai atidėti bylos nagrinėjimą negauti. Esant šioms aplinkybėms, teismas nutaria bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).
Tyrimo metu M. R. parodė, kad 2017 m. vasario 21 d. važiavo automobiliu „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš kiemo. Bėgo katinas, kad jo nepervažiuotų suko į kitą pusę ir užkabino pakeliamą užtvarą bei kitą mašiną. Galvojo sutiks kaimyną ir sumokės pinigus. Dėl pakeliamo užtvaro nurodė, kad jį ir taip reikia taisyti. Nurodė, kad alkoholį vartojo po eismo įvykio. Dėl įvykio gailisi (b. l. 11)
Be pačios M. R. prisipažinimo, jos kaltę padarius ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus patvirtina ir byloje esantys įrodymai: M. R. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 1); Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio A. K. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2018 m. sausio 21 d. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), apgadintas pakeliamas užtvaras ir automobilis „Skoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kitas nežinomas automobilis iš įvykio vietos pasišalino. Atvykus į vietą į pareigūnus kreipėsi B. V., kuri paaiškino, kad apie 10 val. girdėjo smūgį, po 2 valandų pastebėjo, kad apgadintas kieme esantis pakeliamas užtvaras. Vėlia kreipėsi automobilio „Skoda“ vairuotojas A. V., kuris paaiškino, kad rado apgadintą automobilį, kuris stovėjo šalia pakeliamo užtvaro. Apžiūrėjus pasišalinusio automobilio protektoriaus pėdsakus paliktus sniege, matėsi, kad galimai tas pats automobilis apgadinęs pakeliamą užtvarą atsitrenkė į automobilį „Skoda“. Įvykio vietoje liudytojų nebuvo, vieta nefilmuojama. Apie 14.40 val. į pareigūnus kreipėsi B. V. ir A. V., kurie nurodė galimai pasišalinusį automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo aikštelėje Mėsinių g. 11. Apžiūrėjus automobilį „Toyota“ matėsi, kad apgadinimai atitinka (matėsi geltonų dažų likučiai). Į įvykio vietą buvo iškviesta automobilio „Toyota“ vairuotoja M. R., kuriai buvo nustatytas 1,46 promilių girtumas. M. R. paaiškino, kad ryte atsitrenkė į pakeliamą užtvarą, tačiau, kad atsitrenkė į automobilį „Skoda“ nepajuto, apie įvykį nepranešė, dėl to kad norėjo vakare pakalbėti su gyventojais ir atlyginti žalą. M. R. paaiškino, kad alkoholį vartojo po eismo įvykio, kiek vartojo nepaaiškino (b. l. 5); iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad B. V. 2018 m. sausio 21 d., 12.14 val., Bendrajam pagalbos centrui pranešė, jog Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prieš valandą kažkoks automobilis išlaužė pakeliamą užtvarą vidiniame kieme (b. l. 6); eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuotos įvykio aplinkybės (b. l. 7); papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose nurodyta, kad automobiliui „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadinta priekinis ir užpakalinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, o automobiliui „Skoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės žibintas (b. l. 8); liudytojos B. V. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2018 m. sausio 21 d., apie 10 val. išgirdo ganą stiprų smūgį, pro savo buto langą pakeliamo užtvaro nemato. Maždaug už 2 val. išėjusi į kiemą pamatė, kad bromos šlagbaumas pusiau išverstas. Ant sniego matėsi automobilio protektoriaus vėžės, tiesiai priešais šlagbaumo stulpelį, vadinasi girdėtas smūgis buvo nuo automobilio, kai jis bandė išvažiuoti iš kiemo (b. l. 9); liudytojo A. V. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2018 m. sausio 20 d., apie 18 val. priparkavo automobilį „Skoda Superb“, valstybinsi Nr. (duomenys neskelbtini), išėjęs į lauką sausio 21 d., apie 13 val. pastebėjo apgadintą automobilio priekio dešinę pusę. Kieme buvo apgadintas ir pakeliamas įvažiavimo užtvaras (b. l. 10); VĮ „Regitra“ duomenų išrašas, kuriame nurodyta, kad automobilio „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininke yra M. R. (b. l. 14); transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad automobiliui „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas priekinis bamperis (dešinėje pusėje matėsi geltoni-oranžiniai dažų likučiai), apgadintas priekinis dešinės pusės sparnas bei galinis bamperis (b. l. 15); fotonuotraukos, iš kurių matyti, kokie apgadinimai padaryti pakeliamam užtvarui (b. l. 17); Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio A. K. