Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Regina Pocienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-157-318/2013

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius Procesinio sprendimo kategorija:

2.1.7.4.; 2.1.3.1.; 2.4.6.4.1.

2013 m. sausio 4 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo S. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo S. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės iš dalies sudėtos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vienuolikai mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Č. nuteistas už tai, kad įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją, t.y. 2011-11-21 apie 01.00 val., Vilniuje, L. Asanavičiūtės gatvėje netoli namo, pažymėto Nr. 13A, priėjęs prie Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ketvirtos kuopos trečio būrio patrulio M. V. ir vyresniojo patrulio A. V., kurie tuo metu bendravo su D. V., inicijavo konfliktą bei vartodamas necenzūrinius žodžius minėtų policijos pareigūnų atžvilgiu įžeidė tarnybines pareigas ėjusius Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ketvirtos kuopos trečio būrio patrulį M. V. ir vyresnįjį patrulį A. V..

Be to, S. Č. nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, t.y. 2011-11-21 apie 01.00 val., Vilniuje, L. Asanavičiūtės gatvėje netoli namo, pažymėto Nr. 13A, priėjęs prie Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ketvirtos kuopos trečio būrio patrulio M. V. ir vyresniojo patrulio A. V. iniciavo žodinį konfliktą ir įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais pareigūnus, keletą kartu ranka patraukė už vyresniojo patrulio A. V. tarnybinės uniformos, mosikavo rankomis, siekdamas suduoti smūgius pastarajam pareigūnui į veido sritį, nepaklusęs pareigūnų reikalavimams nutraukti neteisėtus veiksmus ir, pareigūnams pranešus apie jo sulaikymą, pradėjo aktyviai priešintis, t.y. tampė už tarnybinės uniformos, mosikavo rankomis, norėdamas suduoti smūgius jį sulaikantiems pareigūnams. Tokiu būdu jis, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino tarnybines pareigas ėjusiems policijos pareigūnams.

Teismo posėdyje nuteistasis S. Č. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nukentėjusieji M. V. ir A. V. prašė nuteistojo skundą patenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. Č. apeliacinis skundas pagrįstas, todėl tenkintinas.

Vilniaus miesto antrasis apylinkės teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, tačiau netinkamai juos įvertinęs, padarė klaidingas išvadas, jog S. Č. veiksmuose yra BK 286 str. ir 290 str. numatytų nusikaltimų sudėtis, o ne administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 187 str. 1 d. ir 2 d. sudėtis.

S. Č. nuteistas dėl to, kad jis, vartodamas necenzūrinius žodžius, įžeidė tarnybines pareigas ėjusius policijos patrulius, o taip pat nepakluso pareigūnų teisėtiems reikalavimams nutraukti savo veiksmus, tampė už tarnybinės uniformos, mojavo rankomis, siekdamas suduoti smūgius jį sulaikantiems pareigūnams, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino tarnybines pareigas ėjusiems policijos pareigūnams.

S. Č. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikaltimų buvo grindžiama nukentėjusiųjų M. V. ir A. V. parodymais, liudytojo D. V. parodymais ir įvykio vietos apžiūros protokolu.

Nukentėjusysis M. V. parodė, kad 2011-11-20 jis dirbo Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4 kuopos 3 būrio patrulio pareigose. Tarnybos metu, 2011-11-21, apie 01.00 val., Vilniuje, prie L. Asanavičiūtės g. 13A namo pastebėjo važiuojamąja kelio dalimi einantį smarkiai apsvaigusį nuo alkoholio jaunuolį praskelta galva. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo D. V.. Privažiavę prie jo, pareigūnai paklausė, kas jam atsitiko. Pastarasis buvo agresyviai nusiteikęs, įžūliai atsikalbinėjo. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Belaukiant medicinos darbuotojų, prie jų priėjo kitas smarkiai nuo alkoholio apsvaigęs jaunuolis. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo S. Č.. Pastarasis pradėjo aiškinti: „.. ko jie prisikabino prie jo brolio...., tuoj atvažiuos jo komanda ir tada jiems bus blogai...., liepė paleisti jo brolį....“ savo kalboje jis vartojo daug necenzūrinių žodžių. Pradėjo tampyti pareigūną A. V. už tarnybinės striukės rankovės. S. Č. buvo įspėtas dėl neteisėto elgesio, tačiau pradėjo grasinti jam ir pareigūnui A. V., kad jo tėvas buvęs pareigūnas ir turi daug įtakingų pažįstamų, kad atleis juos iš darbo ir sumuš. A. V. jam paaiškino, kad jo brolio nesulaiko, tik iškvietė jam GMP, bet S. Č. neklausė, tęsė savo neteisėtus veiksmus, pradėjo aktyviau tampyti A. V. už tarnybinės striukės rankovės, mojavo rankomis, norėdamas suduoti kumščiais. Jis norėjo, kad vyras su praskelta galvą būtų paleistas. M. V. įspėjo, kad jis bus sulaikytas už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą, tačiau S. Č. į tai nereagavo. Sulaikant priešinosi, t.y. tampė už striukės, todėl buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai, ašarinės dujos bei antrankiai. Atvykus GMP, vyras praskelta galva nuvežtas į ligoninę lydint iškviestam kitam policijos ekipažui AP-60.

