Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Alonos Romanovienės, sekretoriaujant Jelenai Ušakovai, dalyvaujant ieškovui V. B., jo atstovui adv. P. R. M., atsakovės IĮ J. P. kavinės „Žaluma“ atstovei J. P., atsakovės Palangos miesto savivaldybės atstovei I. G., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei V. V., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. B. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012-06-11 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovams IĮ J. P. kavinei „Žaluma“, Palangos miesto savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl potvarkio dalies panaikinimo ir žemės sklypo nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1994-06-16 potvarkio Nr. 116 ,,Dėl žemės sklypų‘‘ 2.3.2. punktą, pripažinti negaliojančia 1994-07-07 valstybinės žemės 224 m2 sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise daugiabutyje įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2009 m. prie minėto daugiabučio 13-to buto savininkai neteisėtai pasistatė priestatą ir aplink daugiabutį aptvėrė tvorą asmeninėms reikmėms, pasinaudodami atsakovės IĮ J. P. kavinės „Žaluma“ per vienasmenį organą – įmonės savininkę, susijusią su 13 buto savininkais, sudaryta žemės nuomos sutartimi. Tokiu būdu pažeista jo teisė įsigyti dalį žemės po namu ar proporcingai turimam buto plotui ją išsinuomoti. Apie tai, kad žemė išnuomota, sužinojo gavęs 2010-12-13 Nacionalinės žemės tarnybos raštą. Mano, kad valstybinės žemės sklypas prie daugiabučio negalėjo būti išnuomotas vienam iš patalpų savininkų, nepranešus kitiems savininkams, daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų ir pagrindinių namo konstrukcijų bendraturčiams. Ginčijami potvarkis bei nuomos sutartis prieštarauja 1994 m. galiojusio CK 96 str., nes žemė išnuomota pažeidžiant kitų patalpų savininkų teises įsigyti ar išsinuomoti valstybinės žemės sklypą. Išnuomojusi žemę, savivaldybė neteisėtai veikė vykdydama valstybės deleguotas funkcijas. Kadangi sklypas išnuomotas, nebegalima atlikti pastato renovacijos, remonto ir priežiūros darbų, o pastato sienos pelija, tai kenkia sveikatai, pažeidimai neleidžia prie laiptinės privažiuoti greitosios pagalbos automobiliui, gaisrinei. Pagal senojo CK 47 str., sandoris, neatitinkantis įstatymo reikalavimų, negalioja. Pagal Žemės nuomos įstatymo nuostatas nuomos sutartyje turėjo būti numatytas negalimumas vykdyti nuomojamame sklype statybas, tačiau tai nepadaryta. Žemės sklypo brėžinys turėjo būti suderintas su visais patalpų savininkais, neatlikti tikslūs geodeziniai matavimai ir nustatomos sklypo ribų posūkių taškų koordinatės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 1993-12-16 teismo sprendimu (t.1, b.l.42) buvo pripažinta atsakovei nuosavybės teisė į 48,71 kv. m patalpas. Ši patalpa buvo įregistruota viešame nekilnojamojo turto registre ( t.2, b.l.77). 1994-06-16 Palangos miesto valdyba nusprendė ne aukciono tvarka atsakovės įmonei išnuomoti 224 kv. m žemės sklypą, o 1994-07-07 sudaryta šio žemės sklypo nuomos sutartis (t.1, b.l.13-14). Ši sutartis įregistruota 1994-07-14 (t.1, b.l.131). 2010-03-30 Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus reikalavimas 2D-3323 per 6 mėnesius pašalinti savavališkos statybos padarinius ( t.1, b.l..25) buvo panaikintas 2011-03-31 įsakymu (t.3, b.l.78).

