Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria netenkintas S. J. prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2024 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-12473-2024 paduoti ir atsisakyta priimti S. J. skundą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos 2024 m. gegužės 7 d. nutarimu (toliau – ir Institucijos nutarimas) S. J. pripažinta kalta padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, ir už tai jai paskirta galutinė 350 (trijų šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 (šešiems) mėnesiams.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

5. ANK 656 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus ANK 656 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatas apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina teismo priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Vilniaus apygardos teismui pateiktu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo peržiūrėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartį, išnagrinėjant bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo ir administracinio poveikio priemonės paskyrimo, t. y. išnagrinėti bylą iš esmės. Vis tik, nagrinėjamu atveju prašoma priimti sprendimą (skundžiama) dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas prašymas atnaujinti praleisti skundo padavimo terminą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, o byla apylinkės teisme nebuvo nagrinėjama iš esmės, todėl laikytina, jog apygardos teismui paduotas atskirasis skundas (ANK 646 straipsnio 4 dalis). Šiuo pagrindu apygardos teismas skundą (prašymą) nagrinėja tik šioje apimtyje, t. y. dėl procesinio sprendimo neatnaujinti praleisto termino skundui paduoti teisėtumo ir pagrįstumo (ANK 652 straipsnio 1 dalis, 656 straipsnio 2 dalis).

7. Vadovaujantis ANK 623 straipsniu, skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. Apylinkės teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti arba prašymas atnaujinti nustatytą skundo padavimo terminą nebuvo patenkintas (ANK 626 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

8. Sprendžiamo klausimo kontekste itin svarbu pažymėti, kad procesinis terminas – įstatymo arba teismo nustatytas laikas per kurį teismas, dalyvaujantys byloje ir kiti asmenys privalo arba gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Procesiniai terminai įpareigoja ne tik teismą veikti operatyviai tam, kad bylos nagrinėjimas nebūtų vilkinamas – būtų greitas, bet kartu įpareigoja ir proceso dalyvius, nes proceso greitumas priklauso ir nuo to, kaip proceso dalyviai laikosi nustatytų terminų, ar nepiktnaudžiauja savo teisėmis. Procesiniai terminai yra reikšmingi dėl to, kad jų laikantis ginčas teisme bus išspręstas operatyviai ir ekonomiškai, todėl praleistas terminas skundui paduoti laikomas esminiu skundo padavimo tvarkos pažeidimu.

9. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi ir tai, kad terminų laikymasis yra būtina sąlyga proceso veiksmų efektyvumui, todėl ANK nustatyti terminai negali būti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami. Sprendžiant termino praleidimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis teisėmis, todėl reikia atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas praleisto termino atnaujinimo galimybę sieja su svarbiomis priežastimis. Teismo diskrecijai paliekama spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, išskirtinės. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti teisę kreiptis į teismą, kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį ir kurios yra patvirtintos įrodymais. Taip pat pabrėžtina, kad įstatyme numatytas neilgas terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų procesinė teisė teikti byloje skundą nebus ginama. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą būtina nustatyti, dėl kokių priežasčių jis praleistas, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstant tik objektyvias, nuo asmens valios nepriklausiusias aplinkybes, sutrukdžiusias asmeniui įstatymo nustatytu terminu pateikti skundą.

10. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad už ANK 417 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą S. J. atžvilgiu priimtas 2024 m. gegužės 7 d. Institucijos nutarimas. Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad Institucijos nutarimas S. J. išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) šio procesinio dokumento priėmimo dieną, t. y. 2024 m. gegužės 7 d. Institucijos nutarime S. J. išaiškinta nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo tvarka, aiškiai nurodant, kad skundas dėl Institucijos nutarimo administracinių nusižengimų byloje gali būti paduotas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos. Taip pat išaiškinta baudos sumokėjimo tvarka ir sąlygos. Nagrinėjamu atveju skundas dėl Institucijos nutarimo ir prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą apylinkės teismui buvo paduotas 2025 m. gegužės 5 d., t. y. praleidus apskundimo terminą beveik vienerius metus (vadovaujantis ANK 623 straipsniu).