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2018 m. sausio 21 d. forminant eismo įvykį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), o vėliau Mėsinių g. 11, eismo įvykio dalyvės buvo paprašyta pateikti vairuotojo pažymėjimą, tačiau M. R. paaiškino, kad jo neranda, galimai pametė, todėl vairuotojo pažymėjimo nepateikė (b. l. 30); alkotesterio duomenų išrašas, iš kurio matyti, kad M. R. 2018 m. sausio 21 d., 15:07:59 val. buvo nustatytas 1,46 promilių girtumas (b. l. 32); pranešimas apie draudimo išmoką už „Skoda Superb“, valstybinsi Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad padarytas nuostolis sudaro 2 264,16 EUR, minėta suma išmokėta UAB „ARX“ autoservisui (b. l. 35); Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės M. M. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad telefonu buvo susisiekta su I. B., kuri buvo nurodyta, kaip kontaktinis asmuo, teikiant prašymą dėl eismo ženklų įrengimo, kurie riboja motorinių transporto priemonių judėjimą kieme (duomenys neskelbtini), Vilniuje. I B. nurodė, kad pakeliamas užtvaras yra pakeistas, tačiau dokumentų, patvirtinančių darbų sąmatas, neturi ir nurodyti padarytos žalos dydžio negali (b. l. 38) bei kita rašytinė bylos medžiaga.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. KET 114 punktas numato, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams. KET 221 punktas numato pareigą su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iškart po eismo įvykio nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų atsakomybė už KET pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. R. vairuodama automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo pakankamai atidi, važiuodama nepaliko tarpo iš šono, atsitrenkė į pakeliamą užtvarą, tada važiuodama atbula atsitrenkė į stovintį automobilį „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Administracinėn atsakomybėn traukiama M. R. neneigė apgadinusi pakeliamą užtvarą ir kitą automobilį, apgadinimų faktą patvirtina ir transporto priemonės techninės apžiūros aktas, papildomi duomenys apie eismo įvykį, apgadinto pakeliamo užtvaro fotonuotrauka, tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, kad apgadinimai atitinka bei liudytojų parodymai. M. R. po eismo įvykio buvo nustatytas 1,46 promilių girtumas, ji pati taip pat neneigė vartojusi alkoholį po eismo įvykio. Atsakomybėn traukiama M. R. neabejotinai suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, ir turėjo pareigą iki šio eismo įvykio aplinkybių nustatymo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tačiau minėtos pareigos akivaizdžiai nesilaikė. Įvertinus išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad M. R. veiksmai pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį kvalifikuoti teisingai.
KET 222 punktas numato, kad tuo atveju, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus aukščiau išvardintos pareigos traktuojamas kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t. y. ANK 426 straipsnyje numatytas nusižengimas. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt.
Iš bylos medžiagos matyti, kad M. R., būdama atsakinga už eismo įvykį, nesustojo, nevertino savo veiksmais padarytos žalos, apie įvykį policijai nepranešė, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Iš liudytojos B. V. parodymų nustatyta, kad smūgis buvo stiprus, garsą ji girdėjo būdama bute. Taigi, nesuprasti, kad važiuodama užkabino pakeliamą užtvarą M. R. negalėjo. Pati M. R. neneigė apgadinusi kitą mašiną ir pakeliamą užtvarą, tačiau nurodė, kad vėliau tikėjosi, jog sutiks kaimynus ir atlygins padarytą žalą. Vis tik išvažiavusi iš įvykio vietos atsakomybėn traukiama M. R. nepaliko jokios informacijos, rodančios kad tai ji sukėlė eismo įvykį ir dėl žalos atlyginimo galima kreiptis būtent į ją, nepaliko jokių savo kontaktų, kad su ja būtų galima susisiekti, kas tik patvirtina jos tyčią pasišalinti bei išvengti atsakomybės. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad KET 222 punktas imperatyviai numato pareigą sukėlus eismo įvykį apie jį pranešti nukentėjusiajam, jeigu toks yra žinomas arba policijai. Šios pareigos M. R. neįvykdė. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pakeliamas užtvaras buvo apgadintas, dėl ko jį teko pakeisti, tačiau darbų sąmatos dokumentai nepateikti ir nėra galimybės nustatyti padarytos žalos dydžio. Kita vertus, iš byloje esančio rašto apie draudimo išmoką už „Skoda Superb“, valstybinsi Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad padarytas nuostolis sudaro 2 264,16 EUR, t. y. padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl M. R. veiksmai pasišalinus iš eismo įvykio vietos teisingai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį.