Bylos nagrinėjimo ribas civiliniame procese nustato šalys įgyvendindamos Civilinio proceso kodekse numatytas teises ir vykdydamos pareigas, šioje byloje yra iškeltas šalių privataus pobūdžio ginčas ir ši byla nėra tos kategorijos, kurioje teismo vaidmuo yra aktyvus. Teismo aktyvus vaidmuo pateisinamas viešuoju interesu šeimos, darbo, bankroto bylose. Tačiau ir šios kategorijos bylose nereiškia, kad teismas savo iniciatyva gali suformuluoti šalių reikalavimus. Šioje byloje ieškovas prašo pripažinti 1994-07-07 sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį negaliojančia 1964 m CK 47 str. pagrindu, t. y. kaip sandorį, neatitinkantį įstatymo reikalavimų, todėl pagal CK 1.7 str. suformuluotą civilinių įstatymų galiojimo laike taisyklę privalėjo įrodyti, kad ši sutartis jos sudarymo metu neatitiko įstatymo reikalavimų. Ginčo sandoris buvo sudarytas galiojant 1964 m. CK 47 str., 48 str., todėl šis pagrindas ir analizuotinas. Pagal šį pagrindą sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieštaravimu įstatymams, t. y. su vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką. Apie ginčijamo sandorio teisėtumą turi būti sprendžiama laikantis to sandorio sudarymo metu ir jo sudarymo vietoje galiojusių materialinės teisės normų, reglamentavusių sandorio formos bei turinio klausimus bei kitas sandorių galiojimo sąlygas, reikalavimų. Kiekvieno sandorio būtini elementai yra subjektai, jų valia ir jos išreiškimas, sandorio turinys ir forma. Kad sandoris galiotų, įstatymo reikalavimus turi atitikti visi jo elementai. Jeigu bent vienas sandorio elementas neatitinka įstatymo reikalavimų, sandoris laikomas negaliojančiu. Šioje byloje ieškovė pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles privalėjo įrodyti, kad ginčo nuomos sutartis prieštarauja įstatymų reikalavimams (1964 m. CK 47 str.) ar šis sandoris sudarytas turint aiškiai priešingą visuomenės interesams tikslą (1964 m. CK 48 str.), tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Ieškovas nurodo, kad ginčo sutartis prieštarauja Žemės nuomos įstatymo 4 str. 1d. 6p., nes negalėjo būti vykdomos statybos daugiabučio namo gyventojų naudojamame sklype, 1964 m. CK 122 str.1d., nes bendroji dalinė nuosavybė turėjo būti valdoma, ja naudojamasi visų jos dalyvių sutikimu ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-21 nutarimo Nr. 550 5 p. ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų brėžiniai turėjo būti parengiami Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. 1994-04-22 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 232 5.5.1p. buvo nurodyta, kad naudojamiems ūkinei –komercinei veiklai žemės sklypo ribos turi būti nustatytos Žemės ūkio ministerijos 1993-03-31 įsakymu Nr. 174 patvirtinta privatizuojamų žemės sklypų matavimo darbų metodika, kurios esmė ta, kad ginčo žemės sklypo brėžinys turėjo būti suderintas su visais namo patalpų savininkais ir bendrų patalpų ir konstrukcijų bendraturčiais. Pagal paminėtos tvarkos 6 ir 7 p. Palangos miesto savivaldybė privalėjo įvertinti kiekvienam buto savininkui tenkančias sklypo dalis, nes ir gyventojai turėjo teisę išsinuomoti žemę prie namo. Įvertinusi paminėtus ieškovo nurodomus teisės aktus bei atsižvelgdama į aplinkybę, kad nė vienas iš daugiabučio namo gyventojų nesikreipė dėl žemės prie namo nuomos sutarties sudarymo, teisėjų kolegija pažymi, kad 1964 m. CK 47 straipsnyje buvo įtvirtintas sandorio negaliojimo dėl jo neatitikties įstatymo reikalavimams pagrindas. Ieškovas remiasi lydimojo teisės aktų - Vyriausybės nutarimo, Žemės ūkio ministro įsakymo nuostatų - pažeidimais, tačiau neįrodė, kokio konkretaus įstatymo normos pažeistos, sudarant ginčijamą žemės nuomos sutartį. Dėl to darytina išvada, kad dėl ginčo žemės nuomos sutarties negaliojimo pagrindas, įtvirtintas 1964 m. CK 47 str., yra neįrodytas. Ginčijamos 1994 m. liepos 7 d. žemės nuomos sutarties sudarymo metu žemės nuomos santykiai buvo reglamentuoti 1994-01-12 įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatyme, kurio 2 str. nustatė, kad žemės nuomos objektas yra valstybinės žemės sklypas, suformuotas pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą. Taip pat ginčo nuomos sutarties sudarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimas Nr. 550 ,,Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“, kuriame nustatyta, kokiais atvejais valstybinė žemė išnuomojama be aukciono ir aukciono tvarka. Nurodytu nutarimu ir patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklės. Pagal nurodytų teisės aktų nuostatas fiziniai ar juridiniai asmenys, turintys nuosavybės teise pastatų, kitų statinių ar įrenginių, turėjo teisę išsinuomoti žemės sklypą, reikalingą šiems objektams eksploatuoti ne aukciono tvarka. Byloje nustatyta, kad ginčo sutarties sudarymo metu nebuvo patvirtintas detalusis planas, o ginčo sklypas išnuomotas pagal suderintą schemą remiantis tuo metu galiojančiais teisės aktais (t.2, b.l.73). Pagal tvarkos 2 p. nuomojant valstybinę žemę ne žemės ūkio veiklai valstybei atstovavo