Nukentėjusysis A. V. parodė, kad 2011-11-20 jis dirbo Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4 kuopos 3 būrio vyr. patrulio pareigose. 2011-11-21, apie 01.00 val., Vilniuje, prie L. Asanavičiūtės g. 13A namo pastebėjo važiuojamąja kelio dalimi einantį smarkiai apsvaigusį nuo alkoholio jaunuolį praskelta galva. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo D. V.. Privažiavę prie jo, pareigūnai paklausė, kas jam atsitiko. Pastarasis buvo agresyviai nusiteikęs, įžūliai atsikalbinėjo. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, o belaukiant prie jų priėjo kitas smarkiai nuo alkoholio apsvaigęs jaunuolis. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo S. Č.. Pastarasis pradėjo sakyti: „.. ko jie prisikabino prie jo brolio...., tuoj atvažiuos jo komanda ir tada jiems bus blogai...., liepė paleisti brolį....“ savo kalboje jis vartojo daug necenzūrinių žodžių. Pradėjo tampyti A. V. už tarnybinės striukės rankovės. Pareigūnas M. V. įspėjo jį dėl neteisėto elgesio, tačiau pastarasis pradėjo tampyti jį (A. V.) už tarnybinės striukės rankovės. M. V. įspėjo S. Č. dėl jo neteisėto elgesio, tačiau jis pradėjo grasinti abiem pareigūnams, kad atleis juos iš darbo, sumuš. Jis jam paaiškino, kad jo brolio nesulaikė, o iškvietė GMP, bet jis jų neklausė, tęsė neteisėtus veiksmus, pradėjo vis aktyviau tampyti už tarnybinės striukės rankovės, liemenės, mojavo rankomis, norėdamas suduoti kumščiais, stangėsi, kad kitas vyras praskelta galva būtų paleistas. M. V. jį įspėjo, kad bus sulaikytas dėl teisėtų policijos pareigūnų reikalavimo nevykdymo, tačiau jis į tai nereagavo. Sulaikant pradėjo aktyviai priešintis, t.y., tampė už striukės, todėl buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai, M. V. panaudojo ašarines dujas bei antrankius.

Liudytojas D. V. parodė, kad 2011-11-21 vartojo alkoholį kartu su S. Č., stipriai išgėręs ėjo į namus, esančius Vilniuje, L. Asanavičiūtės g. 4. Dėl girtumo nelabai atsimena, kas ir kaip vyko. Prisimena, kad tą vakarą krisdamas labai stipriai susidaužė galvą, dėl ko buvo nuvežtas į ligoninę. Konflikto su pareigūnais jis neatsimena, tačiau neneigia, kad toks įvykis dėl girtumo galėjo atsitikti, nors ir nenorėjo sutrikdyti policijos darbo.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta, esanti Vilniuje, prie L. Asanavičiūtės g. 13A namo (b.l. 10-12).