Taip pat M. R. buvo kaltinama tuo, kad nepateikė vairuotojo pažymėjimo, t. y. kaltinama pažeidus KET 16 punkto reikalavimus ir padariusi ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. KET 16 punktas numato pareigą vairuotojui su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Tame pačiame KET punkte nurodyta, kad tikrinančiam pareigūnui vairuotojas privalo paduoti dokumentus neišlipdamas iš transporto priemonės. Vairuotojui leidžiama išlipti iš transporto priemonės tik tikrinančiam pareigūnui leidus. Iš pareigūno A. K. tarnybinių pranešimų nustatyta, kad M. R. buvo iškviesta į įvykio vietą ir jos paprašyta pateikti vairuotojo pažymėjimą, tačiau pažymėjimo ji rasti negalėjo ir dėl to nepateikė. Teismas pažymi, kad nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimai. Minėto įstatymo 13 straipsnio 6 dalis numato, kad motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas, kuriam Lietuvos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja, neprivalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti vairuotojo pažymėjimo, jeigu jis pateikia galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Taigi naujai įsigaliojusi įstatymo pataisa nenumato imperatyvios pareigos su savimi turėti ir pareigūnams pateikti būtent vairuotojo pažymėjimą. Pagal ANK 3 straipsnio 2 dalį įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Taigi padaryti įstatymo pakeitimai taip pat suponuoja išvadą, jog M. R. negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn už vairuotojo pažymėjimo nepateikimą. Duomenų, kad M. R. nebūtų pateikusi jos asmens tapatybę patvirtinančio dokumento byloje nėra, todėl šios aplinkybės vertintinos atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad nepadaryta veika turinti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, požymių ir administracinė bylą šioje dalyje nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padaryti du administraciniai nusižengimai transporto srityje), jų padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad M. R. prisipažino padariusi nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkiančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama M. R. asmenybė – bausta administracine tvarka, ne kartą baustą už KET pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti M. R. paskyrus baudas didesnes už ANK 423 straipsnio 3 dalies, ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytų baudų minimumus, bet mažesnes už sankcijų vidurkius. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.
ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo atveju yra numatyta galimybė skirti administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki trejų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Tuo tarpu ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymo atveju privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Nagrinėjamu atveju M. R. padarė šiurkščius administracinius nusižengimus, nors anksčiau ji nėra bausta už analogiškų nusižengimų padarymą, tačiau ne kartą yra baustą už KET reikalavimų pažeidimus, tarp jų ir šiurkščius, kas rodo, jog M. R. elgiasi neatsakingai, yra linkusi pažeisti KET ir tai neleidžia jos charakterizuoti kaip išimtinai teigiamo kelių eismo dalyvio. Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad M. R. skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams.
ANK 423 straipsnio 3 dalyje bei 426 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų padarymo atveju yra numatyta galimybė skirti administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą (ANK 423 straipsnio 5 dalis, 426 straipsnio 8 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso atsakomybėn traukiamai M. R.. Vis tik įvertinus tai, kad už analogiškų nusižengimų padarymą M. R. bausta nebuvo, prisipažino padariusi nusižengimus ir nuoširdžiai gailėjosi, teismas sprendžia, kad skirti transporto priemonės konfiskavimą šiuo atveju netikslinga. Teismo įsitikinimu, šiuo atveju baudos bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo paskyrimas yra pakankami administracinio nubaudimo tikslams pasiekti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, 423 straipsnio 3 dalimi, 426 straipsnio 2 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
nutraukti M. R. administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį nesant administracinio nusižengimo požymių.
M. R. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jai 1 250 EUR dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams be transporto priemonės konfiskavimo.
M. R. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 950 EUR dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams ir be transporto priemonės konfiskavimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir M. R. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1 250 EUR dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams ir be transporto priemonės konfiskavimo.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –18077212415.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.