atitinkamo miesto valdyba. Ginčo nuomos sutarties sudarymo metu galiojęs 1993 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ Nr. 550 7.1.2 papunktis numatė, kad valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai išnuomojami ne aukciono tvarka, naudojami žemės sklypai parduodami ar išnuomojami tik miestų (rajonų) valdyboms patvirtinus jų dydį, be to, naudojamais ne žemės ūkio paskirties sklypais laikomi žemės sklypai, kuriuos užima fiziniams ir juridiniams asmenims privatinės nuosavybės teise priklausantys pastatai, statiniai bei įrenginiai. Šioje byloje teisiška reikšminga aplinkybė, jog ieškovas ir kiti daugiabučio namo gyventojai dėl žemės sklypo , esančio prie namo, nuomos nesikreipė. Byloje įrodyta, kad Palangos miesto valdyba dėl ginčo nuomos priėmė potvarkį (t.1, b.l.13), nustatė šio sklypo dydį pagal vyr. architekto patvirtintą schemą (b.l.16), žemės sklypas prie daugiabučio namo tuo metu nebuvo suformuotas ir nėra suformuotas iki šiol, kiti daugiabučio namo gyventojai nesikreipė dėl žemės nuomos (t.2, b.l.73), todėl Palangos miesto savivaldybė įstatymų reikalavimų nepažeidė. Apeliacinio skundo motyvas, jog sudarant ginčo nuomos sutartį nebuvo gauti namo gyventojų sutikimai, yra neparemtas įstatymo. Ieškinyje nurodomas 1964 m. CK 122 str.1d. normos pažeidimas šiam teisiniam santykiui netaikomas, nes jis reglamentuoja bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio objekto valdymą, naudojimą ir disponavimą. Šiuo atveju ieškovas iškėlė ginčą dėl valstybinės žemės nuomos, o ne dėl bendro naudojimo patalpų , konstrukcijų su atsakove. Ši norma neįpareigojo sudarant ginčo nuomos sutartį gauti visų namo gyventojų sutikimą, byloje nustačius, kad ginčo sklypas nėra suformuotas iki šiol, kad gyventojai nesikreipė dėl jo nuomos, dėl žemės sklypo, skirto daugiabučiam namui, dydžio nustatymo, todėl reikalauti gyventojų sutikimo ginčo sutarties sudarymo metu Palangos miesto savivaldybei nebuvo teisinio pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys , kad ginčo sklypas nėra privatizuotas, nuoma yra laikinas naudojimasis turtu už užmokestį. Pažymėtina, kad sutarties pripažinimas negaliojančia ir sutarties nutraukimas yra skirtingi pažeistų teisių gynimo būdai, turintys esminių skirtumų. Jų teisinis reglamentavimas bei taikymo sąlygos yra skirtingi. Pagal CK 6.227 str. 1d. teisę pareikšti ieškinį dėl absoliutaus sutarties negaliojimo turi teisę visi asmenys, kurių teises ir teisėtus interesus ta sutartis pažeidė. Byloje ieškovas neįrodė, jog jis kreipėsi dėl žemės prie daugiabučio nuomos, dėl to, kad ketinama pradėti namo renovaciją ir ginčo žemės nuoma gali tam trukdyti, todėl ieškovas šioje byloje neįrodė, kad jo teisės dėl šios nuomos sutarties yra pažeistos. Kiti apeliacinio skundo motyvai yra reikšmingi nuomos sutarties nutraukimui. Pagal paminėto Vyriausybės nutarimo Nr. 550 16 p. parduoti ir išnuomoti ne aukciono tvarka arba aukciono tvarka žemės sklypai turi būti naudojami tik pagal savivaldybių nustatytą paskirtį, numatytą pirkimo arba nuomos sutartyse. Keisti paskirtį galima tik turint savivaldybės leidimą, todėl Palangos miesto savivaldybė, kaip asmuo, atsakingas už valstybinės žemės nuomą, nustačius aplinkybę dėl atsakovės įmonės veiklos pakeitimo bei kitas aplinkybes, įtvirtintas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 str. ir CK 6.564 str., turėtų spręsti šio sutarties tolesnį galiojimą, tačiau šioje byloje ieškovas nepareiškė ieškinio dėl nuomos sutarties nutraukimo, o šios sutarties negaliojimo pagal jos sudarymo metu galiojančius sandorio negaliojimo pagrindus neįrodė. Apeliacinio skundo motyvai dėl atsakovės statinių teisėtumo šioje byloje neanalizuotini, nes ieškovas iškėlė ginčą tik dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia. Statinių teisėtumas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinis skundas nagrinėtinas neperžiangiant ieškinio ribų. Žemės nuomos sutartis nutraukiama teismine tvarka arba valstybės institucijų sprendimu, todėl naikinti žemės nuomos sandorio nėra teisinio pagrindo, nes ieškovo teisės dėl būsimos namo renovacijos galės būti apgintos kitu būdu, jeigu jos bus pažeistos.

Iš ieškovo atsakovei priteistini 600 Lt išlaidų, turėtų ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, nes remiantis kvitu (t.2, b.l.53) įrodyta, jog atsakovė sumokėjo 1300 Lt advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme ( CPK 93 str. 3 d., 98 str.). Pagal LR CPK 98 str. 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir šių Rekomendacijų 7 p. numato, kad užmokesčio už teisinę pagalbą maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Ši suma nebuvo detalizuota, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į paminėtose rekomendacijose nurodytą maksimalią sumą - 1275 Lt - atsakovo procesiniam dokumentui paruošti, atsakovės prašymas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2012-06-11 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti J. P. iš V. B. 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.