Kolegija daro išvadą, kad šių įrodymų visuma nepatvirtina apylinkės teismo išvados, kad S. Č. veiksmuose yra Lietuvos Respublikos BK 290 str. ir BK 286 str. numatytų nusikaltimų sudėtis.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pasitvirtino, kad 2011-11-21, apie 01.00 val., L. Asanavičiūtės gatvėje Vilniuje policijos patruliai, pastebėję gatve einantį neblaivų praskelta galva D. V., sustojo ties juo ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Belaukiant atvykstančių medikų, prie pareigūnų priėjo akivaizdžiai neblaivus S. Č. ir pradėjo aiškintis, kodėl sulaikytas jo pusbrolis, grasinti savo pažintimis ir giminystės ryšiais, vartoti necenzūrinius žodžius, mojuoti rankomis. Pareigūnams paprašius nutraukti šiuos veiksmus, nuteistasis tampė už tarnybinės uniformos, mojavo rankomis, todėl pareigūnai ėmėsi kovinių imtynių veiksmų, papurškė ašarinių dujų, uždėjo antrankius ir jį sulaikė.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Šiame straipsnyje numatyta nusikalstama veika pagal objektyviuosius požymius pasireiškia viešu valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu, kuris gali būti padaromas žodžiu, raštu, veiksmais ar pan. Teismų praktikoje, sprendžiant klausimą, ar už pareigūnų įžeidimą kaltininkas turi atsakyti baudžiamąja ar administracine tvarka, atsakomybės už pareigūnų įžeidimą atribojimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į ATPK 187 str. 2 d. dispozicijoje apibrėžtas ir detalizuotas kaltininko veikos ypatybes bei konkrečios veikos pobūdį, t.y., kokie žodžiai, esant kokiai situacijai buvo ištarti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad policijos pareigūnams norint suteikti pagalbą neblaiviam D. V., su juo kartu buvęs nuo alkoholio apsvaigęs S. Č. vartojo necenzūrinius žodžius. Apeliantas to neneigia, tik nurodo, kad neturėjo tikslo įžeisti pareigūnų, pasipiktino manydamas, kad pareigūnai be reikalo sulaiko jo pusbrolį D. V., keiktis galėjo dėl girtumo.

Ar S. Č. padarė BK 290 str. numatytą nusikalstamą veiką turi būti sprendžiama, visų pirma, vertinant pasakytus žodžių prasmę, ar jie buvo nukreipti asmeniškai į pareigūnus. Kaltinime ir nuosprendyje nėra nustatyta, kokius konkrečiai necenzūrinius žodžius konflikto metu vartojo S. Č.. Todėl negalima nustatyti, ar tai buvo abstraktus plūdimasis necenzūriniais žodžiais, protestuojant prieš pareigūnų veiksmus, ar žodžiai buvo nukreipti asmeniškai pareigūnų atžvilgiu, siekiant pastaruosius įžeisti, pažeminti jų orumą. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nukentėjusieji paaiškino, kad be rusiškų keiksmažodžių nuteistasis pavadino juos „mentais“, „ožiais“ ir tai juos įžeidė. Taigi, paminėtų žodžių turinys turi pareigūnų orumą žeminantį pobūdį, tačiau vertinant padarytų veiksmų pavojingumo laipsnį, be išsakytų žodžių turinio, būtina atsižvelgti ir į kitas aplinkybes, kuriomis šie veiksmai buvo padaryti. Didelę reikšmę vertinimui taip pat turi ir necenzūrinių žodžių vartojimo vieta, aplinka. Iš bylos duomenų matyti, kad S. Č. konfliktas su policijos pareigūnais įvyko apie 01.00 val. nakties L. Asanavičiūtės gatvėje, Vilniuje, t.y., vėlyvu paros metu, mažai judrioje miesto vietoje. Bylos duomenys nepavirtina, kad S. Č. būtų vartojęs necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu pašalinių asmenų akivaizdoje, tuo bandydamas sumenkinti policijos pareigūnų autoritetą kitų akivaizdoje. Be to, veikos atribojimui turi reikšmės ir nukentėjusiojo statusas bei jo atliekamos funkcijos. Nukentėjusieji M. V. ir A. V. įvykio metu ėjo policijos patrulių pareigas, saugojo viešąją tvarką. Būtent tik už policijos pareigūno, einančio jam pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, įžeidimą atsakomybę numato ir ATPK 187 str. 2 d. Toks įstatyminis reglamentavimas rodo, kad byloje turi būti įrodytas didesnis kaltininko veiksmų pavojingumo laipsnis, kuris viršytų administracinės atsakomybės ribas. Nors nuteistasis girtas vartojo necenzūrinius žodžius viešoje vietoje, esant šalia pareigūnams, juos pavadino „mentais“, „ožiais“, tačiau vertinant pasakytų žodžių turinį ir tų veiksmų padarymo aplinkybes, nėra tokio pavojingumo laipsnio, kuris peržengtų administracinės atsakomybės ribas. Todėl kolegija daro išvadą, kad S. Č. veiksmuose, įvykio vietoje vartojant necenzūrinius žodžius, nėra nusikaltimo, numatyto BK 290 str., sudėties, todėl jis pagal šį baudžiamąjį įstatymą išteisintinas BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Pasipriešinimas pagal objektyviuosius nusikaltimo požymius pasireiškia dviem alternatyviais būdais: panaudojant fizinį smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, kankinimas, surišimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Pasipriešinimas fiziniu smurtu – tai tyčinis smūgių sudavimas ar kūno sužalojimų padarymas kitu būdu. Grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – tai kaltininko veiksmai ar pasisakymai, rodantys realų ketinimą tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Vadovaujantis teismų praktika, pagrindinis kriterijus, sprendžiant BK 286 str. ir ATPK 187 str. 1 d. numatytų veikų atribojimo klausimą, yra kaltininko veiksmų pobūdis ir intensyvumas.