11. Atskiruoju skundu (prašymu dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo) neneigiamos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl termino skundui paduoti praleidimo, neginčijamos termino praleidimo priežasčių objektyvumas, ir kaip jau minėta, iš esmės keliamas klausimas tik dėl Institucijos nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės, dėl ko atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas nepasisakys (šio procesinio sprendimo 6 punktas). Taigi apygardos teismas, patikrinęs Skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, sutinka, kad nagrinėjam atveju S. J. pirmosios instancijos teismui nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl ko ji nebūtų galėjusi laiku, t. y. per įstatyme numatytą 20 kalendorinių dienų terminą, pateikti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo. S. J. apylinkės teismui pateiktame prašyme atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti nurodomos priežastys, susijusios su jos išvykimu iš Lietuvos Respublikos bei tuo, kad skyrybų proceso metu jos buvęs sutuoktinis raštiškai pasižadėjo būti atsakingas už visus KET pažeidimus, negali būti vertinamos kaip sudarančios pagrindą atnaujinti praleistą terminą. Nagrinėjamu atveju skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje padavimo terminas buvo praleistas dėl subjektyvių priežasčių – nepakankamo rūpestingumo operatyviai, laikantis įstatyme įtvirtintų terminų ginti savo teises ir interesus.

12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad administracinėn atsakomybėn patraukta S. J. nesielgė pakankamai atidžiai ir rūpestingai, o jos prašyme dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atskirajame skunde nėra nurodytos objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios skundą paduoti laiku. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas Skundžiamoje nutartyje, S. J. procesinį sprendimus, t. y. tiek administracinio nusižengimo protokolą, tiek Institucijos nutarimą gavo elektroninio pašto adresu, kuriuo, kaip matyti, naudojasi iki šiol. Vis tik, S. J., žinodama apie Institucijos priimta procesinį sprendimą, kuriuo ji 2024 m. gegužės 7 d. buvo nubausta, ir pasak jos turėdama buvusio sutuoktinio rašytinį pasižadėjimą atsakyti už visus KET pažeidimus, kuris kaip matyti siųstas 2022 m. vasario 8 d., su skundu ir prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą kreipėsi tik 2025 m. gegužės 5 d., t. y. galimai tik po to, kai 2025 m. balandžio 29 d. sudarė vairavimo mokymosi sutartį. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patraukta S. J. puikiai suvokė kada skundo padavimo terminas pasibaigs, objektyviai nesistengė surašyti skundo bei jį pateikti laiku, nepažeidžiant ANK nustatyto imperatyvaus skundo padavimo termino, todėl S. J. šiuo atveju turi prisiimti visas iš to kylančias neigiamas pasekmes. Be kita ko, išaiškintina, kad asmens vykimas į kitą valstybę, žinant ir suvokiant, jog skundo padavimo terminas nesustoja, o skundas dar nėra surašytas, yra įtakota būtent asmens, o ne nepalankiai susiklosčiusių bei nenumatytų aplinkybių. Todėl nagrinėjamu atveju S. J. iš anksto žinodama savo situacijoje susiklosčiusias aplinkybes, taip pat suvokdama, jog tai iš esmės gali sutrukdyti skundo surašymui ir padavimui nepraleidžiant termino, turėjo operatyviai naudotis savo procesinėmis teisėmis, numatyti visas galimai kilsiančias neigiamas aplinkybes ir skundą paduoti laiku. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti ir to, kad terminas skundui dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje paduoti praleistas nežymiai, kadangi nežymiu termino praleidimu įprastai laikomi atvejai, kai įstatyme apibrėžtas skundo padavimo terminas buvo praleistas vieną ar keletą dienų, o ne vienerius metus.

13. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į aplinkybes, kad terminas skundui dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje paduoti praleistas vienerius metus ir per šį laikotarpį S. J., būdama tinkamai informuota, nesiėmė savalaikių veiksmų, kad įgyvendintų savo procesinę teisę, darytina išvada, kad ji terminą skundui paduoti praleido ne dėl objektyvių, o dėl subjektyvių, nuo jos valios priklausančių priežasčių, t. y. dėl nepateisinamo procesinio neveikimo, jos rūpestingumo operatyviai ginti savo teises ir interesus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 5 dalimi, 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. J. atskirojo skundo netenkinti

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.