Apylinkės teismas nuteistajam inkriminavo fizinio smurto panaudojimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad neblaivus S. Č. konfliktavo su policijos pareigūnais, stumdėsi, vartojo necenzūrinius žodžius, pastarąjį sulaikant, jis nepakluso nurodymams nutraukti veiksmus, tampė uniformą, mojavo rankomis, todėl sulaikant buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai, ašarinės dujos bei antrankiai. To neginčija ir pats S. Č., kuris tvirtina, kad galėjo taip elgtis, bet smūgių suduoti pareigūnams jis nesiekė.

Iš policijos patrulių – nukentėjusiųjų A. V. ir M. V. parodymų ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 13, 15) matyti, kad S. Č. pasipriešinimas pasireiškė tokiais aktyviais veiksmais: tampymu už tarnybinės uniformos, stumdymusi, mosikavimu rankomis, norint suduoti smūgius. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis M. V. parodė, kad S. Č., vengdamas sulaikymo mojavo rankomis, tačiau kokiu tikslu jis tai darė, tiksliai nukentėjusysis nesuprato, bet mano, kad taip jis siekė suduoti pareigūnui. Nukentėjusysis A. V. patvirtino, kad S. Č. buvo agresyvus, mano, kad, jei jis nebūtų pasitraukęs, būtų gavęs smūgį į veidą, tačiau nežino, ar tai S. Č. darė specialiai, norėdamas suduoti smūgį (b.l. 130). Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nukentėjusieji patvirtino pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, kad nuteistasis mojavo rankomis, siekdamas nepaklusti, tampė už drabužių, tačiau nei vienas iš jų nepatvirtino, jog pastarasis tyčia smūgiavo būtent jiems, siekdamas sukelti skausmą ar sužaloti. Bo to nukentėjusieji A. V. ir M. V., bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, tvirtino, jog, jų manymu, S. Č. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nes anksčiau buvo ne kartą baustas administracine tvarka, o nuosprendžiu jau yra nuteistas laisvės apribojimu dvylikai mėnesių, įpareigojant jį būti namuose.

Taigi, šie faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina, kad sulaikomas S. Č. viešosios tvarkos saugotojų funkcijas atliekančius policijos pareigūnus tampė už uniformos, mojavo rankomis. Vienok, pareigūnų uniformų neapgadino, nukentėjusiesiems skausmo nesukėlė, sveikatos nesutrikdė. Nors BK 286 str. sudėtis pasekmių nereikalauja, tačiau tokie faktiniai duomenys patvirtina, jog S. Č. veiksmai nebuvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, kad galėtų būti vertinami kaip smurto panaudojimas ir, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. S. Č. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje prisipažino dėl savo veiksmų, tačiau tvirtino, kad niekam nenorėjo suduoti. Tai neprieštarauja ir pačių nukentėjusiųjų parodymams. Taigi, S. Č., būdamas stambus vyras, siekdamas išvengti sulaikymo, stipriai mojavo rankomis, grasino savo įtakomis, nepakluso teisėtiems nurodymams ir jų nevykdė, nenutraukė viešosios tvarkos pažeidimo, jėga spyriojosi, nesileido vedamas į automobilį. Todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad pastarasis sąmoningai siekė suduoti smūgius pareigūnams.

Kolegija aptartus S. Č. veiksmus vertina kaip nesiekiančius BK 286 str. numatytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kadangi jo pasipriešinimas mojuojant rankomis, tampant už striukės, pasireiškė natūraliu neblaivaus asmens protestu ir spontaniška neadekvačia reakcija į susiklosčiusią situaciją. Jie, kolegijos manymu, neatitinka BK 286 str. numatytos fizinio smurto panaudojimo sampratos.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, S. Č. išteisintinas pagal BK 286 str. ir 290 str., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (LR BPK 3 str. l d. l p.), konstatuojant, kad jo veiksmuose yra administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 187 str. 1 d., 2 d., požymių.

Pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis S. Č. atžvilgiu naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. Č. apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį, kuriuo S. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. ir 286 str., ir priimti naują nuosprendį S. Č. pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. ir 286 str. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

S. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.